Kokios didelės ir gražios tavo akys! Komplimentas, kurį išgirdę dauguma apsidžiaugtume. Tačiau neįprastai padidėjusios, tarsi „išsprogusios“ akys gali reikšti ir ligą – skydliaukės hormonų sutrikimą. Kadangi hormonai veikia be išimties visus organus ar audinius, kartu poveikį turi aplink akis esantiems minkštiesiems audiniams ir raumenims. 

Viena iš skydliaukės hormonų disbalanso sukeltų ligų – Greivso oftalmopatija, kuri dažniausiai aklumo nesukelia, tačiau gali lemti didelį nepatogumą tiek kosmetiškai, tiek diskomfortą ar net žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. 

Skydliaukė ir jos veikla 

Greivso liga pavadinta airių gydytojo Roberto Džeimso Greivso (Robert James Graves) vardu, kuris pirmasis aprašė šią būklę 1835-aisiais. Dar vadinama toksine difuzine struma, Basedow`o liga. Ji 5–7 kartus dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, dažniausiai paveikia 30–50 metų žmones ir yra susijusi su rūkymu. 

Įprastai mūsų organizmą saugo autoimuninės ląstelės, kurios atakuoja virusus, bakterijas ar kitus svetimus organizmus. Tačiau esant Greivso ligai, organizmo autoimuninė sistema tampa priešu pačiam organizmui. Autoimuninės ląstelės (IgG) prisiriša prie skydliaukę stimuliuojančio hormono receptorių skydliaukėje ir skatina išsiskirti hormonų daugiau, nei reikia (tirotoksikozė). 

Kadangi hormonų disbalansas susijęs su visu organizmu, simptomai yra įvairūs: svorio mažėjimas išliekant geram apetitui, viduriavimas, prakaitavimas, karščio netoleravimas, nervingumas, irzlumas, širdies plakimas, silpnumas, nuovargis, libido sumažėjimas. Pati skydliaukė gali padidėti ir jaustis tarsi gumulas kakle ar gerklėje, gali pradėti drebėti delnai, prakaituoti oda. 

Įtariant Greivso ligą tikslingas hormonų ištyrimas, skydliaukės ultragarsas. Gydymas susijęs su per daug išskiriamo hormono mažinimu medikamentais (pvz., metizolis), simptomų mažinimu (pvz., betablokatoriai) ar chirurginiu skydliaukės pašalinimu (tiroidektomija). 

Greivso oftalmopatija 

Greivso oftalmopatija, dar vadinama endokrinine oftalmopatija, – lėtai progresuojanti autoimuninė liga, kurios dažniausia (80–90 proc.) priežastis – padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis (tirotoksikozė), tačiau rečiau gali būti ir esant sumažėjusiam (hipotirozė, Hašimoto autoimuninis tiroiditas) ar normaliam (eutirozė) hormonų kiekiui. 

Akių pažeidimas pasireiškia nebūtinai visais skydliaukės hormonų disbalanso atvejais. Nustatyta, kad Greivso oftalmopatija būdinga apie 25–50 proc. Greivso liga sergančių žmonių. Sergant šia liga būdingas akį judinančių raumenų sustorėjimas, aplink akis esančių minkštųjų ir jungiamojo audinių sustorėjimas, paburkimas. 

Greivso oftalmopatijos požymiai ir simptomai įvairūs, tačiau dažniausiai pasitaiko: 

• Išverstakumas (proptozė, egzoftalmas) – sustorėja akį judinantys raumenys ir akys yra stumiamos į priekį, todėl atrodo didelės, „išsipūtusios“, „išsigandusios“, gali būti tarsi spaudimo iš vidaus pojūtis, diskomfortas. 

• Vokų retrakcija – kuomet akys stumiamos į priekį, viršutiniai ir apatiniai vokai tarsi atitraukiami ir matoma daugiau baltos akies obuolio dalies – skleros. Akis sunku iki galo užmerkti, vokų plyšys platus, akys ašaroja ir sausėja. 

• Sausos akies sindromas – kadangi akys išstumtos į priekį, yra vokų retrakcija, didesnis akies paviršiaus plotas atidengtas į dulkes, vėją ir kitus aplinkos dirgiklius. Greičiau nugaruoja paviršiniai ašarų plėvelės sluoksniai, todėl akis tampa jautri šviesai, išsausėjusi, perštinti, niežtinti, paraudusi. Esant išreikštam sausų akių sindromui gali net lietis vaizdas. 

• Vaizdo dvigubinimas (diplopija) – dėl sustorėjusių akį judinančių raumenų (restrikcinė miopatija) akių judesiai tampa riboti ir dėl to gali dvigubinti matomą vaizdą. Esant išreikštai Greivso oftalmopatijai audinių paburkimas gali lemti regos nervo spaudimą, kas yra pavojinga regai būklė, tačiau pasireiškia labai retai – tik iki 3–6 proc. atvejų. 

• Paburkę vokai – gali paburkti ir vokų minkštieji audiniai, dėl ko atsiranda vokų „maišeliai“, pacientai gali atrodyti vyresni, labiau pavargę. 

Diagnozei nustatyti reikalinga išsami akių gydytojo apžiūra ir ištyrimas, akiduobės audinių ir raumenų įvertinimui naudojamas akiduobių ultragarsinis tyrimas ar akiduobių magnetinio rezonanso tomografija. 

Lengvos formos Greivso oftalmopatijos gydymui pakanka dirbtinių ašarų sausų akių sindromui gydyti ir ašarų plėvelei atkurti dėl komforto, apsauginių akinių nuo ultravioletinių spindulių esant jautrumui šviesai, šaltų drėgnų kompresų esant vokų paburkimui, aukštesnės pagalvės naktį miegant, naktinio vokų paklijavimo. Kai kuriais atvejais gali prireikti steroidinių ar priešuždegiminių lašų. Rekomenduojama mesti rūkymą, pagal galimybes mažinti patiriamo streso kiekį, reguliariai mankštintis. 

Vidutinės-sunkios ligos formai prireikia sisteminio gydymo steroidiniais medikamentais (prednizolono tabletės), steroidinių vaistų injekcijų į akiduobę ar šalia akies, rečiau naudojamas azatioprinas, mažų dozių radioterapijos, biologinės monokloninių antikūnų terapijos (rituksimabas) ar kombinuoto sudėtinio gydymo. Gydymo tikslas – sumažinti akiduobės audinių paburkimą ir raumenų sustorėjimą. 

Chirurginis endokrininės oftalmopatijos gydymas taikomas gana retai, kadangi kombinuoto sisteminio gydymo metu galima pasiekti gerų rezultatų, tačiau esant vokų retrakcijai ar liekamajam dvigubinimui ir išverstakumui galima chirurginė dekompresija – minkštųjų audinių ir raumenų atlaisvinimo operacija, kurios metu padidinamas akiduobės tūris, galima žvairumo operacija, voką keliančiojo raumens operacija ir retai – botulino toksino injekcijos.