Rugpjūtį pasaulinė filmo Sesės (rež. Laurynas Bareiša) premjera Lokarno kino festivalyje Šveicarijoje, o rugsėjo viduryje filmas jau turėjo neregiams skirtą garsinio vaizdavimo (GV) takelį. Filmai su GV jau nėra kažin kas itin nauja ar netikėta, nuo 2018 metų jų galima žiūrėti ir klausytis Lietuvos radijo ir televizijos interneto svetainėje www.lrt.lt, virtualioje bibliotekoje ELVIS. Nepaisant to, šitoks greitas naujausio tituluoto lietuviško filmo GV takelio parengimas maloniai stebina ir džiugina. Kartu su kitais žiūrovais jau galėjome filmą pamatyti ar išgirsti, susitikti su kūrybine jo komanda kino teatruose Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Vilniuje.
Režisierius L. Bareiša iki šiol mums geriausiai žinomas iš filmo Piligrimai, 2022 m. festivalyje Kino pavasaris šis rodytas filmas taip pat turėjo GV takelį. Naujausia meninė juosta Sesės psichologinė drama apie suaugusių žmonių santykius, pavydą ir konkurenciją. Filmas Lokarno festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje laimėjo 2 prizus už geriausią režisūrą ir aktorių vaidybą. Norėdami filmą žiūrėti kino teatruose kartu su visais žiūrovais, turime savo telefone įsidiegti programėlę GV filmai. Plačiau apie šią programėlę iš kur parsisiųsti ir kaip naudotis kituose straipsniuose, šiame siūlome kiek ilgiau sustoti prie paties GV ir jo santykio su kinu.
Kinas visiems
Rugsėjo 19 dieną Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) pakvietė į seminarą apie kino prieinamumą žmonėms, turintiems regos negalią, Kinas, matomas visiems. Vizualinio turinio pritaikymo neregiams ekspertė doc. Laura Martinkutė dalyviams pristatė GV sampratą ir apžvelgė, kaip ši prieinamumo paslauga plito pasaulyje, kaip atsirado ir vystėsi Lietuvoje. Lektorė į GV teoriją ir praktiką gilinasi jau 10 metų: pati rengia GV aprašus, yra viena iš audiovizualinio vertimo specialybės pradininkių Lietuvoje. Anot jos, GV taikymo laukas gerokai platesnis nei tiktai regos negalią turintys žmonės. Šis metodas naudingas įvairių socialinių ar profesinių grupių atstovams: lietuvių kalbos besimokantiems užsieniečiams, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengėjams, medicinos darbuotojams, pavyzdžiui, kaip suprantamai aprašyti rentgeno nuotraukas. Regos negalios neturintys žmonės dažnai teigia, kad GV padeda geriau suprasti žiūrimą ar klausomą kūrinį ir jiems, ypač nuolat skubantiems, neturintiems laiko.
GV ekspertas iš Londono Šakas Jusafas (Shak Yousaf) dalijosi profesine GV kūrimo patirtimi, šio metodo plėtojimu pasaulinėje kino industrijoje. Jo teigimu, GV apimtys ir poreikis pasaulyje nuolat auga: tokios srautinių transliacijų platformos kaip Netflix, Amazon Prime, Disney+ tampa pagrindinėmis GV užsakovėmis. Atsiranda galimybė GV kurti ir jo klausytis įvairiomis kalbomis. GV rinka sparčiai keičiasi kaip ir visas mūsų gyvenimas. Šioje srityje vis dažniau pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai ir mašininio mokymosi algoritmai, padedantys optimizuoti GV kūrimo procesą. Tačiau žmogaus kūrybiškumas išlieka svarbiausia sąlyga kuriant aukštos kokybės GV. GV specialistai turi mokėti ne tik techninius dalykus, bet ir suprasti, kaip subtiliai perteikti filmo nuotaiką bei emocijas.
