Šio straipsnio temą sąlygojo dvi priežastys: liepos viduryje Neregių ir silpnaregių klubo feisbuko profilyje kauniečio Sauliaus Kavaliausko žinutė apie naują Transporto balso programėlę ir rugsėjo 16 dieną Lietuvoje prasidėjusi darnaus judumo savaitė. Abu įvykius skiria du mėnesiai, tuo pat metu abu yra tiesiogiai susiję su ta pačia visų mūsų gyvenimo sritimi judumu ir jo iššūkiais. Akliesiems ir silpnaregiams jie dažnai tampa dar didesni ir sudėtingesni. Pradėkime nuo antrojo įvykio darnaus judumo savaitės.
Rugsėjo 16 d. prezidentūra neįgaliųjų organizacijų, savivaldos atstovus, įvairių žinybų vadovus ir atsakingus darbuotojus pakvietė į darnaus judumo forumą Asmenų su negalia judumas: galimybės kiekvienam ar neįveikiamas iššūkis?. Forumą atidarė prezidentas Gitanas Nausėda, kviesdamas prisijungti prie Nacionalinio judumo iššūkio. Mūsų šalyje galimybės judėti nėra vienodos. Ne visiems vienoda ir darnaus judumo nauda. Todėl šių metų Nacionalinį judumo iššūkį kviečiu pasitikti su vizija Judumas visiems!. Esu įsitikinęs, kad kiekvienam žmogui Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo fizinių, psichinių ar sensorinių savybių, reikalinga galimybė laisvai ir savarankiškai judėti po miestą, naudotis viešuoju transportu, lankyti kultūros ir laisvalaikio įstaigas, gamtos vietas. Tai yra lygių galimybių, vadinasi, ir žmogaus teisių, klausimas, sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, vien gerų norų nepakanka. Judumą lemia infrastruktūra. Atėjo laikas iš esmės keisti požiūrį į infrastruktūros pritaikymą asmenims su negalia. Tai ne papildomi kaštai, o investicija į visuomenės pažangą. Kaip naujausią tinkamai sutvarkytos infrastruktūros pavyzdį G. Nausėda paminėjo pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą Kuršių nerijoje: Užtenka šiek tiek ilgiau pabūti ir pamatai, kiek daug čia žmonių su negalia.
Infrastruktūros pokyčius, galimybę nevaržomai keliauti, judėti artimiausioje aplinkoje forume aptarė Susisiekimo ministerijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, kitų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, tarp jų ir LASS prezidentas Paulius Kalvelis. Tiek forumo dalyviai, tiek daugelis neįgaliųjų teigiamai vertina Lietuvos oro uostų infrastruktūrą ir ten teikiamas paslaugas, pokyčius, pastaraisiais metais vykstančius Lietuvos geležinkeliuose. Tai nereiškia, kad viskas jau padaryta ir nekyla naujų iššūkių. Anot P. Kalvelio, tokiu iššūkiu gali tapti Lietuvos geležinkelių diegiami nauji bilietų pardavimo automatai. Asmenys su regos negalia jais bent kol kas savarankiškai naudotis negali, jeigu geležinkelio stotyse neliks įprastų kasų, savarankiškai įsigyti traukinio bilieto jie negalės ir ateityje. Sveikas protas sako, kad sprendimas turės būti rastas, nes bendrauti tiktai su kompiuteriu ar dirbtiniu intelektu gali būti sunku turintiems ne tik regėjimo, bet ir kitų negalių, vyresniems žmonėms. Analogija čia galėtų būti savitarnos kasos prekybos centruose: greita, patogu, aišku, bet gyvi darbuotojai niekur nedingo. Visiškai įmanoma, kad prie šios temos dar grįšime, o šiame straipsnyje norime kiek ilgiau sustoti prie kai kurių skaičių ir taktilinių vedimo linijų.
