2019-ųjų balandį Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų, viešojoje erdvėje dažnai vadinamą tiesiog ES prieinamumo direktyva. Praėjus beveik trejiems metams, 2022-ųjų pabaigoje, Seimas vienbalsiai priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą Nr. XIV-1633. Plačiau šį įstatymą praėjusių metų 8-ame Mūsų žodžio numeryje, straipsnyje Tegyvuoja prieinamumas, aptarė teisininkas Giedrius Stoškus. Nekartodami to, kas jau rašyta, trumpai priminsime, kad tiek ES prieinamumo direktyva, tiek minėtasis įstatymas įsigalios 2025-ųjų birželio 28 d. Direktyva bus taikoma visoms ES narėms, taip pat Bendrijoje veikiančioms tarptautinėms verslo organizacijoms. Svarbiausias siekis galimybė visiems europiečiams, įskaitant neįgaliuosius ir vyresnius žmones, turėti vienodą prieigą prie daugybės produktų ir paslaugų.
Neperdėsime sakydami, kad negalią turintys žmonės iš ES prieinamumo direktyvos tikisi daug. Iki šiol dėl vienokių ar kitokių priežasčių jiems neprieinama ar tik iš dalies prieinama dalis banko paslaugų, savitarnos terminalai, telefonijos įranga, audiovizualinis turinys ir kita. Tiktai viena yra tikėtis, o kita patiems keisti ar prisidėti keičiant esamą situaciją. Nuo praėjusių metų LASS pradėjo intensyviai konsultuoti verslo įmones, bankus, telekomunikacijų bendroves klausimais, susijusiais su ES prieinamumo direktyvos įgyvendinimu. Praėjusių metų pavasarį verslas pats parodė iniciatyvą susitikti, bendrauti, aptarti direktyvos taikymą Lietuvoje, prisimena LASS viceprezidentas Vilmantas Balčikonis. Rudenį konsultacijos tapo itin intensyvios, bendravome tiek nuotoliniu būdu, tiek ir betarpiškai. Stengėmės, kad verslas suprastų, jog ES direktyva ne griežtų įpareigojimų sąrašas, o strateginės gairės ir naujos galimybės pačiam verslui, jo prieinamumo ir patrauklumo didinimas.
Elektroninė prekyba
Užtenka šiek tiek ilgiau panaršyti po socialinius tinklus, tarkime, po FB profilį Aklųjų ir silpnaregių klubas, kad įsitikintume, jog vienas dažniausių visų mūsų nusiskundimų nepritaikytos ar tik iš dalies pritaikytos elektroninės parduotuvės. Situacija čia nuolat keičiasi, todėl kokie nors apibendrinimai ar konkretūs pavyzdžiai yra gerokai sąlygiški. Vakar e. parduotuvė ar maisto užsakymo programėlė dar buvo puikiai prieinama, o šiandien ekrano skaitymo programa jau nebeskaito vieno ar kito mygtuko, negalima pasirinkti pristatymo laiko ir panašiai. Anot kalbintų žmonių, dažnas atvejis, kai viena ar kita e. parduotuvė tarsi ir pritaikyta, visos funkcijos lyg ir pasiekiamos, tačiau tam tikroje vietoje kažkas neveikia ar veikia tik iš dalies. Štai tik keli pastebėjimai: Yra elektroninė mėsos parduotuvė. Su ekrano skaitymo programa susirandu, ko man reikia, susidedu į krepšelį, spaudžiu mygtuką apmokėti neveikia. Bandau vienaip, bandau kitaip neveikia. Regintis žmogus užveda ant to mygtuko pelę jam veikia. Užeinu į e. parduotuvę, kad nusipirkčiau telefoną ar kitą elektroninį įrenginį. Susirandu, nusiperku, bet jaučiu, kad nepatogu. Į tą parduotuvę kada nors gal grįšiu, gal negrįšiu. Kad įvardyčiau, kas iš tikrųjų blogai, turiu specialiai nagrinėti, gaišti laiką. Naršai po e. parduotuvę ir labai greitai supranti, patogu, aišku, suprantama, ar priešingai nepatogu, reikia sugaišti daugiau laiko, nei norėtum. Vilniaus ir Kauno oro uostų tinklalapiai: juose sąrašas iš keliolikos elementų, tačiau ekrano skaitymo programa NVDA skaito tiktai link, link, link. Reginčiam žmogui užvedus pelę ant to link atsiranda užrašas. Neregiui reikia įsiminti, kuris link ką reiškia. Jeigu skraidytum bent kartą per savaitę, tuos linkus galbūt įsimintum, bet kas savaitę žmonės paprastai neskraido. Panaši situacija ir Sodros tinklalapyje jungiantis prie asmeninės Sodros paskyros. Norėdamas prisijungti, iš sąrašo turi pasirinkti banką, per kurį jungsiesi. Sintezatorius, užuot perskaitęs banko pavadinimą, skaito kažkokį ženklų kratinį. Tų bankų Lietuvoje ne tiek daug, galima prisiminti, kuris sąrašo elementas reikalingas, bet tokia galimybė tik iš bėdos. Puslapis iki galo nepritaikytas.
