„Prieš mus veriasi senamiesčio raudonų čerpių stogai. Matyti medžių, bažnyčių bokštai, gelsvi ir šviesūs pastatai“, – Sari, viešniai iš Suomijos, apie jai nematomą Vilnių pasakoja LASS prezidentas Paulius Kalvelis, kiek įžvelgdamas, kiek pridėdamas atminties vaizdus. Simboliška, kad abu tuos neįžiūrimus vaizdus susikuria nuo Gedimino kalno ore vedžiodami sulankstyta baltąja lazdele, taip dar kartą patvirtindami, kad pamatyti pasaulį yra daug būdų. 

Kaip dažnai mes ją – mūsų pagalbininkę, baltąją kasdienybės draugę – kiek pamirštame... Ne, ne pasiimti su savimi, o apie jos vertę – nuvesti, apsaugoti, surasti, išvesti iš namų, bendrai tariant, – padėti gyventi gyvenimą. Pasaulinės baltosios lazdelės dienos paminėjimo šurmulyje mintyse pirmiausia padėkokime savo kasdienybės pagalbininkei. 

Viršelyje – P. Kalvelis viešniai S. Kokko pasakoja apie Vilnių / Heini Liimatainen nuotr. 

Viršelio nuotrauka. Apvali spalio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje iš nugaros nuo pečių iki viršugalvio užfiksuoti P. Kalvelis ir S. Kokko, į priekį ištiestomis dešiniosiomis rankomis laikantys sulankstytą baltąją lazdelę, nukreiptą į Vilniaus senamiesčio panoramą. Dešinėje pusėje esančio Pauliaus į priekį ištiesta ranka laiko Sari ranką su lazdele, o kairioji iš apačios liečia jos žastą, tarsi vyras bandytų ją nukreipti link tam tikro panoramos objekto. Paulius vilki baltus marškinėlius, jo kairįjį petį juosia kuprinės petneša. Vyro veidas yra nusuktas, todėl galima matyti tik tamsiai rudus plaukus ir ant skruosto bei smakro želiančią trumpą barzdelę. Kairėje stovinti šviesiaplaukė Sari ūgiu siekia Pauliui maždaug iki skruosto. Ji vilki baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis ir ant dešiniosios rankos ryši juodų karoliukų apyrankę. Jos veidas nusuktas, todėl matyti tik ant dešiniojo peties krentantys plaukai. Tiesiai priešais Paulių ir Sari yra akmeninė sienelė, už kurios apačioje boluoja Valdovų rūmai juodu stogu. Fasade įrengta daug stačiakampių langų, o viršuje tiesiai po stogu yra smulkūs langeliai, kurių kiekvieną supa stogelius ir kolonas primenančios puošmenos. Už rūmų tarp stambių žaliuojančių medžių stovi įvairūs pastatai. Miesto panorama tęsiasi iki pat horizonto, virš jos atsiveria žydras dangus, kuriuo plaukia lengvi balti debesys. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Apačioje į kadrą nebepatenka dešinysis Sari petys ir Pauliaus kairioji plaštaka. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje beveik visiškai uždengiama Sari galva, galima įžvelgti tik kelias šviesių plaukų sruogas. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to pridengiama apatinė Sari galvos pusė ir žastas iki alkūnės, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl neįžiūrima apatinė Sari galvos pusė, ranka iki pusės dilbio, Pauliaus petys ir kaklas bei didžioji dalis Valdovų rūmų fasado. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Uždengtos Sari ir Pauliaus rankos nuo alkūnės iki plaštakų, jų laikoma baltoji lazdelė ir nuotraukos centre esanti panoramos dalis. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik dalį Pauliaus plaštakos, baltosios lazdelės galą ir nedidelę dalį panoramos iki horizonto.