Šiemet Vilniaus knygų mugė (vyksianti vasario 2225 dienomis) lankytojus pasitiks šūkiu: Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu. Tai eilutė iš Henriko Radausko eilėraščio, kuri, mugės organizatorių teigimu, drąsina tikėti, kad įmanoma svajoti ir kurti svajones. Tokias, kuriose būtų gera gyventi. Viena didžiausių Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) svajonių kad skaityti galėtų visi, todėl šiemet biblioteka yra viena iš Knygų mugės partnerių, kviesiančių atkreipti dėmesį į prieinamos literatūros poreikį ir kitokius skaitymo būdus nei daugeliui įprasta spausdinta knyga.
Dėmesys kitokioms skaitymo formoms
Kreipėmės į mugės organizatorius, siūlydami atsigręžti į skaitytojus, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto, padiskutuoti apie knygų ir informacijos prieinamumą ar jau viską padarėme, kad skaityti galėtų visi? Organizacinis komitetas pakvietė mus plačiau papasakoti, kokias veiklas ir renginius siūlome. Paruošėme programą. Stengėmės pristatyti įvairius literatūros prieinamumo aspektus ir formas: nuo skaitymų, kuriems nereikia šviesos, iki spektaklio apie disleksiją. Nuo mitų apie negalias iki naujausių technologijų, kurios naudojamos įtraukiojoje leidyboje. Programa taip patiko visiems komiteto nariams, kad gavome vienbalsį pritarimą darome viską, ką sumanėte! Labai džiaugiamės, nes pirmąkart Vilniaus knygų mugėje bus taip garsiai kalbama apie skaitančius kitaip. Taip pat tai ir didelė atsakomybė, kad šią tribūną išnaudotume kuo geriau ir kuo plačiau paskleistume literatūros prieinamumo idėją, sako Aušrinė Žilinskienė, literatūros prieinamumo temų Knygų mugėje koordinatorė, LAB įgyvendinamo įtraukiosios leidybos projekto vadovė.
Vienas svarbiausių LAB tikslų mugėje parodyti, kad būdų, kaip skaityti, yra ne vienas, kad ta pati knyga gali prabilti skirtingomis formomis taip, kaip kiekvienam patogiausia. Todėl 4-ojoje LITEXPO parodų centro salėje, dar vadinamoje Jaunųjų skaitytojų sale, visą mugės laiką veiks interaktyvi skaitymo patirčių instaliacija Knygos prabyla tavaip. Architekto Justino Dadono įrengtoje erdvėje mugės lankytojai galės išbandyti bent 5 skirtingus skaitymo būdus, o iš anksto paskelbtais laikais susitikti ir su skaitančiais savaip LAB darbuotojais ir LASS nariais.
Instaliacijos erdvėje bus įrengtos penkios skirtingo aukščio kolonos kiekviena jų skirta vis kitam skaitymo būdui. Tarp jų garsinėms knygoms. Lankytojai turės galimybę išgirsti ir palyginti, kaip ta pati knyga skamba profesionalaus diktoriaus balsu, o kaip įgarsinta skirtingų balso sintezių: daugeliui jau gerai pažįstamos Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų kurtos Liepos ir kol kas dar mažai kur naudojamos, bet labiausiai žmogaus balsą primenančios sintezės, veikiančios neurotinklais (ją kuria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai). Viena iš kolonų taip pat bus skirta taktilinėms knygoms. Bus galima susipažinti, kaip popieriaus lape atgyja architektūros objektai, kas svarbu, kuriant taktilines iliustracijas, kodėl jose negali būti perspektyvos, per daug smulkių detalių.
Apsilankiusieji instaliacijoje susipažins ir su šiuo metu moderniausiu knygos formatu EPUB, t. y. skaitmenine tekstine knyga. Tai formatas transformeris, suteikiantis galimybę kiekvienam pasirinkti patogiausią skaitymo būdą: tokią knygą galima skaityti skaitmenine Brailio eilute arba balso sinteze. Jei knyga įgarsinta, yra balso ir teksto sinchronizacija. Pagal poreikį galima pasikeisti teksto šriftą, dydį, kontrastą, lygiavimą. Tad instaliacijos lankytojai galės skaityti išmaniai būtent taip siūlo EPUB. Viena iš kolonų bus skirta ir šiemet metų reiškiniu Lietuvos leidėjų asociacijos rengiamuose Knygos apdovanojimuose nominuotai knygai Mano vardas yra Marytė. Tai pirmasis grožinės literatūros kūrinys lengvai suprantama kalba suaugusiesiems. Lankytojai galės susipažinti su spausdinta knyga ir jai kurti taikomomis taisyklėmis, taip pat išgirsti garsinę šios knygos versiją ją įgarsino pats romano autorius Alvydas Šlepikas.