Forume bent porą kartų pasiremta neseniai vykdytos apklausos rezultatais, rodančiais, kad beveik du trečdaliai Lietuvos neregių ir silpnaregių teigia, jog niekada neišeina iš namų be kito žmogaus pagalbos arba savarankiškai juda tik būtiniausiais atvejais. 50 proc. neregių ir silpnaregių sako, kad savo artimoje aplinkoje savarankiškai, be kitų žmonių pagalbos, juda tik retais atvejais arba priversti aplinkybių, pavyzdžiui, esant būtinybei nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, parduotuvę ar vaistinę. 12,2 proc. apklaustųjų teigia, niekada neišeinantys iš namų be kito žmogaus pagalbos. Nekreipkime dėmesio į tokius nedidelius neatitikimus, kad 50 proc. yra kokio nors skaičiaus pusė, o du trečdaliai ar beveik du trečdaliai jau bent 60 ir daugiau proc. skaičiais šiek tiek pažaidžiame visi! Akivaizdu ir tai, kad gatvių, viešųjų erdvių, transporto infrastruktūra turi tiesioginės įtakos visų mūsų judumui. Tiktai tiesa ir tai, kad tie, kas mažiau ar daugiau judame savarankiškai, tai darėme, darome ir darysime bet kokiu atveju, ar ta infrastruktūra bus pritaikyta labai gerai, ar tik gerai. Ar nėra tame neišeina ar beveik neišeina iš namų pačių apklaustųjų nenoro išeiti, bandyti, patirti? Akimirkai įsivaizduokime beveik neįmanomą situaciją visa infrastruktūra vieną dieną tampa sutvarkyta, nekelianti sunkumų judėti, orientuotis kiek iš tų beveik dviejų trečdalių neišeinančių tikrai išeis? Jeigu visi ar bent didesnė pusė juo geriau, o panašaus pobūdžio samprotavimai yra nieko verti. Tiktai nepalieka nujautimas, kad vis tiek bus tokių, kurie ras priežasčių neišeiti, o kažkam gal iš tikrųjų yra sunku savarankiškai judėti ir orientuotis didesnėje nei savų namų erdvėje. Tokie žmonės be kito žmogaus pagalbos neišeis niekada. Ne visai aišku dėl citatoje minimų 12,2 proc. visiškai neišeinančių be kito žmogaus pagalbos. Iš konteksto netenka abejoti, kad jie priklauso anksčiau minėtiems 50 proc. apklaustųjų. Tačiau jeigu ir nepriklausytų: tyrime dalyvavo 165 aklieji, 12 proc. yra 20 žmonių. Žinant, kiek organizacijoje yra vyresnio amžiaus ar kitų negalių, ligų turinčių žmonių, šis skaičius neturėtų pernelyg stebinti. Kiek prasmės tada turi panašios apklausos? Bet apie jų reikalingumą ir gaunamus rezultatus verčiau tegu sprendžia patys skaitytojai.
Taktilinės linijos
Niekas neabejoja jų reikalingumu, tačiau pastaruoju metu tenka išgirsti nuomonių, kad gal ne visur jos reikalingos, esą kai kada yra perteklinės. Tokia mintis nuskambėjo ir Asmenų su negalia teisių agentūros (ANTA) aplinkos ekspertės Anos Staševičienės pranešime. Gaila, negalime aptarti jos rodytos ir komentuotos skaidrės, bet pats teiginys jau kelia abejonių. Žinoma, gerai paieškoję visada rasime atvejų, kur taktilinė vedimo linija atrodys galbūt perteklinė: tarkime, yra pėsčiųjų takas, iš vienos ir iš kitos pusės pieva taktilinė linija akivaizdžiai bus perteklinė. Pertekline ją galėtume laikyti ir tada, jeigu vienoje ganėtinai neplataus pėsčiųjų tako pusėje yra pieva, o kitoje siaura, kokios gyvenvietės ar mikrorajono gatvelė. Kai kada vedimo linijos dar labiau susiaurina ir taip siaurą šaligatvį, jį daro nepatogų vežimėliais judantiems žmonėms ar mamoms su vaikų vežimėliais. Tiktai ar mes patys ir vadinamieji mūsų aplinkos prieinamumo ekspertai, pradėję svarstyti, kur ir kokios taktilinės linijos yra perteklinės, o kokios neperteklinės, nenuvažiuosime į lankas? Jeigu jau teigiame, kad beveik du trečdaliai aklųjų ir silpnaregių savarankiškai neišeina iš namų, jeigu pripažįstame, kad žmonių poreikiai ir sugebėjimai yra individualūs, tai ir taktilinės linijos vieniems gal bus perteklinės, o kitiems visiškai neperteklinės. Taktilinė linija, jeigu paklota teisingai, jeigu ant jos nėra dirbtinių kliūčių, akivaizdžiai signalizuoja, kad ji skirta neregiui ir, kad žmogus ja eidamas nueis ten, kur tikisi nueiti.