LASS vadovai, informacinės aplinkos specialistai šioje vietoje pasakytų, kad su interneto svetainių, e. parduotuvių kūrėjais dirbame nuolat. Į mūsų pastabas atsižvelgiama, pažanga akivaizdi, bet vis atsiranda klaidų ar nesusipratimų, verčiančių apie interneto svetainių, e. parduotuvių prieinamumą kalbėti iš naujo. Geriausias pavyzdys čia būtų daugelio neregių ir silpnaregių pamėgta Barbora. Neverta bandyti skaitytojų kantrybės įrodinėjant jos reikalingumą ir patogumą. Barborai daugelis neregių didelių priekaištų neturi galima susirasti norimas prekes, susidėti į krepšelį, savarankiškai susimokėti, tačiau kaskart kas nors ima ir išlenda, pavyzdžiui, neregys su ekrano skaitymo programa negali pasirinkti prekių pristatymo laiko. Sausio pabaigoje buvome susitikę su Barboros atstovais, pasakoja V. Balčikonis. Aptarėme prieinamumą reglamentuojančius teisės aktus, konkrečius reikalavimus, kad e. parduotuvė būtų prieinama neregiams. Nurodėme šiuo metu esančias programavimo klaidas, kai negalima pasirinkti laiko ir pan. Jiems tai nebuvo naujiena, reikalavimus žino, ateityje ketina atsinaujinti. Turime reikalingus Barboros kontaktus, galėsime bendrauti tiesiogiai. O štai su Lastmile, kuri po atsinaujinimo tapo neregiams visiškai neprieinama, kol kas susisiekti nepavyksta. Ieškome tiek formalių, tiek neformalių kontaktų.
Bankų paslaugos
Norime to ar nenorime, tačiau su pinigais reikalų turime visi. Buvo metas, kai pernelyg nesukdami galvos galėjome visai neblogai išsiversti su grynaisiais. Dabar tie laikai žila senovė. Lietuvoje bankų nėra daug, o didžiausius galėtume suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Atrodo, rimčiausiai į ES direktyvos įgyvendinimą, o kartu ir į LASS kvietimą bendradarbiauti žiūri Swedbank. Antra vertus, tuo akivaizdžiai patys galėjome įsitikinti, bankai yra institucijos, iš kurių kokią nors informaciją gauti yra itin sunku arba visokie derinimai užtrunka pernelyg ilgai, todėl galime kai ko ir nežinoti. Swedbank viena pirmųjų verslo įmonių, su kuria susitikome, sako V. Balčikonis. Bendravome kelis kartus, į mūsų siūlymus yra įsiklausoma. Vienas jų sprendimas ypač įdomus ir reikalingas: bankas turi parengęs kliento kelią: nuo informacijos prieinamumo, užsiregistravimo vizitui banko skyriuje, patekimo į patalpas iki savitarnos terminalų ir bankomatų. Ateityje rekomenduosime, kad ir kitos verslo įmonės ar valstybinės įstaigos turėtų savus klientų kelius, kuriuose viskas būtų detaliai aprašyta nuo pirmųjų žingsnių iki pageidaujamo rezultato.
Komunikacijos specialistei Rūtai Slušnytei Swedbank Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė sakė: Bankas jau kuris laikas didina fizinį prieinamumą klientams: prie didžiosios dalies padalinių siūlomas patogus privažiavimas. Prie padalinių, kur tokių privažiavimų dar nėra, juos planuojama įrengti 2024 m., gavus atsakingų institucijų leidimus. Dalyje Swedbank padalinių įrengtos mygtuko paspaudimu atsidarančios durys, o tikslas iki 2025 m. tokias duris įrengti visuose padaliniuose bei savitarnos erdvėse. Siekiame į savo veiklą labiau įtraukti darbuotojus, turinčius negalią: šiemet prie banko komandos Kaune prisijungė judėjimo bei regos negalias turintys kolegos, pagal jų poreikius buvo pritaikytos biuro patalpos bei liftai, sukurtos patogios darbo vietos. Regos negalią turintiems klientams siūlomos banko kortelės su specialiomis įpjovomis jų briaunoje, pagal kurių formą galima atskirti, kuri kortelė yra debeto, o kuri kredito. Swedbank interneto svetainėje yra palaikomas naršymo klaviatūra funkcionalumas, veikia teksto priartinimo ir atitolinimo funkcijos. Svetainės informacija nuskaitoma ekrano skaitytuvais. Užsibrėžėme tikslą iki 2024 m. pirmojo pusmečio įdiegti reikalingus atnaujinimus bei pasiūlyti silpnaregiams ir neregiams galimybę visuose bankomatuose naudotis audiogidu. Audiogidas klientams padės atlikti pinigų išgryninimo, įnešimo, sąskaitos likučio pasiteiravimo paslaugas, bankomatų valdymas bus galimas naudojant PIN kodo įvedimo klaviatūrą. (Žr. delfi.lt, 2023 m. spalio 6.)