Norintieji detaliau sužinoti, kaip buvo kuriama knyga, kokį tokios literatūros poreikį ir prasmę mato rašytojas, jo romaną lengvai suprantama kalba perrašiusi taikomosios kalbotyros ekspertė Justina Bružaitė-Liseckienė bei LAB vadovė Inga Davidonienė, kviečiami į knygos pristatymą penktadienį 16 val.
Leidybos ateitis EPUB?
Naujųjų technologijų balso sintezės, dirbtinio intelekto įtakai kuriant ir leidžiant knygas skiriamas ne vienas renginys. Apie dirbtinio intelekto ir žmogaus abiejų kaip kūrėjų santykį bus diskutuojama penktadienį 14 val. diskusijoje Ar androidai sapnuoja elektrines avis?. Kaip dirbtinis intelektas gali tapti nepamainomu pagalbininku, dalinsis LAB vadovė I. Davidonienė.
Vis tik, ar naująsias technologijas jau išnaudojame pakankamai? Kaip jos keičia ne tik leidybą, bet ir vartotojų lūkesčius? Šie klausimai su leidyklų atstovais, dirbtinio intelekto kūrėjais bus gvildenami ketvirtadienį 15 val. diskusijoje Ateities knyga: kaip naujosios technologijos pakeis leidybą.
Atsižvelgiant į rinkos dydį, leidžiamų knygų tiražus, Lietuvos leidėjams ypač aktualu atrasti ir plėsti naujas auditorijas į savo akiratį dažniau įtraukti ir negalinčiuosius skaityti spausdintos knygos. Technologijoms tobulėjant, kuriamos naujos funkcijos ir priemonės, kurios padeda didinti skaitmeninės skaitymo medžiagos prieinamumą ir patogumą. Ši pažanga gali būti naudinga ne tik skaitytojams, bet ir autoriams, leidėjams, turinio kūrėjams. Suprasdami ir išnaudodami įtraukiosios leidybos potencialą, galime sukurti patrauklesnę skaitymo patirtį visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų skaitymo gebėjimų ar negalios, sako diskusijoje dalyvausianti LAB Leidybos skyriaus vadovė Alisa Žarkova.
Įtraukioji leidyba, kai pačios leidyklos išleidžia prieinamas skaitmenines knygas ir todėl jų nebereikia pritaikyti tarpinėms institucijoms (tokioms kaip LAB), ypač aktuali tampa ruošiantis nuo 2025-ųjų birželio įsigaliosiančiam Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymui. Dėl šios priežasties vis dažniau įvairiuose kontekstuose minimas ir EPUB kaip formatas, labiausiai atitinkantis prieinamumo reikalavimus.
Todėl į atskirus šio formato knygos skaitymus Knygos prabyla kitaip: skaitymai, kuriems nereikia šviesos LAB kviečia šeštadienį 15 val. Undinės Radzevičiūtės romano Grožio ir blogio biblioteka ištraukos bus skaitomos skaitmenine Brailio eilute, diktoriaus balsu ir neurotinklais veikiančia balso sinteze.
Skaityti kitų balsais
Garsinės knygos pagrindinis prieinamų knygų formatas LAB virtualiojoje bibliotekoje ELVIS. Pernai ją papildė 462 naujos knygos, o iš viso čia galima pasirinkti iš daugiau nei 9 tūkst. garsinių leidinių.
Jau ketvirtus metus virtualioji biblioteka įsikurs ir Knygų mugėje šiemet lankytojų lauks 3 salėje. Tačiau pirmąkart ELVIS stendas bus toks unikalus. Galinę jo sieną puoš grotuvėlių avilys bent 30 grotuvėlių, kiekvienas su specialiai sukurtu klausymosi rageliu, ir visuose juose skambės skirtingi diktorių, įskaičiusių knygas, balsai, pasakoja stendo įrengimu besirūpinanti A. Žarkova. Savas balsas kiekvienam ELVIS skaitytojui, kad kiekvienas atrastų jam geriausiai tinkančią garsinę knygą.
Kaip garsinės knygos prisideda užtikrinant literatūros prieinamumą vyresniame amžiuje, ketvirtadienį 12 val. bus diskutuojama renginyje Amžėjanti visuomenė: kaip susigrąžinti buvusį skaitytoją?.