Transporto balsas
Kaip minėjome, šių metų viduryje kaunietis S. Kavaliauskas feisbuko socialiniame tinkle paskelbė informaciją apie naują mobiliąją programėlę Transporto balsas. Prie žinutės buvo ir nuoroda į YouTube platformą, kur galėjome pamatyti ir išgirsti, kaip ji veikia ir ką gali. Priminsime, kad šią programėlę 2017 m. sukūrė įmonė Kauno autobusai, o Kauno neregiai ir silpnaregiai nuo tada ja sėkmingai naudojasi iki šiol. Aš pats nesu IT specialistas, negaliu tiksliai paaiškinti, kodėl reikėjo kurti naują programėlę, sako Kauno tarybos narys, vienas iš Transporto balso atsiradimo iniciatorių S. Kavaliauskas. Tačiau dalyvavau ją testuojant ir galiu drąsiai pasakyti: programėlė veikia! Testavau ne tik pats, bet ir kiti neregiai bei silpnaregiai. Turėjome nedidelių pastabų, į jas buvo atsižvelgta. Programėlė ne tik sklandžiau veikia, bet turi ir naujų funkcionalumų, pavyzdžiui, būdamas Klaipėdoje, galiu pasitikrinti, kada realiu laiku Kaune į konkrečią stotelę atvyks mane dominantis troleibusas ar autobusas. Programėlės dizainas geriau pritaikytas silpnaregiams.
Daugelis atsiliepimų apie naująjį Transporto balsą palankūs. Yra ir kritiškesnių nuomonių, pavyzdžiui: į stotelę iškart atvažiuoja kokios trys transporto priemonės, programėlė informuoja, kad visos trys atvyko ir nebūtinai ta, apie kurią informuoja pirmiausia, pirmoji ir sustoja kaip žinoti, kuri yra kuri? Visada galima sukurti geriau, kitaip, svarsto S. Kavaliauskas. Bet yra dvi sąlygos: pinigai ir žmonės. Kauno autobusai šitą programėlę sukūrė ir nuolat tobulina savo iniciatyva, į visas pastabas darbuotojai reaguoja geranoriškai, tai nėra pagrindinis ir svarbiausias jų darbas. Norom nenorom šioje vietoje prisimeni vis dar kuriamą kažkokią itin sudėtingą viešojo transporto informavimo mobiliąją programą, skirtą Vilniaus neregiams ir silpnaregiams. Pirmieji susitikimai dėl šios programos vyko dar 2018 m. pradžioje, praėjo beveik septyneri metai, atsirado dirbtinis intelektas, o programa vis dar kuriama. Berods tik pernai vyko viešieji pirkimai programavimo darbams. Taigi klausimas, ar turėti palyginti neblogą, sklandžiai veikiantį produktą, ar bandyti sukurti kažką itin sudėtinga, nėra vien retorinis.
