Forumas

Alvydas Valenta, [email protected]

HUMANITARINĖS PAGALBOS LINIJA: KAM, KODĖL, APIE KĄ?

Spalio viduryje Lietuvos Raudonasis Kryžius (toliau – LRK) atidarė humanitarinės pagalbos liniją. Žmonės gali skambinti trumpuoju nemokamu numeriu 111 ir prašyti pagalbos. Numeris veikia visą parą, visomis savaitės ir švenčių dienomis. Operatoriai gali bendrauti lietuvių, anglų, rusų kalbomis. 

Praėjus mėnesiui nuo minėtos linijos įsteigimo, RK veiklą, trumpojo numerio 111 paskirtį bei reikalingumą aptariame su LRK komunikacijos vadove Luka Lisauskaite. 

– Esame įpratę girdėti, kad RK padeda karo, stichinių nelaimių ištiktiems žmonėms. Panašu, kad dirbate ne vien šiose srityse. Papasakokite daugiau apie LRK veiklą, atliekamus darbus. 

– Kitais metais LRK minės 105 metų sukaktį. Pasaulyje RK įkurtas dar pusšimčiu metų anksčiau. Kiekviena šalis, o jų RK vienija beveik du šimtus, veikia atsižvelgdama į savo situaciją ir kylančius iššūkius. Per žinias nuolat girdime apie karus, potvynius, ugnikalnių išsiveržimus – visur sutinkame RK savanorius ir darbuotojus. Galime tik džiaugtis, kad mūsų šalyje tokių didelių nelaimių iki šiol neturėjome, išskirčiau tik pandemiją, migrantų krizę 2021 metų vasarą ir, žinoma, karą Ukrainoje bei didžiulius karo pabėgėlių srautus čia, Lietuvoje. Vystome tokią veiklą, kuri svarbi mūsų šalies gyventojams, o kartu atitinka svarbiausius tarptautinio RK sąjūdžio tikslus bei idėjas – padėti žmonėms, mažinti jų patiriamas kančias, teikti humanitarinę pagalbą. Turime keletą programų ir veiklos sričių, kuriose nuolat dirbame, paminėsiu svarbesnes: 

Pirmosios pagalbos mokymai. Juos vedame verslo įmonių darbuotojams ir individualiems asmenins, tai mūsų vienintelė komercinė veikla. Nemokamai vedame pirmosios pagalbos užsiėmimus bendruomenėms, senjorams, negalią turintiems žmonėms, tiksliau, jų grupėms. 

Šilti apsilankymai. Programa, skirta mažinti senjorų vienišumą. Rūpinamės vienišų senjorų emocine sveikata. Siūlome ilgalaikę draugystę su savanoriu, ne vienkartinius apsilankymus ir vienkartinę pagalbą, bet ilgalaikius įsipareigojimus. Kartais užtenka tik bendravimo, bet kyla visokių situacijų: žmogui reikia nuvykti pas gydytoją, padėti įsigyti maisto. 

„Stipri šeima“. Tai programa šeimoms, susiduriančioms su negalia. Skirtumas nuo daugelio kitų programų – mes siūlome atokvėpio valandėles, kai savanoris labiau padeda ne pačiam neįgaliajam, bet jį slaugantiems ar prižiūrintiems šeimos nariams. 

Viena seniausių ir didžiausių mūsų programų – Prieglobsčio ir migracijos programa. Dirbame su pabėgėliais ir migrantais. Paskutiniai metai, kai susidūrėme su migrantais iš Baltarusijos, buvo išskirtiniai, vėliau Ukrainos karo pabėgėliai, bet pabėgėlių ir migrantų buvo ir anksčiau. Kasmet keli šimtai žmonių atvykdavo į Lietuvą, prašydavo prieglobsčio. Tokiems žmonėms teikiame teisines paslaugas, pagalbą integruojantis į mūsų visuomenę. 

Vykdome programą, skirta pasirengti įvairioms nelaimėms. Turime būrį savanorių, įgijusių šiek tiek kitokį pasirengimą nei įprasti mūsų savanoriai. Padedame policijai ieškant žmonių, treniruojamės su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentu. 