2018 m. sausį kartu su audiovizualinio vertimo studentais sukūrėme GV takelį Arūno Žebriūno filmui Gražuolė, prisimena L. Martinkutė. Papildomą filmo garsinį takelį padovanojome nacionaliniam transliuotojui LRT, kad žinotų, kaip reikia kurti GV. Nuo to laiko atlikta daug darbų, įgyvendinta daug projektų. Šiuo metu daugumą filmų su GV turi būtent LRT. Jeigu skaičiuotume kiekvieną serialų seriją, išeitų ne mažiau nei pusantro šimto vienetų. Visiškai įmanoma, kad metų pabaigoje jų bus dar daugiau. Yra ir kitų iniciatyvų: Lietuvos kino centras (LKC) restauruoja lietuviško kino klasiką. Dėl GV vis dažniau kreipiasi kino kūrėjų kompanijos. Jeigu priskaičiuotume ir jų produkciją, būtų ne mažiau nei 200 vienetų.
Seminaras Kinas, matomas visiems pirmiausia buvo skirtas kino industrijos dalyviams kino festivalių, teatrų, prodiuserių įmonių atstovams, pasakoja LAB leidybos skyriaus vadovė Alisa Žarkova. O kartu visiems, kas domisi GV plėtra ir sklaida Lietuvoje. Ypač džiugina, kad sulaukėme būrio iš Kauno atvykusių audiovizualinio vertimo specialybės studentų, taip pat svečių iš Latvijos. Susidomėjimas tiek seminaru, tiek pačiu GV buvo tikrai didelis, todėl tikimės, kad žinia apie GV pasklis dar plačiau.
A. Žarkovai antrina ir L. Martinkutė: Kino kūrėjai, filmų platintojai GV priima labai pozityviai. Įvairių susitikimų, seminarų metu kartais pasigirsta abejonių ar vos pastebimo priešiškumo, kam šito reikia, tačiau bendras fonas yra geranoriškas. Kino kūrėjai, prodiuseriai, jeigu ir abejoja, tai tik todėl, ar patys regos negalią turintys žmonės GV domėsis, ar ateis į kino teatrus, ar klausys? Taigi, kiek ateityje turėsime audiovizualinių kūrinių su GV, nemažai priklauso ir nuo mūsų.
Paklausta apie L. Bareišos filmą Sesės, GV ekspertė sako: Rugsėjo 19 d. įvyko Sesių premjera ir tuo pat metu filmas jau turėjo GV takelį. Filmo gamyba ir GV kūrimas vyko sinchroniškai, prodiuserė kreipėsi dar liepą. Dirbome nuosekliai, be jokios skubos. Jau turime algoritmą, kaip galėtume dirbti ateityje, kas už ką atsako. Apie galutinį rezultatą spręs ir savo žodį tars auditorija. Kino kūrėjai bijo ne tiek kritikos, klaidų, kurias jie galėjo padaryti, kiek diskusijų ir publikos, kuriai skirtas GV, nebuvimo.
Prie pokalbio prisijungia Lietuvos kino centro (LKC) atstovė Eglė Šimkūnaitė: Pamatę, kad A. Žebriūno Gražuolė su GV sulaukė teigiamų įvertinimų, pradėjome galvoti, kad reikėtų šią veiklą tęsti toliau. Gražuolės GV L. Martinkutė parengė savo iniciatyva ir savo jėgomis, mes tik suteikėme reikalingas teises. 2020 m. patys išleidome du lietuvių klasikos filmus su GV. Atsiliepimai ir vėl teigiami. Nuo tada kasmet su GV parengiame po 35 filmus. Iki šiol esame išleidę jau 15, iki metų pabaigos turėtų pasirodyti dar 5, iš viso bus 20. Visus savo išleistus filmus perduodame LAB administruojamai virtualiai bibliotekai ELVIS. Visi mūsų išleidžiami filmai su GV yra ir LRT Epikoje.
Į visiškai tiesų klausimą, ar mato šio darbo prasmę, ar neatsibodo, E. Šimkūnaitė atsako trumpai: Neatsibodo. Prasmė yra, bibliotekininkų, ELVIO vartotojų atsiliepimai palankūs. Žmonės laukia naujų kūrinių.
