Socialinis pulsas
Nuo smurto rato iki saugaus gyvenimo
Lietuvos moterų lobistinė organizacija

Smurtas artimoje aplinkoje yra daugialypė problema, apimanti ne tik fizinį, bet ir psichologinį, ekonominį smurtą, įvairias kontrolės formas. Seksualinis smurtas namų irgi neaplenkia, smurtautojais tampa intymūs partneriai. Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas – tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Šiame tekste sąvoka „smurtautojas“ vartojama kaip bendrinė, ja nenurodoma lytis, priimant, kad abiejų lyčių asmenys gali smurtauti. 

 

Parašas po straipsniu

Kas yra Galios ir kontrolės ratas? 

 

Iš smurtinių santykių išeiti yra sunku, nukentėję asmenys tarsi patenka į siaubo ratą. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerį ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas Galios ir kontrolės ratu (1 pav.). Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje. Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerio mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti. Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į Galios ir kontrolės rato vidų. 

Galios ir kontrolės ratas atspindi smurto daugialypiškumą. Ratą supa žiauriausios, sunkiausios smurto formos – seksualinis ir fizinis smurtas. Dažniausiai šios smurto formos yra lydimos ir kitų smurtinių veiksmų. Pastarieji užpildo Galios ir kontrolės rato vidų. Smurtiniai veiksmai yra išskaidyti į aštuonias grupes. Pirmoji jų, ties dvylikta valanda, yra bauginimai. Smurtaujantis asmuo baugina žvilgsniu, veiksmais ir gestais, gadina nuosavybę, žaloja augintinius ar grasina ginklu. Keliaujant palei laikrodžio rodyklę, kita smurtinių veiksmų grupė yra emocinis smurtas. Pasitelkiant emocinį smurtą smurtautojas žemina kitą asmenį, niekina, verčia jaustis kaltu, įžeidinėja, prasivardžiuoja. Toliau eina izoliavimas, kai smurtaujantis asmuo kontroliuoja kito veiksmus, su kuo jis susitinka, kur eina, riboja kontaktus su draugais ar artimaisiais. Savo kaltės neigimas taip pat priskiriamas prie smurtinių veiksmų – tai smurtinio elgesio neigimas, kaltinimas išprovokavus smurtą ir savo kaltės menkinimas. Ties šešta valanda šiame Galios ir kontrolės rate yra naudojimasis vaikais – tai vertimas jaustis bloga mama ar tėčiu, vaikų naudojimas pranešimams perduoti ar grasinimas išvis juos atimti. Kita smurtinių veiksmų grupė yra galios demonstravimas, kai su kitu asmeniu elgiamasi kaip su tarnu, sprendimai yra priimami vienvaldiškai, prievarta liepiama tenkinti smurtautojo poreikius. Panašiai atrodo ir kita veiksmų grupė – ekonominė prievarta. Šiuo atveju tai vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, pinigų atėmimas, kontroliavimas, finansinės padėties slėpimas. Ratą uždaro grasinimai – tai veiksmai, kai smurtautojas grasina pakenkti, palikti, nusižudyti ar apskųsti nukentėjusį asmenį tarnyboms. Rato viduryje – galia ir kontrolė. Pasitelkiant smurtinius veiksmus, sukuriamas galios disbalansas ir smurtautojui tampa lengviau valdyti auką. Šis ratas skirtas pabrėžti, kad vienos formos smurtą dažnai lydi ir kitas. Smurtinių veiksmų įvardijimas yra būdas padėti atpažinti smurtą, tačiau tai tik įvadas, o visas smurto formas ir jų atpažinimą dar aptarsime. 

Dažniausiai smurtas artimoje aplinkoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas Smurto ratu (2 pav.), kurį sudaro trys etapai: įtampos augimas, smurto proveržis ir medaus mėnuo. Vaizduojant Smurto ratą tarp visų trijų etapų naudojamos rodyklės, taip pabrėžiant, kad vienas etapas visada priveda prie kito. Įtampos augimo etapas pasižymi suprastėjusiu bendravimu, dažnesniais barniais, kol galiausiai prieinamas smurto proveržis – dažnu atveju tai fizinis ar seksualinis smurtas. Visgi, po smurto proveržio ateina taikos laikotarpis, medaus mėnuo, – smurtautojas atsiprašo, dovanoja dovanas, meilinasi. Žinoma, tai ilgai netrunka ir vėl pradeda kilti įtampa, užsukdama ratą iš naujo. 

Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol kenčiantis asmuo pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui, Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) visada ištiesia pagalbos ranką. 

Vieno atsakymo, kaip išeiti iš Smurto rato, nėra, nes kiekviena situacija yra unikali, o paprastas sprendimas neegzistuoja. Tačiau pirmas ir esminis žingsnis yra pripažinti ir atpažinti smurtą. 

 

Parašas po straipsniu

Smurto rūšys ir jų atpažinimas 

 

Lengviausiai atpažįstama ir geriausiai žinoma smurto forma – fizinis smurtas. Tai fiziniai sužalojimai, žala sveikatai, skausmo sukėlimas ir įvairios kitos fizinės kančios. Fizinį smurtą atpažinti lengviausia, nes jis palieka žaizdas, žymes, traumas. Visgi, smurtaujantys asmenys žino, kur taikyti, kad sužalojimai nebūtų visiems matomi. Jei įtariate, kad jūsų artimasis patiria fizinį smurtą, stebėkite jo elgesį, emocinę būklę. Pasikeitę žmogaus įpročiai smurtą gali išduoti. 

Vis dėlto, smurtas pasireiškia ne tik fiziniais išpuoliais. Tai gali būti ir psichologinis, ir seksualinis ar ekonominis smurtas. 

Psichologinį smurtą atpažinti sunku, jis nepalieka fizinių sužalojimų, tačiau yra ne ką mažiau pavojingas. Psichologinio smurto veiksmai siekia paveikti kito žmogaus psichiką jį gąsdinant, grasinant, meluojant, keliant ultimatumus. Tai gali būti ir nuolatinė kritika, žeminimas, įžeidinėjimas. Žmogaus laisvė ribojama gąsdinant, kad atsitiks kažkas negero, jei šis kreipsis pagalbos, susitiks su draugais ar šeima. Tokiu būdu, kaip ir naudojant kitas smurto formas, prarandama lygybė tarp žmonių. 

Kaip tokį smurtą atpažinti? Nors psichologinis smurtas gali atrodyti įvairiai, jis visais atvejais sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltą. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama. 

Seksualinis smurtas – tai bet kokia seksualinė veikla prieš žmogaus valią arba be jo informuoto sutikimo. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nepageidaujamus prisilietimus, priekabiavimą, seksualinę prievartą ir išprievartavimą. Seksualinis smurtas gali tykoti ir virtualioje erdvėje – tai nepageidaujamos apnuogintų lytinių organų nuotraukos ar nepageidaujamos seksualinio pobūdžio žinutės, prieš žmogaus valią išplatintos jo intymios nuotraukos. Seksualinė prievarta yra asmens fizinių ir emocinių ribų pažeidimas, sukeliantis emocines bei fizines pasekmes ar net ilgalaikę traumą. 

Atpažinti seksualinį smurtą galite pajutę, kad seksualine veikla užsiimate prieš savo valią, visai to nenorėdami. Lytiniai santykiai ar kita intymi veikla nėra pareiga, ir nei santykiai, nei santuoka prievolės nesukuria. „Ne“ turi būti gerbiamas visais atvejais. 

Galiausiai, ekonominis smurtas yra susijęs su finansų ar finansinės padėties kontrole. Smurtaujantis asmuo gali neleisti dirbti ar atiminėti pajamas, slėpti tikrąją šeimos finansinę padėtį, versti prašyti pinigų būtiniausioms reikmėms. Esant ekonominiam smurtui finansiniai sprendimai priimami vienvaldiškai, o bandymai užsidirbti savarankiškai yra draudžiami. 

Smurtaujantis asmuo tikslingai kuria aukos finansinę priklausomybę ir taip įgyja dar daugiau galios. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar santykiuose galima diskutuoti apie pinigus, ar netenka jų prašyti, slėpti savo pajamų. 

 

Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje 

 

Lietuvoje tarp smurto artimoje aplinkoje aukų – daugiau nei 85 proc. moterų. Moterys paprastai nukenčia nuo vyrų – tokių atvejų daugiau nei 90 proc. Absoliuti dauguma moterų dažniausiai nukenčia nuo vyrų, su kuriais jos susijusios partnerystės ryšiais (nuo esamo ar buvusio sutuoktinio, partnerio), o vyrai daugiausia nukenčia nuo kitų vyrų – nuo brolio, sūnaus, dėdės, senelio, anūko, kito giminaičio. Visgi, vyrai nukenčia ir nuo partnerių, nepriklausomai nuo jų lyties. 