Prieš gerą dešimtmetį, diegiant elektroninį bilietą (toliau e. bilietą), garsiai ir entuziastingai kalbėta apie trimiesčio Vilnius, Kaunas, Klaipėda idėją. Esą visuose trijuose miestuose galiotų tas pats e. bilietas, tos pačios jo naudojimosi sąlygos. Deja, idėja taip ir liko tik jos strategų galvose. Kuriant Transporto balsą taip pat turėta galvoje, kad ji galėtų būti naudinga ne tik Kaunui, bet ir kitiems miestams, tik ir šis sumanymas iki galo taip ir nebuvo įgyvendintas. 2020 m. Vilniaus savivaldybės įmonė Susisiekimo paslaugos pabandė programėlę pritaikyti vilniečių poreikiams stotelėse, o vėliau ir troleibusuose įdiegė reikalingas aktyvias žymas. Pirmasis bandymas 2020 m. pavasarį buvo nesėkmingas, vėliau kiek laiko programėlė veikė lyg ir tvarkingai, bet greitai ėmė klaidinti, vėluoti arba tarsi užsukta kartoti tą pačią frazę. Naudotis ja tapo neįmanoma, todėl teko vėl grįžti prie visiems skirtų Trafi ar Moovit.
Lina Juknevičienė, JUDU.lt klientų patirties vadovė: Kiek žinau, Vilniuje Transporto balsas buvo diegiamas 2020 m., jo priežiūros sutartis galiojo iki 2023 m. Praėjusių metų pabaigoje pradėjome programėlės atnaujinimą. Keletą mėnesių užtruko viešieji pirkimai ir kitos panašiais atvejais privalomos procedūros. Sutartis su tiekėju dėl naujų žymų pasirašyta šių metų gegužės pabaigoje. Spalio pradžioje žymos turėtų pasiekti mūsų įmonę, kai tik gausime, iškart išdalinsime vežėjams jų Vilniuje yra trys. Kiekviena žyma yra unikali ir bus priskirta konkrečiai transporto priemonei. Žymų montavimas, suprogramavimas šiek tiek užtruks, bet vėliausiai iki naujųjų metų programėlė turėtų veikti visose Vilniaus miesto stotelėse. Iki šiol Transporto balsas buvo prieinamas tik Android vartotojams, tikimės, kad šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje programėlę galėsime pasiūlyti ir Apple gerbėjams.
L. Juknevičienės teigimu, 2020 m. aktyvios žymos buvo sumontuotos 600 stotelių. Šiuo metu Vilniuje yra apie 1300 stotelių, bet kokiu atveju daugiau nei pusėje jų tokių žymų nebuvo. Patikrinus paaiškėjo, kad iš 600 žymų apie 30 proc. yra pavogtos, dalis esančių neveikia. Taigi, šiuo metu galėtų būti tik apie 300 stotelėse veikiančių žymų. Nusprendėme eiti šiek tiek kitu keliu, aktyvias žymas montuosime ne stotelėse, o transporto priemonėse. Su stotele jos bendraus GPS ryšiu, todėl nesvarbu, kokioje stotelėje iš 1300 žmogus lauks, visose programėlė veiks vienodai, teigia pašnekovė.
Panašiai tuo pat metu kaip Vilniuje, programėlę į savo autobusus įdiegė Šiaulių viešąjį transportą tvarkanti įmonė Busturas. Čia irgi pasikartojo analogiška situacija: programėlė kurį laiką geriau ar blogiau veikė, bet dabar šiauliečiai ja naudotis negali. Rugpjūčio pradžioje jie kreipėsi į Busturą ir informavo apie situaciją. Įmonė atsakė, kad apie programėlės sutrikimus jai yra žinoma, bendraujama su jos kūrėjais. Bandoma išsiaiškinti sutrikimų priežastis ir jas kuo skubiau pašalinti. Ką reiškia tas skubiau, geriausiai žino pati įmonė, tačiau jos tinklalapyje busturas.lt informuojama, kad tokia programėlė yra ir, kad nors skirta akliesiems ir silpnaregiams, tačiau ja naudotis nemokamai gali visi norintys keleiviai.