LAB leidybos vadovė A. Žarkova primena, kad šiuo metu virtualioje bibliotekoje ELVIS yra apie 40 filmų su GV. Didžioji dalis kino klasika, tačiau galima rasti ir jaunų kūrėjų darbų. LAB kartu su LASS ir GV eksperte L. Martinkute paruošė audiovizualinių kūrinių prieinamumo gaires žmonėms su regėjimo negalia, o daugelis tiek LKC, tiek kitų gamintojų filmų anksčiau ar vėliau atsidurs bibliotekoje ELVIS. Gali būti, kad su filmų kūrėjais ir platintojais reiks papildomų susitarimų, panašiai kaip su leidyklomis, todėl praktikos, kaip visa tai organizuoti, biblioteka turi.
Filmai jauniems ir vyresniems
Knyga be skaitytojo, filmas be žiūrovo negyvas reikalas! Gyvybės jiems įkvepiame mes, skaitytojai, klausytojai, žiūrovai. Prieš kelerius metus LAB susikūrė kino klubas, kartą per mėnesį vilniečius kviesdavęs pažiūrėti kokį nors filmą su GV. Naująjį renginių sezoną LAB kino klubas pradėjo kviesdamas prisiminti garsiąją rež. A. Žebriūno Velnio nuotaką. Filmą ir jo sukūrimo aplinkybes pristatė Vilniaus trumpųjų filmų festivalio konkursinės programos sudarytoja, kino kritikė Ieva Šukytė. Šis ruduo LAB kino klubui kitoks: klubas keliauja po Lietuvą, į filmų peržiūras kviečia ne tik vilniečius, bet ir kitų miestų gyventojus, pasakoja A. Žarkova. Rugsėjį kvietėme vilniečius ir klaipėdiečius, spalį klubas keliauja toliau.
Nepamiršti ir jaunieji žiūrovai. Rugsėjo pabaigoje ELVIS pasipildė dviem jiems skirtais filmais. Latvių režisieriaus Edmundo Jansono filmas Jokūbas, Mimi ir kalbantys šunys kviečia vaikus susimąstyti apie tai, kaip svarbu rūpintis savo aplinka ir gerbti vietą, kurioje gyvename. Frederikės Migom Bintė gilinasi į globalius klausimus imigraciją, rasizmą. Jaudinanti ir šilta istorija apie Bintę, mergaitę iš Kongo Demokratinės Respublikos, atvykusią į Belgiją. Linksma ir smalsi Bintė padeda auditorijai suvokti, kad įvairovė yra mūsų stiprybė, o ne silpnybė.
Paklausta, ko galime tikėtis artimiausiu metu, GV ekspertė L. Martinkutė sako, kad šiems metams viskas jau sudėliota, vyksta baigiamieji darbai. Kitais metais be kino filmų LRT turėtų atsirasti su GV transliuojamų naujo formato muzikos ir muzikinių diskusijų laidų, kuriose bus mados, šokio elementų. Žiūrovų lauks Nepatogus kinas, Kino pavasaris ir kiti festivaliai, visuose juose bus filmų su GV.
Nuotrauka: Vizualinio turinio pritaikymo neregiams ekspertė doc. L. Martinkutė į GV praktiką gilinasi jau 10 metų / N. Kaulakienės nuotr.
Akimirka iš seminaro Kinas, matomas visiems. Nuotraukos centre stovi kiek dešiniuoju profiliu pasisukusi L. Martinkutė, susidėjusi rankas priešais pilvą. Moteris vilki tamsiai ir šviesiai margintą, iki kelių siekiančią suknelę ilgomis rankovėmis, avi tamsias basutes ir dėvi stambius akinius tamsiais rėmeliais. Jos ilgi tamsūs kiek banguoti plaukai krenta ant pečių ir gaubia susikaupusį veidą. Lauros lūpos praviros, žvilgsnis nukreiptas į klausytojus, kurių dalis iš nugaros užfiksuoti nuotraukos apačioje, dešinėje. Jai iš dešinės stovi interaktyvi lenta, kurios viduryje tamsiomis raidėmis pateiktas užrašas SEMINARAS. Kinas, matomas visiems, kiek žemiau data ir adresas, o viršuje ir dešinėje Lietuvos kino centro ir LAB bibliotekos logotipai. Fone dešiniajame viršutiniame kampe pavaizduotas šviesus įstrižas kino juostos paveikslėlis stačiakampis, kurio šonuose yra perforacijas vaizduojantys kvadratai. Dalyviai atrodo sutelkę dėmesį į seminarą, kai kurie jų klausosi pakreipę galvas.