2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, padaugėjo asmenų, kuriems teikiama pagalba. Praėjusiais metais visoje Lietuvoje Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai aptarnavo 14 tūkstančių klientų, o įsigaliojus orderiui per pirmuosius tris mėnesius atvejų buvo virš 5 tūkstančių. Prie šio skaičiaus dar prisideda ikiteisminių tyrimų atvejai ir asmeniškai besikreipiantys žmonės. Pastarųjų taip pat daugėja. 

Moterys, turinčios negalią, smurtą patiria 2–5 kartus dažniau nei kitos moterys. Tikslūs skaičiai nėra žinomi – Lietuvoje gyvena virš 120 tūkst. moterų su negalia, tačiau per pastaruosius septynerius metus vidutiniškai kasmet registruojami 147 smurto atvejai, o iš jų – nė vieno seksualinio pobūdžio. Visgi, šie duomenys nereiškia, kad smurto atvejų nėra. Jie rodo tai, kad trūksta informacijos apie pagalbos išteklius, o pagalba nėra prieinama. 

Lietuvos moterų lobistinės organizacijos projekto „Stabdyk dabar“ metu atlikta analizė parodė, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, dėl kurių pagalba nukentėjusioms moterims su negalia sunkiai prieinama – informacijos, atitinkančios jų individualius poreikius, trūkumas. Trūksta informacijos, pritaikytos regos ir klausos negalias turintiems asmenims, nėra parengtos informacijos lengvai suprantama kalba. Kitas veiksnys – teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros sričių specialistų kompetencijų ir empatijos stoka stipriai demotyvuoja nukentėjusias moteris kreiptis pagalbos. Nukentėjusios moterys patiria antrinę viktimizaciją, yra žeminamos, kaltinamos dėl patirto smurto. Sveikatos apsaugos ir švietimo sričių specialistai iš esmės neidentifikuoja savęs kaip specialistų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje įveikimo srityje, todėl išgirdę apie smurto atvejus ne visada nukreipia į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus. 

 

Smurtas prieš asmenis su regos negalia būna ir specifinis, tai yra, be anksčiau aptartų smurto formų, smurtautojai pasitelkia ir specifinius smurtinius veiksmus. 

Specifinis smurtas prieš asmenis, turinčius regos negalią, gali atrodyti taip: 

• Prieigos prie išmaniojo telefono ir (arba) kompiuterio ribojimas, pagalbinio prietaiso atėmimas. 

• Baltosios lazdelės naudojimo ribojimas, slėpimas, atėmimas. 

• Aplinkos keitimas perstumdant daiktus, perkeliant juos iš nuolatinės vietos, kliūčių sudarymas siekiant sužeisti, sukelti įtampą, stresą. 

• Persekiojimas, stebėjimas vaizdo kameromis, vaizdo įrašų darymas neinformuojant asmens. 

• Palikimas nepažįstamoje vietoje ar kitoje aplinkoje atėmus pagalbinius įrankius. 

• Melagingos informacijos suteikimas apie aplinką, situaciją, kitų asmenų būklę. 

• Pašalpos atėmimas, vertimas elgetauti. 

 

Nelikite abejingi! 

 

Jei girdite ar matome smurtą, nelikite nuošalyje, informuokite žmogų apie pagalbos galimybes, esant reikalui patys iškvieskite policiją. Jei patiriate smurtą, nelikite abejingi sau – kiekvienas esame vertas saugaus gyvenimo be smurto, tad kreipkitės pagalbos. Nuo pagalbos jus skiria tik vienas skambutis! 

 

Pagalbos ištekliai 

 

Esant smurtui ar jaučiant jo pavojų, privalu kreiptis pagalbos. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiama pagalba yra nemokama ir konfidenciali, ji yra kiekvieno žmogaus teisė. Kaip ir teisė gyventi be smurto. 

Bet kokios formos smurtas, nesaugumo jausmas, grasinimai, nuolatinė įtampa – visa tai yra pakankamos priežastys kreiptis pagalbos, pasikalbėti. Teikiama pagalba prasideda nuo pokalbio telefonu, kurio metu konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus bei priemones. Esant poreikiui, suderinami psichologinių ir teisinių konsultacijų laikai. Teisininkai konsultuoja vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padeda parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.). Psichologas padeda aiškiai įvertinti situaciją, pamatyti, su kuo ji susijusi, kokius sprendimus ir atsakomybes galima priimti norint ją keisti. 

• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai pagalbą teikia telefonu ar susitikus gyvai, tad pagalba yra prieinama asmenims, turintiems regos negalią. 

• Bendrasis Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų telefono numeris +37070055516. Pagalba prieinama nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 9 iki 18 valandos. 

• Emocinė parama telefonu yra prieinama visą parą, ją teikia Pagalbos moterims linija telefonu +37080066366. 

• Esant pavojui visada kreipkitės į policiją. 

Parengta vykdant projektą „Stabdyk dabar“, finansuojamą Aktyvių piliečių fondo. 

 

Paveikslėliai: 

Galios ir kontrolės ratas 

Skritulinė diagrama. Jos viduryje – vidutinio tamsumo skritulys, kuriame baltomis raidėmis užrašyta: „Galia ir kontrolė“. Šį centrą ratu supa iš jo tarsi išeinančios aštuonios šviesios vienodo dydžio dalys, atskirtos baltomis linijomis. Ties dvylikta valanda esančioje dalyje didžiosiomis paryškintomis raidėmis pateiktas užrašas „BAUGINIMAI“ ir po juo smulkesnėmis raidėmis nurodyti pavyzdžiai: „Baugina žvilgsniu, veiksmais, gestais; gadina asmens nuosavybę; žaloja augintinius; grasina ginklu…“. Toliau pagal laikrodžio rodyklę eina „EMOCINIS SMURTAS“ ir jo galimos formos: „Žemina, niekina; verčia asmenį jaustis kaltą, bevertį; įžeidinėja, pravardžiuoja…“. Ties trečia valanda yra dalis „IZOLIAVIMAS“ su pavyzdžiais „Kontroliuoja tai, ką daro, su kuo susitinka, kur eina; riboja kontaktus; tai teisina pavydu ir meile…“. Tada yra „SAVO KALTĖS NEIGIMAS“, kuriam priskiriama: „Neigia smurtinį elgesį, kaltina nukentėjusį asmenį, kad jis išprovokavo smurtą; menkina savo kaltꅓ. Ties šešta valanda pateikta smurto forma „NAUDOJIMASIS VAIKAIS“ su pavyzdžiais: „Verčia jaustis bloga mama / tėvu; naudoja vaikus pranešimams perduoti; grasina atimti vaikus…“. Tuomet eina „GALIOS DEMONSTRAVIMAS“, pasireiškiantis veiksmais: „Elgiasi kaip su menkesniu už save; priima sprendimus vienas; verčia tenkinti savo poreikius…“. Ties devinta valanda pateikta „EKONOMINĖ PRIEVARTA“, kuriai priskiriama: „Neleidžia dirbti, atima pinigus, verčia jų prašyti; nesuteikia informacijos apie šeimos pajamas…“. Ratas baigiasi dalimi „GRASINIMAI“, prie kurių nurodoma: „Grasina pakenkti, palikti, nusižudyti, apskųsti tarnyboms; verčia užsiimti nelegalia veikla…“. Galios ir kontrolės ratą glaudžiai supa ir jį tarsi sutvirtina storas tamsus žiedas, kurio apačioje ir viršuje pateiktas baltas užrašas: „Fizinis SMURTAS Seksualinis“. 

 

Smurto ratas 

Žiedinė diagrama. Paveikslėlyje ratu išdėstyti trys etapai, kuriuos jungia lenktos rodyklės. Viršuje kairėje pavaizduotos dvi viena nuo kitos nusuktos kėdės, kurių atkaltės beveik liečiasi, su tamsiu šešėliu po kojomis. Apačioje didžiosiomis raidėmis užrašyta: „ĮTAMPOS AUGIMAS“. Nuo šio etapo rodyklė veda į dešinėje kiek žemiau nupieštą debesį su žaibu ir tamsiais lietaus lašais. Jis pažymėtas užrašu „SMURTO PROVERŽIS“. Kita rodyklė veda į apačioje kairėje esantį etapą „MEDAUS MĖNUO“, kurį vaizduoja laiško vokas, dvi gėlės ilgais kotais ir keksiukas. Ratas nestoja ir paskutinė rodyklė vėl veda į dvi nusisukusias kėdes. 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]