Spalio viduryje įkūrėme humanitarinės pagalbos liniją ir trumpąjį numerį 111. Tai dar viena mūsų iniciatyva, sakyčiau, gražiai įprasminanti LRK 105 metų veiklą. Norime būti dar arčiau žmonių, atsiliepti į jų nelaimes ir pagal išgales padėti. 

– Norint veikti tiek, kiek veikiate jūs, reikalinga tam tikra struktūra: centras, padaliniai, savanorių koordinavimas – kokia ji? 

– Pradėsiu nuo savanorių. Mūsų duomenų bazėje jų yra apie 13 tūkstančių. Savanorių, norinčių savanoriauti ypač padaugėjo prasidėjus karui Ukrainoje. Iš viso turime 15 skyrių, ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Orientuojamės į tai, kad kiekvienoje savivaldybėje turėtume jeigu ne RK skyrių, tai bent savanorių komandą. Paskutiniais duomenimis, taip ir yra, RK savanorių komandos veikia beveik visose savivaldybėse. 

– Humanitarinės pagalbos numeris – kodėl jo prireikė, kam jis skirtas? 

– Žmonės atsiduria pačiose įvairiausiose situacijose, nutinka įvairiausių nelaimių. Norime greičiau reaguoti ir jiems padėti. Lietuvoje veikia daugybė senjorų pagalbos, psichologinio konsultavimo ir kitokių platformų, į kurias galima skambinti, tačiau iki šiol nebuvo vieno lengvai įsimenamo numerio, kuriuo paskambinęs žmogus būtų išklausytas, galėtų prašyti pagalbos ir jos sulaukti. Turintys negalią, vyresnio amžiaus žmonės, ypač gyvenantys vieni, neturintys artimųjų, dažnai reikalingos informacijos nežino, kad gali gauti tam tikrą pagalbą, kur kreiptis, kas gali padėti. Tai gali būti maisto paketai, galbūt teisininko paslaugos, slaugytojai. 

– Kuo jūsų trumpasis numeris skiriasi nuo numerio 112? 

– 112 yra skubiosios pagalbos numeris, kuriuo žmonės skambina atsitikus rimtai nelaimei ar ekstremaliam įvykiui. Mes orientuojamės į humanitarinę pagalbą. Steigdami savo numerį su 112 komanda nemažai konsultavomės. Jie patvirtino, kad dažnai sulaukia skambučių, kurie nėra jų veiklos prioritetas. Dabar jau tokius skambučius 112 nukreipia mums. 

– Kaip dirba 111 skambučių centras? Tiksliau, ką žmogus, skambindamas šiuo numeriu, turėtų žinoti ir ko tikėtis? 

– Mūsų kontaktų centras įsikūręs Panevėžyje, dirba apie 20 žmonių. Atsakinėja telefonu. Skambučių srautas, palyginti su pirmosiomis dienomis, šiek tiek nuslūgęs, bet vis tiek sulaukiame daug. Yra algoritmas, pagal kurį vertiname, kaip, per kiek laiko reaguoti. Visada stengiamės reaguoti kaip galima greičiau, bet yra skirtumas, ar reikia padėti tuojau pat, per valandą, ar per parą. Kai nustatomas pagalbos poreikis, reagavimo laikas, skambinančiojo kontaktas perduodamas savanoriams į tą miestą ar rajoną, iš kurio žmogus skambino. Rajone esantis mūsų skyrius ar savanorių komanda sprendžia, kaip reaguoti: žmogus gali būti pakviečiamas atvykti į skyrių arba vykstama pas jį į namus. 

– Spaudoje minėjote, kad per pirmąsias tris dienas sulaukėte beveik 900 skambučių, koks jų skaičius yra praėjus mėnesiui nuo numerio paskelbimo? 

– Skambučių srautas kiek sumažėjęs, bet žmonės vis tiek skambina, prašo pagalbos. Lapkričio viduryje buvo apie 3,5 tūkst. skambučių, apie pusė melagingų, manipuliacinių, neadekvačių, tačiau kažko panašaus buvo galima tikėtis, todėl pernelyg nesistebime. 112 irgi sulaukia visokių skambučių. 

– Kas tie „neadekvatūs“ skambučiai ar greičiau skambintojai, ko jie prašo? 