Šią vasarą, pasirodžius naujai Transporto balso versijai, vėl grįžta prie minties, kad ja galėtų naudotis ne tik Kauno, bet ir kitų miestų neregiai. Juo labiau kad ir pačioje programėlėje jau galima pasirinkti miestą, nebūtinai Kauną ar Vilnių, bet, pavyzdžiui, ir Druskininkus. Trumpai sakant, Transporto balsą įmanoma įdiegti visuose ar beveik visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Taip ir norisi sušukti: O gal!.. Gal pagaliau šį kartą pasiseks??! Ne tik sušukti, nes iš visokių pašūkaliojimų dažniausiai būna nedaug naudos, o savęs pačių rimtai paklausti: ką galėtume padaryti, kaip prisidėti, kad Kaune sklandžiai veikianti programėlė taip pat sklandžiai veiktų visoje Lietuvoje? Įvairios fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo gerinimo programos, projektai, organizacijos, forumai, o negalime išspręsti vienos, didelių investicijų nereikalaujančios problemos? Aktyvios žymos seniai galėjo atsirasti ne tik viešajame, bet ir tarpmiestiniame transporte. Konkretus pavyzdys: su neregiu bičiuliu Vilniaus autobusų stotyje laukiame autobuso maršrutu VilniusNida. Stotyje pakankamai triukšminga, autobusas lėtai, tyliai atvažiuoja ir dėl kažkokių priežasčių sustoja ne pačioje įlaipinimo aikštelėje, o keli metrai prieš ją. Prieš akis pamačiau kažkokį šešėlį, sako bičiulis. Pagalvojau, kad čia tikriausiai mūsų autobusas. Įlipome ir kelionės tikslą pasiekėme laimingai. Galima spėti, kad kas nors iš kitų keleivių būtų priėjęs ir paklausęs, ko laukiame, bet jeigu autobuse būtų sumontuota atitinkama garsinė žyma ar garsinis švyturys, viskas taptų daug paprasčiau. Panašių pavyzdžių iš savo praktikos galėtų paporinti ne vienas neregys ar silpnaregis. Kai kada reikia labai nedaug, kad keliauti ir kelionėje orientuotis būtų lengviau, patogiau, tik įgyvendinti kokią nors solidžią programą ar atlikti brangiai kainuojantį tyrimą dažnai apsimoka labiau, nei nuveikti konkretų darbą.
Nuotrauka: Procesai dėl transporto pritaikymo regėjimo negalią turintiems asmenims vyksta, bet neretai sukant ratus apie problemą / LASS archyvo nuotr.
P. Krapiko nuotrauka autobuse. Iš dešinės užfiksuotas Povilas sėdi vietoje prie lango. Vyras vilki tamsią striukę su kapišonu ir mūvi tamsius džinsus. Jis abiem rankom priešais krūtinę laiko iš dalies sulankstytą baltąją lazdelę, kuri leidžiasi tarp išskėstų kojų. Povilo plaukai šviesūs, trumpai skusti, o veidas užmerktomis akimis atrodo ramus. Vyro kairėje ant paviršiaus prie lango yra lanko formos mygtukas. Virš jo ant stiklo yra priklijuotas apvalus lipdukas, kurio tamsiame fone stovi šviesus žmogeliukas su kairėje rankoje laikoma nuleista lazdele. Kiek aukščiau ant stiklo yra atvirkščiai užlipdytas užrašas Kautra, kurio tamsias raides horizontaliai kerta keturios šviesios smailėjančios linijos. Už lango aikštelėje viena šalia kitos stovi kelios mašinos. Tolumoje už žaliuojančių medžių linijos stūkso daugiaaukščiai stikliniai komerciniai pastatai. Šviesiu dangumi plaukia keli šviesūs debesys ir diena atrodo puiki leistis į kelionę.