„Asmeninis asistentas neįgaliesiems neprieinamas – baiminamasi, kad sutartys nepratęsiamos.“ „Pernai asmeninės pagalbos teikimui ir administravimui (Vilniaus savivaldybei – red. pastaba) skirta 1,81 mln. eurų, panaudota 1,78 mln. eurų. Iš 2024 metams skirtų 954 tūkst. eurų per pirmąjį metų ketvirtį panaudota 403,5 tūkst. eurų.“ „Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė sako, kad asmeninio asistento paslaugų ir skiriamų valandų poreikis stipriai išaugęs.“ „Vizija skambėjo labai gražiai, tačiau patys neįgalieji sako, kad šiandien realybė yra visai kita. Kai kurie negalią turintys žmonės, įkalinti savo namuose, asmeninių asistentų laukia net ne mėnesius, o metus.“ „Žmonės su negalia, kurie turi teisę turėti asmeninio asistento pagalbą, yra įrašinėjami į sąrašus, eiles, neva trūksta finansinių resursų. Pagrįstas abejones kelia tas faktas, kad į eiles žmonės buvo pradėti įrašinėti jau kovo–balandžio mėnesį, per pirmąjį metų ketvirtį.“ 

Tokio ir panašaus turinio antraštėmis, pačių neįgaliųjų pasisakymais prieš porą mėnesių mirgėjo žiniasklaida, susidariusią situaciją aiškino ir aiškinosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovai, domėjosi Seimo nariai. Iškart turime pasakyti, kad, palyginti su geguže ar birželiu, ši situacija keičiasi. Ar taip, kaip norėtume, – tai jau kitas klausimas. Čia kyla dar vienas klausimas: jeigu keičiasi, kodėl aptarinėjame trijų ar dviejų mėnesių senumo įvykius? Keliais žodžiais atsakyti nelengva: turbūt todėl, kad šie įvykiai tebeturi ir turės įtakos asmeninio asistento (toliau trumpinama – asm. asistentas, asm. pagalba) paslaugos prieinamumui ateityje, kad buvusi situacija nesunkiai gali pasikartoti ateityje. 

Taigi asm. asistento paslauga, veržliai prasidėjusi 2021 m. viduryje, palankiai priimta ir įvertinta pačių neįgaliųjų, šį pavasarį netikėtai pradėjo buksuoti, o kai kam ir visai „užklimpo“. Pernelyg nesigilindami į įstatymus ir jiems įgyvendinti skirtus teisės aktus, pasakysime, kad asm. asistento paslauga skirta žmogaus socialiniam dalyvumui užtikrinti, todėl ją pirmiausia turėtų gauti besimokantys, dirbantys ar tiesiog aktyviai gyvenantys neįgalieji. Neaktyviai gyvenantiems, nesavarankiškiems neįgaliesiems gali būti skiriamos kitos paslaugos: pagalba į namus, trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa. Šį pavasarį, pradėjus trūkti lėšų, paaiškėjo, kad paslaugos dažnai painiojamos: asm. asistento paslaugą gauna pensinio amžiaus žmonės, ji dažnai skiriama vietoje pagalbos į namus ir pan. „Remiantis Asmenų su negalia teisių agentūros (ANTA) surinktais duomenimis, metų pradžioje 26 savivaldybėse pensinio amžiaus asmenys sudarė daugiau nei 30 proc. visų asm. pagalbos gavėjų, 8 savivaldybėse – daugiau nei 50 proc. gavėjų. Gegužės mėnesio duomenimis, asm. pagalba teikiama 445 pensinio amžiaus asmenims, iš jų – 138 asmenys, turintys didelių specialiųjų poreikių lygį (nuo 2024 m. prilyginama iki 15 proc. dalyvumo lygiui). Tokiems žmonėms reikia kitų socialinių paslaugų, tokių kaip pagalba į namus ar net globa / slauga. Nustačius netinkamą valstybės biudžeto lėšų naudojimą, savivaldybės įpareigotos grąžinti pinigus į biudžetą“, – susidariusią situaciją komentavo SADM vadovai. 

„Vis dar labai skirtingas savivaldybių požiūris į tai, kas yra asmeninis asistentas. Aš labai norėčiau, kad mes būtume tarpusavyje sutarę, jog asmeninis asistentas gali būti reikalingas tiems žmonėms, kurie gali būti savarankiški, kuriems reikalinga pagalba einant į darbą ar mokymosi vietas“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje kalbėjo buvusi ministrė Monika Navickienė. 