– Dažniausiai tai būna neblaivūs žmonės, norintys papiktnaudžiauti kitų žmonių gerumu, tačiau, kaip sakiau, lygiai tokių pačių skambučių sulaukia ir skubioji pagalba 112, šiuo požiūriu nesame kokie nors išskirtiniai. 

– Esate humanitarinės pagalbos linija – kas laikytina ir kas nelaikytina šios rūšies pagalba? 

– Humanitarinė pagalba yra pirminių, būtiniausių žmogaus poreikių patenkinimas: ar žmogus turi stogą virš galvos, ką valgyti, gerti, kuo apsirengti? Šitokios praktikos laikomasi ir teikiant tarptautinę pagalbą. Nehumanitarine pagalba laikytinos tam tikros įsisenėjusios problemos, reikalingos laiko, kad būtų išspręstos. Tai galėtų būti įvairūs teisiniai procesai, įsiskolinimai ir panašiai. Kai kada galima nuspręsti tik vertinant konkrečią situaciją. Skalbimo mašina nelaikytina humanitarine pagalba, bet jeigu vieniša mama augina kelis vaikus, toks daiktas namuose labai reikalingas ir mes jai padėsime. Žmogus prašo stalo – tai irgi ne humanitarinė pagalba, tačiau jeigu vaikas namuose neturi kur ruošti pamokų ir stalas jam būtinas, tokią pagalbą stengsimės jam suteikti. Ne vienas atvejis, kai žmogus prašo tam tikros pagalbos, o savanoriai atvyksta, pabendrauja ir paaiškėja, kad tos pagalbos reikia daug daugiau: nuvežti pas gydytoją, padėti įsigyti vaistų ar susitvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo dokumentus. Tai ne visai pirminė pagalba, kurią paprastai teikia RK, tačiau nepatenkinus šių poreikių, žmogus susidurtų su dar didesnėmis problemomis. Sakysime, nedeklaravęs gyvenamosios vietos, jis negali gauti paramos maisto paketais, socialinių paslaugų į namus. 

– Kas dažniausiai skambina, kokias problemas kelia? 

– Galima išskirti tris skambinančiųjų grupes: vieniši, artimųjų neturintys senjorai, daugiavaikės šeimos, žmonės, susiduriantys su negalia. Pritrūko vienišam žmogui pinigų iki pensijos, skambina humanitarinės pagalbos numeriu. Neturi kuo pasišildyti namų – skambina mums. Nepritekliuje gyvenančios daugiavaikės šeimos dažniausiai prašo padėti įsigyti sauskelnių, kūdikių mišinukų, kanceliarinių priemonių, reikalingų mokyklai. Pirmomis dienomis sulaukėme daug prašymų pavėžėti. Šitos rūšies pagalbą teko net pristabdyti, nes neturime nei tiek automobilių, nei keltuvų ar neštuvų, tačiau akivaizdu, kad problema egzistuoja ir ją reikia spręsti sistemiškai. Padėjome senjorui, kuriam reikėjo akinių, bet taip pat išsiaiškinome, kad žmogus keturiasdešimt metų nėra buvęs pas gydytoją. Kai mūsų savanoriai padėjo nuvažiuoti pas gydytojus, šie patikrino akis, paaiškėjo, kad žmogaus rega labai silpna. Šiuo atveju pavyko žmogui ir akinius pritaikyti, ir padėti išsiaiškinti kitas sveikatos problemas. Savanoriai padarė daugiau, nei buvo prašomi. 

– Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) kelia sau tikslą padėti būtent regėjimo negalią turintiems žmonėms. Galbūt kažko nepadarome, nepastebime? 

– Savaitė prieš mūsų pokalbį daviau interviu „Žinių radijui“. Po jo sulaukiau laiško iš LASS, kuriame rašoma, kad jeigu bus daugiau panašių atvejų, LASS pasirengusi padėti. Kviečia bendradarbiauti. Labai apsidžiaugėme, nes tokia pagalba itin reikalinga. Prašymų iš regos negalią turinčių žmonių daug nesulaukiame, bet vienas kitas atsiranda. Jeigu yra negalia, ją dažnai lydi vienišumas, depresija, nepriteklius. Žmonės negali nusipirkti ramentų, vaikštynių, kitų pagalbinių priemonių. 