Dėl įvairių demografinių procesų Lietuvos, kaip ir visos ES, populiacija sparčiai senėja. Prognozės rodo, kad išliekant dabartinėms tendencijoms, per 30 metų Lietuvos gyventojų virš 65 metų dalis padidės nuo 20 proc. visų gyventojų šiandien iki 33 proc. 2055 metais. Kalbant apie literatūros prieinamumą, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas virš 65 metų nurodo turintis tam tikrų regos sunkumų net naudodamas korekcines priemones. Neturėdami prieigos prie alternatyvų garsinių knygų ir kitų prieinamų leidinių šie žmonės netenka galimybės dalyvauti bendrame kultūriniame gyvenime, sako diskusijoje dalyvausiantis LAB tyrėjas Ignas Vyšniauskas.
Anot I. Vyšniausko, toli nuo didmiesčių įsikūrę vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria dvigubą atskirtį dar ir dėl fizinio nuotolio nuo jiems reikalingų paslaugos taškų: Tą aiškiai pastebime kelionėse su ELVIS autobusu: tiek iš vietinių bibliotekininkų, tiek iš pačių žmonių girdime, kad informacija apie garsines knygas nepasiekia mažesnių gyvenviečių, o net jei ir pasiekia, dažnai nėra aišku, kur kreiptis, kaip gauti prieigą. Daugeliui atrodo, kad tai per daug sudėtinga. Atvykdami norime atvežti paslaugas į namus ir pakeisti šias nuostatas.
Paskatinti pokalbius apie disleksiją
Statistika rodo, kad įprasto spausdinto teksto negali skaityti 10 proc. visuomenės. Net 7 proc. jų dėl disleksijos.
Švietimo pagrindas tekstai, o šiuos jie sunkiai įveikia. Disleksiją turintys vaikai taip pat susiduria su bendraamžių patyčiomis, neigiamu požiūriu klasėje, todėl nukenčia išsilavinimas, savivertė, santykiai su aplinkiniais. Kadangi LAB gali pasiūlyti puikų resursą virtualią biblioteką ELVIS, glaudžiai bendradarbiaujame su privačiomis organizacijomis ir valstybės tarnybomis, kurios nustato disleksijos sutrikimą. Iš vaikų, turinčių disleksiją, ir jų tėvų girdime labai įkvepiančių liudijimų, kaip garsinė knyga vaikui grąžino pasitikėjimą savimi, sako Dalia Balčytytė, LAB Informacinių išteklių skyriaus vedėja, Knygų mugėje kuruojanti renginius, skirtus disleksijos temai.
4-ojoje LITEXPO parodų centro salėje įsikursiančiame Jaunimo taške LAB ketvirtadienį 13 val. organizuoja diskusiją Viena diena mokykloje su disleksija: išlikimo strategijos, kurioje savo patirtimis ir atrastais būdais, kaip įveikti patiriamus skaitymo sunkumus mokykloje ir universitete, pasidalins VU Medicinos fakulteto studentė Gailė ir moksleivė Ula.
Dar vienas disleksijos temai skirtas renginys tai Muzikos salėje sekmadienį 13.30 val. rodomas spektaklis Pasistengiau (rež. Ieva Jackevičiūtė). Tai bendras LAB ir teatro No Shoes projektas. Pjesės autorė ir spektaklio aktorė Kristina Marija Kulinič dar artėjant premjerai dalijosi, kad tuo metu, kai ji mokėsi mokykloje, apie disleksiją nebuvo kalbama. Manyta: jei mokiniui sunku skaityti, rašyti, jis per mažai stengiasi: Geriausiu atveju esi truputį juokingas lėtapėdis, blogiausiu nurašomas kaip tiesiog durnas ir nenormalus. Vaiko ir paauglio psichinei sveikatai tai, akivaizdu, labai kenkia. Daug vaikų užauga nežinodami, kas su jais negerai, ir neišmokę išnaudoti savo tikrojo potencialo.
Detaliau su Vilniaus knygų mugėje vyksiančiais renginiais, skirtais skatinti literatūros prieinamumą, galite susipažinti šiame žurnalo numeryje, rubrikoje Laiko juosta.
Autorės nuotrauka: Inesa Rinkevičiūtė. Jauna, liekno sudėjimo moteris, dėvinti tamsų megztinį ovaliu kaklu, užfiksuota iš priekio nuo krūtinės iki viršugalvio sėdinti saulėtose kopose. Jos plaukai ilgi, tamsūs, tiesūs, kelios sruogos tarsi kedenamos vėjo. Moters žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją, ji nuoširdžiai šypsosi plačia šypsena kiek primerktomis akimis, jos veidas atrodo šiltas ir draugiškas.