SADM viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, šiems metams asistento paslaugai teikti ir administruoti iš valstybės biudžeto skirti 9 milijonai eurų, o savivaldybės taip pat turėtų planuoti savo biudžetą, kad galėtų prisidėti prie paslaugos finansavimo. Užbėgdami į priekį pastebėsime, kad po birželį kilusio triukšmo SADM asm. pagalbai teikti ir administruoti papildomai skyrė dar 1,5 mln. eurų – taigi turime 10,5 mln. eurų. Redakcijai atsiųstuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių komentaruose sakoma, kad savivaldybės svarsto galimybę prie paslaugos teikimo prisidėti savo lėšomis. Liepos viduryje pasiteiravus, kokiam skaičiui neįgaliųjų šiais metais asistento paslauga teikiama, ANTA specialistė Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė teigė: „Šiuo metu statistiniai antrojo ketvirčio duomenys renkami. Tačiau iš 53 savivaldybių, kurios jau pateikė duomenis, asmenine pagalba per pirmą šių metų pusmetį pasinaudojo 1625 asmenys. Šiuo metu laukiančiųjų pasinaudoti asm. asistento pagalba sąraše yra apie 169 asmenys, turintys pirmenybę ir apie 80 asmenų, kurie pirmenybės neturi.“ 

Apie poreikį peržiūrėti ir tobulinti asm. pagalbos teikimo tvarką kalba ir Seimo narė Monika Ošmianskienė. Jos teigimu, ateityje reikėtų labiau išgryninti, kas yra socialinės paslaugos, o kas – asm. pagalba, dabar šios paslaugos neretai yra painiojamos. „Pačius žmones su negalia raginčiau pagalvoti, ar tikrai asistento pagalba jiems būtina, gal galima ją pakeisti kitomis paslaugomis, – sako M. Ošmianskienė. – Suprantu, kad asm. asistentas žmogui patogiau, maloniau, deja, neįgaliųjų aplinkoje piktnaudžiavimo irgi yra. O kai biudžetas ribotas, neišvengiamai kažkas lieka už brūkšnio.“ 

Asistentai ir aklieji 

Savi marškiniai arčiau kūno, savi rūpesčiai – arčiau širdies! Ką apie asistento paslaugą mąsto ir kalba ją gaunantys neregiai, LASS įstaigų socialiniai darbuotojai? 

Dovydas Girdžiūnas (Klaipėda) dirba masažo įmonėje „Magiškas prisilietimas“, mokosi Klaipėdos kolegijoje. „Asistento paslaugą turėjau nuo praėjusių metų gegužės mėnesio. Šių metų gegužės pabaigoje sutartis baigėsi. Reikėjo sudaryti naują sutartį, bet savivaldybėje nusprendė, kad dėl lėšų stokos jos sudaryti negali. Pastatė į eilės pabaigą laukti, kol savivaldybė gaus pinigų. Kada gaus – niekas nežino. Jeigu trūksta lėšų, kodėl nemažinama visiems proporcingai po gabalėlį. Vieniems visiškai nieko, kiti turi daugybę valandų. Aš ir dirbu, ir mokausi, asistentas reikalingas, kad padėtų susitvarkyti dokumentus, susirinkti informaciją. Savivaldybėje pareiškė: turite LASS, laikinai kreipkitės į jos darbuotojus, padės.“ Taip, lėšų trūksta, paslauga nesustabdyta, bet naujos sutartys nesudarinėjamos, – tvirtino atsakingi ne tik Klaipėdos, bet ir kitų savivaldybių darbuotojai, o žmonės, kuriems baigiasi asistento sutartys į eilės pabaigą keliami ne tik Klaipėdoje. „Sutartys baigiasi metų pabaigoje, jau dabar gauname laiškus, kad statys į eilės galą“, – sakė kalbinti vilniečiai ir kauniečiai. 

Roma Girnienė, LASS Kauno miesto filialo pirmininkė. „Pati asistento paslauga nesinaudoju, kiek girdėjau iš žmonių, kai sutartis baigiasi, baigiasi ir asistento paslauga. Žmonės keliauja į sąrašo pabaigą ir laukia, kol ateis jų eilė. Informaciją, kuri buvo transliuota per radiją, spaudoje, visi žinome, nėra prasmės kartotis. Kažką pražiūrėjo pati valstybė, vieni žmonės gaudavo ir gauna tiek valandų, kad visų neišnaudoja, o kitiems trūksta. Kaune yra žmonių, kurie gauna asistento paslaugą kasdien, po keturias valandas per dieną. Padauginkime iš 30 ar iš 20 (darbo dienų skaičius) ir gausime 120 ar 80 valandų. Ar tikrai žmogui visada tiek reikia? Gandų yra visokių, pasitikėti jais neverta, bet be pagrindo nesklinda net ir gandai.“ 