Norėjome daugiau sužinoti apie neregiams pritaikytus bankomatus: kiek ir kur jau veikia, kokia tvarka bus atnaujinami ir pan. Deja, gavome atsakymą, kad niekas iš banko darbuotojų šios informacijos negali pakomentuoti, tad belieka kliautis vien aukščiau paminėta informacija ir savais šaltiniais. LASS informacinės aplinkos prieinamumo specialisto Andžėjaus Ravano teigimu, toks vienas, o gal ir daugiau neregiams pritaikytų Swedbank bankomatų Lietuvoje jau tikrai veikia. Įprastai bankomatas nekalba, pradeda kalbėti neregiui į įrenginio lizdą įkišus ausines. Artimiausiu metu viename iš Swedbank padalinių turėtų būti įdiegta Latvijos gamintojų garsinė eilių valdymo sistema, o LASS dalyvaus šią sistemą testuojant. Kai žinosime, kokiame padalinyje sistema sumontuota ir veikia sklandžiai, informuosime, sako A. Ravanas.
O štai Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) komentaras. LCKU, prižiūrinti daugiausia kredito unijų Lietuvoje vienijančią Lietuvos kredito unijų (LKU) grupę, skiria dėmesį unijų teikiamų paslaugų prieinamumui įvairioms visuomenės grupėms. Dėl to stengiamės išlaikyti platų aptarnavimo vietų tinklą, kuris apima ir atokesnius šalies regionus, diegiame naujus ir tobuliname jau turimus internetinės bankininkystės sprendimus. ES prieinamumo direktyvą priimame pozityviai, nes mūsų giliu įsitikinimu, paslaugos ir informacija turi būti vienodai lengvai prieinama visiems. Praėjusių metų pabaigoje su direktyvos praktiniais aspektais mus artimiau supažindino LASS viceprezidentas Vilmantas Balčikonis, su jo pagalba kartu įvertinome LKU interneto svetainės, mobiliosios programėlės bei elektroninės bankininkystės patogumą asmenims su regėjimo negalia. Taip pat skatinsime LKU grupės unijas atsižvelgti, kad fizinės klientų aptarnavimo erdvės būtų lengviau pasiekiamos visiems. Direktyva mus įpareigoja pokyčiams, kuriems pritariame ir esame pasiruošę juos įgyvendinti.
Pasiteiravus apie ES prieinamumo direktyvą, ne visos įmonės leidžiasi į kalbas ar turi ką pasakyti. Štai LCKU iškart sutiko atsakyti į užduotus klausimus ir pakomentuoti savo požiūrį į direktyvą. Deja, iš Lietuvos bankų asociacijos negavome jokio atsakymo. Atsakinga darbuotoja, į kurią kreipėmės, teigė, kad apie direktyvą asociacija žinanti, tačiau šiuo metu nieko atsakyti ar pasakyti negalinti.
Paštomatai ir kitos paslaugos
Berods 2022-ųjų pabaigoje pasirodė informacija apie pirmuosius neregiams ir silpnaregiams savarankiškai naudotis pritaikytus paštomatus. Tai buvo tinklo Smartpost paštomatai. Dabar jau savo sprendimą siūlo ir LP EXPRESS. Lietuvos pašto strateginio koordinavimo grupės vadovė Dovilė Končienė: Siekiant naudojimąsi paštomatais padaryti patogesnį regėjimo spektro negalią turintiems gyventojams, visuose yra įdiegtas garsinis signalas, kurį klientas išgirsta atsidarius durelėms. Jis padeda susiorientuoti, kurioje paštomato dalyje atsivėrė klientui skirta dėžutė. Norėdamas atidaryti dėžutę, klientas turėtų paskambinti Lietuvos pašto klientų aptarnavimo specialistams iš to telefono numerio, kuris buvo nurodytas kaip esantis gavėjo, t. y., kuriuo atėjo SMS žinutė apie gautą siuntą paštomate. Klientų aptarnavimo specialistas tuomet pasiteiraus vardo, pavardės ir pristatymo adreso, kurį nurodė pats gavėjas. Tuomet atsidarys paštomato durelės, skleidžiančios caksėjimo garsą. Išėmus siuntą ir uždarius dureles siuntos atsiėmimas bus baigtas.