„Kai atsirado asistento paslauga, tiek aš, tiek kiti neįgalieji pajutome, kad tikrai gyvename gerovės valstybėje. Tik neilgai, mano asistento paslaugų sutartis baigiasi lapkričio mėnesį. Kad nereikėtų keliauti į eilės pabaigą, savivaldybėje pasiūlė, kad vietoje asistento galėčiau gauti paslaugas į namus. Tikriausiai taip ir darysiu“, – pasakojo kaunietis Leopoldas Krušinskas. Leopoldas siūlo apie tokią galimybę pagalvoti ir kitiems neregiams. Neslėpsime, iš pradžių abu pamanėme, kad tai tam tikras Kauno savivaldybės ėjimas žirgu: situacija, kai ir vilkas sotus, ir ėriukas sveikas, tačiau greitai paaiškėjo, kad tai visiškai normalu ir neprieštarauja jokiems teisės aktams. Vilniaus miesto savivaldybės atsiųstame komentare rašoma: „Asm. pagalbos poreikį asmenims nustato socialinis darbuotojas, jeigu įvertinus asm. pagalbos poreikį paaiškėja, kad asm. pagalba negali būti teikiama arba jos nepakanka, asmeniui siūlomos alternatyvios socialinės paslaugos: pagalba į namus, dienos socialinė globa (įstaigoje arba asmens namuose), ilgalaikė socialinė globa įstaigoje ir kt.“ 

Mindaugas Triušys (LASS Klaipėdos miesto filialo pirmininkas). „Visų mūsų darbas, kad nematantis ar silpnai matantis žmogus kiek nors tobulėtų, norėtų tobulėti. Įrodyti negaliu, bet yra žmonių, kurie turi vos ne po šimtą valandų per mėnesį. O jeigu šeimoje vyras ir žmona turi po atskirą asistentą – ar tikrai jiems tiek reikia? Vieniems viskas, kitiems – nieko, o tada dar sugebame bambėti, kad mums labai sunku gyventi, kad niekas nieko nedaro... Ateis laikas, valstybė, savivaldybė atsibus ir šitas bambagysles nukirps. Pagalba reikalinga, bet kai žmonės pradeda ja piktnaudžiauti, jau nebegerai.“ 

Jurmantas Maselis (LASS Panevėžio miesto ir rajono filialo pirmininkas). „Pernai metų pabaigoje Panevėžyje buvo nusiskundimų, bet dabar netenka girdėti. Mano žiniomis, tie, kas naudojasi, didelių priekaištų neturi.“ 

Neabejojame, kad kai kurios pašnekovų mintys kažką sunervins ar supykdys, bet būkime atviri – geriau savo kiemą prasišluoti patiems, nei laukti, kol jį ims šlavinėti kiti. Esame skirtingi, skirtingi mūsų poreikiai: vieniems tikrai reikia tų 70 ar 80 valandų per mėnesį, kiti nuoširdžiai stebisi, ką su tokiu skaičiumi valandų galima veikti? Kauno savivaldybės redakcijai atsiųstame komentare rašoma: „Teisės aktai nereglamentuoja, kokį asmeninės pagalbos valandų skaičių asmuo galėtų gauti. Tai vertinama individualiai, pagal kiekvieno asmens poreikius. Manytina, kad tikslinga nustatyti asmeninės pagalbos teikimo maksimalų valandų skaičių, įvertinus kiekvienos paslaugos trukmę, atsižvelgiant į asmens su negalia poreikius.“ 

Tobulintina skyrimo tvarka? 

Ne viskas tvarkoje ir su žmonių kilnojimu į eilės pabaigą. Iš vienos pusės lyg ir logiška: žmogus asistento laukia, tarkime, nuo 2023 metų. Jeigu eilė visiškai nejudės į priekį, o bus pratęsinėjamos jau galiojančios sutartys, paslaugos jis taip niekada ir nesulauks arba sulauks tada, kai kas nors numirs ar dėl kokių nors priežasčių paslaugos atsisakys. Tačiau galima svarstyti ir kitaip: pavyzdžiui, per 2009–2010 m. finansų krizę neįgaliesiems buvo mažinamos socialinės išmokos, bet mažinamos visiems. O dabar įsivaizduokime situaciją: žmogus gauna teisę į netekto darbingumo pensiją ar kitą socialinę išmoką, o jam pareiškiama: „Valstybėje krizė, trūksta lėšų, todėl jokių išmokų dabar jums nemokėsime, o pastatysime į eilę išmokai gauti. Išmokas pradėsite gauti, kai ateis jūsų eilė.“ Skamba absurdiškai, bet tokiu pačiu absurdu kvepia ir situacija su asistentų eilėmis. „Dirbu, nuo rugsėjo vėl pradėsiu mokslus kolegijoje. Asistento paslauga man tikrai reikalinga, bet savivaldybėje mane kelia į eilės pabaigą“, – toliau savo istoriją pasakoja D. Girdžiūnas. Anot jo, tuo pat metu žmonėms, kurie anksčiau nesinaudojo asistento paslaugomis, siūloma pradėti jomis naudotis. Išeitų, kad dirbančiam ir besimokančiam žmogui nereikia nei į parduotuvę nueiti, nei drabužių susitvarkyti... 

Tiek SADM, tiek ANTA atsakingi darbuotojai pripažįsta, kad asistento paslaugos teikimo tvarką būtina tobulinti. ANTA patarėja S. Artimavičiūtė-Šimkūnienė: „Šiuo metu asm. pagalbą reglamentuojančiose tvarkose yra numatyta, kad jei einamaisiais metais savivaldybės administracijai skirtų valstybės biudžeto lėšų asm. pagalbai teikti neužtenka, savivaldybės administracija gali tokią pagalbą teikti iš savivaldybės biudžeto lėšų arba asmenį įrašyti į asmenų, pageidaujančių gauti asm. pagalbą, sąrašą. Toks sprendimas buvo pasirinktas kaip išeitis, kad asmenys, kurie laukiančiųjų sąraše yra nuo 2023 metų, galėtų pasinaudoti asm. pagalba, kitaip jų eilė niekada neateitų. Šiuo metu aktyviai diskutuojame su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivalda dėl asm. pagalbą reglamentuojančių tvarkų tobulinimo. Nuomonių yra daug ir įvairių, tačiau šiuo klausimu turime sutarti visi ir rasti geriausią galimą sprendimą.“ 

Pabaigai keletas skaičių. Kaip jau minėjome, SADM šiems metams asm. pagalbai papildomai skyrė 1,5 mln. eurų. Liepos 8 d. ANTA šias lėšas paskirstė savivaldybėms. Papildomos lėšos buvo skirtos 21 savivaldybei. Kad nepasiklystume tarp skaičių, atkreipiame dėmesį į tris didžiąsias: 

Vilniaus miesto savivaldybei – 694 tūkst. eurų (iš viso 2024 m. Vilniui skirta 1,65 mln. eurų); Kauno savivaldybei – 108 804, Klaipėdos savivaldybei – 326 568 eurų. 

Gavus papildomų lėšų asm. asistento paslaugas nuo rudens pradeda teikti LASS Vilniaus regiono centras. 

Liepos pabaigos duomenimis, Vilniuje asm. asistento paslauga teikiama 110 žmonių, eilėje laukia 104. Kaune gauna 55, laukia 66, Klaipėdoje – 43, laukia 8. Į akis krinta itin nedidelis asm. asistento laukiančiųjų skaičius uostamiestyje. Savivalda todėl ir yra savivalda, kad tam tikrus klausimus, taip pat ir socialinius, galėtų spręsti savarankiškai ir niekas jai nenurodinėtų. Ir vis dėlto, tiems 43 gaunantiems sumažinus bent po keletą valandų, tokiems kaip D. Girdžiūnas gal jau pakaktų? Grįžtame prie to, apie ką kalbėjo R. Girnienė ir M. Triušys. 

Suprantama, trys didieji miestai – ne visa Lietuva, tačiau juose yra didžiausia regėjimo negalią turinčių žmonių koncentracija. Čia labiausiai akivaizdu, kaip paslauga veikia ar neveikia. 

Nuotrauka. Asmeniniai asistentai yra svari valstybės pagalba žmonėms su regos negalia, tačiau paslaugos skyrimo tvarka dar tobulintina / LASS archyvo nuotr. 

Nuotraukoje saulėtą dieną smulkiomis kvadratinėmis plytelėmis grįstu taku eina du vyrai su baltosiomis lazdelėmis. Kadro viduryje eina šviesiai apsirengęs vyras trumpai skusta galva. Jis vilki polo stiliaus marškinėlius, prasegtą bliuzoną su kapišonu ir sportines kelnes. Jo akis dengia apvalių formų tamsinti akiniai, lūpų kampučiai nuleisti, todėl vyras atrodo rimtas. Dešinė nuleista ranka laiko baltąją lazdelę, kurios galas yra nukreiptas į žemę priešais vyrą. Dešinėje nuotraukos pusėje už kelių metrų eina tamsiai apsirengęs vyresnio amžiaus vyras trumpais šviesiais plaukais. Jis dėvi polo stiliaus marškinėlius, kelnes ir tamsintus akinius. Kairė nuleista ranka laiko striukę, o dešinė – priešais save į žemę nukreiptą baltąją lazdelę. Vyrams iš dešinės yra per pusmetrį aukščiau įrengtas takas palei šviesų pastatą su trimis langais, apsaugotais metalinėmis geometrinio dizaino grotomis. Tolumoje nuotraukos dešinėje stovi šviesus penkiaaukštis pastatas tamsiais langais, kurį iš dalies užstoja aukštas lapuotas medis.