Bankomatai, paštomatai tik dalis įrenginių, kuriems taikomi ES prieinamumo direktyvos reikalavimai. Kita dalis įvairūs savitarnos terminalai, telefonijos įrenginiai. ES direktyva aptaria ne tik įrenginių, bet ir paslaugų prieinamumą. Jau minėtai komunikacijos ekspertei LASS prezidentas Paulius Kalvelis sakė: Pastaruosius šešerius metus bent kartą per savaitę keliauju traukiniais VilniusŠiauliai. Tas praeities laikotarpis ir ką turime dabar nepalyginama. Visai neseniai puikiai pasijutau pamatęs, kad geležinkelio stotyse žmogaus akių aukštyje montuojami ekranai, dubliuojantys stoties švieslentes. Ką tai reiškia silpnaregiams? Galimybę prieiti prie ekrano ir pasitikrinti traukinių atvykimo ar išvykimo grafikus. Iki šiol to nebuvo, reikėdavo pagalbos prašyti aplinkinių žmonių ar kreiptis į informaciją. (Žr. ve.lt, 2023 m. lapkričio 15 d.)
Lietuvos geležinkeliai, daug metų nekreipę ar beveik nekreipę dėmesio į įvairius ES reglamentus, nuo 2020-ųjų su neįgaliųjų organizacijomis pradėjo bendrauti itin intensyviai ir, reikia pripažinti, geranoriškai. Apie išaugusią aptarnavimo kultūrą, dėmesį specialiųjų poreikių turintiems keleiviams žurnalo puslapiuose jau rašėme pasakojo patys neregiai. Šiuo metu dirbama diegiant ES prieinamumo direktyvos reikalavimus atitinkančius bilietų pardavimo terminalus. Dabartiniai terminalai direktyvos reikalavimų visiškai neatitinka, sako LASS informacinės aplinkos ekspertas A. Ravanas. Bendrovė rengiasi įdiegti naujus. Kol kas nieko konkretaus pasakyti negalime, nes vyksta techninių specifikacijų rengimo darbai. Paprastai šie darbai, vėliau įvairūs biurokratiniai reikalavimai, reikalauja laiko. Nors lėtai, bet reikalai juda į priekį. Bendrovė su mumis konsultuojasi, į mūsų pastabas įsiklauso.
Anot A. Ravano, viena didžiausių bėdų siekiant sklandaus ES direktyvos įgyvendinimo bet kurioje srityje, yra tai, kad nepasitikima neregių turimomis kompetencijomis. Bendrovių vadovai, atskirų sričių specialistai mano, kad jie žino geriau, kaip yra ir kaip turėtų būti. Anksčiau ar vėliau paaiškėja, deja, bet nežino. Geriausias tokio žinojimo pavyzdys naujieji Vilniaus viešojo transporto komposteriai. Lyg ir pritaikyti mūsų poreikiams, bet iš tikrųjų visiškai nepritaikyti.
ES prieinamumo direktyvos įgyvendinimas tęstinis procesas. Ne į visus klausimus atsakymus turime, ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtume. Tačiau, anot P. Kalvelio, turime įrankį, kuriuo remdamiesi galime reikalauti, kad mus supanti aplinka taptų atviresnė ir prieinamesnė.
Nuotrauka: Regėjimo negalią turintys žmonės iš ES prieinamumo direktyvos tikisi daug prieinamų banko paslaugų, savitarnos terminalų, telefonijos įrangos, audiovizualinio turinio ir kita / www.pixabay.com nuotr.
Nuotraukoje iš arti kiek iš šono užfiksuotas bankomatas ir dešinė ranka, dedanti kortelę į skaitytuvą. Tamsus ekranas yra įmontuotas nišoje su nuolydžiu. Palei dešinįjį jo kraštą yra keturi mygtukai, apvesti baltais apskritimais, nuo kurių link ekrano eina horizontalios linijos. Dar dešiniau įrengtas kortelių skaitytuvas, į kurio horizontalų plyšį dešinė ranka kiša kortelę. Žemiau ekrano yra horizontalus paviršius su viduryje įrengta klaviatūra, iš šonų pridengta lanko formos metaliniais skydeliais, kurių porėta viršutinė dalis platėja nuo apačios į viršų. Tarp skydelių galima įžvelgti tik tris dešinėje klaviatūros dalyje esančius ovalius mygtukus, ant kurių dešinės pusės yra iškilūs žymenys. Šalia dešiniojo skydelio yra horizontali stačiakampio formos pinigų išdavimo anga, dengiama atvarto.