– Minėjote LRK savanorius. Galbūt jų atsirastų ir tarp regėjimo negalią turinčių žmonių? Ką turėtų žinoti norintys tapti jūsų savanoriais? 

– LRK galima savanoriauti nuo 14 metų iki tol, kol žmogus gali ir nori. Turime savanorių, kuriems daugiau, nei aštuoniasdešimt. Savanoriauti gali visi, kas savanorystėje mato prasmę ir turi laisvo laiko. Ypač kviesčiau senjorus, nes jie kartais turi daugiau laiko nei dirbantys žmonės. Ypatingos atrankos nėra. Pareikšti pageidavimą yra du būdai: jeigu žmogus naudojasi kompiuteriu ir internetu, LRK tinklalapyje gali užpildyti anketą. Su tokiu žmogumi susisiekiama tiesiogiai, teiraujamasi, kokioje veikloje jis norėtų ar galėtų savanoriauti, kiek skirti laiko. Jeigu žmogus neturi galimybės naudotis kompiuteriu arba jam tai sudėtinga, tada kviesčiau atvykti į artimiausią skyrių ir minėtus klausimus aptarti gyvai. Savanoriaujama dėl įvairių priežasčių: yra žmonių, kurie nori pakeisti veiklą ir šitaip pailsėti nuo kasdienio monotoniško darbo. Jie galbūt pageidaus fizinės veiklos: nešioti dėžes ar padėti skirstyti paramą. Galima atsiliepinėti telefonu, padėti tvarkyti popierius, užsiimti su vaikais, organizuoti renginius, vesti lietuvių kalbos pamokas – veiklų spektras labai platus. Savanoriaudamas žmogus niekada nedarys to, ko jis nenori daryti, todėl su kiekvienu žmogumi kalbamasi asmeniškai. 

– Prie LRK veiklos galima prisidėti ir kitais būdais. Papasakokite apie juos daugiau. 

– Galima prisidėti materialiai, aukojant lėšas arba daiktus. Dažnai būna reikalingi viršutiniai drabužiai, namų apyvokos reikmenys. Jeigu žmogus jaučia, kad daiktas jam nereikalingas, gali atnešti mums ir tas daiktas ras kitus namus. RK galima paremti ir pinigais skambinant trumpuoju numeriu 1430 arba pervedant į RK sąskaitą, taip pat paramą galima pervesti ir „Perlo“ terminaluose. Kiekvienas euras yra reikalingas ir svarbus. Lėšų poreikį itin pajutome dabar, paleidę trumpąjį humanitarinės pagalbos numerį. Maistą, higienos priemones perkame už suaukotas lėšas, neturime atsargų ar sandėlių. 

– LASS nariai turbūt ne ta Lietuvos gyventojų grupė, kuri RK veiklą galėtų dažnai remti pinigais, nors atlikti vieną kitą auką jūsų nurodytu numeriu, matyt, galime. Ką turėtų žinoti žmonės, norintys paremti daiktais? 

– Jeigu reikia padėti daiktais, ieškome įvairiais būdais: per kaimynus, bendruomenes, seniūnijas. Priimame viską. Negali pasakyti žmogui, kad tavo daiktas nereikalingas ir mes jo nepriimsime. Svarbiau yra komunikuoti iki tol, kol daiktas atnešamas. Suprantama, ką nors dovanodamas, žmogus turėtų išlaikyti orumą tiek savo paties, tiek kito žmogaus atžvilgiu. Daiktai neturėtų būti neveikiantys, nepataisomai sugadinti, rūbai švarūs, nesuvarpyti kandžių. RK nėra vieta, kur galima atsikratyti nereikalingu metalo laužu ar buitinėmis atliekomis. Tam neturime nei žmonių, nei patalpų. 

– Artėja didžiosios metų šventės – Šv. Kalėdos, Naujieji Metai. Ką galėtumėte palinkėti mūsų žurnalo skaitytojams? 

– Nepamiršti vienišų žmonių, kurių aplink mus yra daug. Paprastai Šv. Kalėdos ar kitos šventės šiems žmonėms būna dar liūdnesnės nei įprasti savaitgaliai. Kviesčiau juos prisiminti geru žodžiu ar dubenėliu karštos sriubos. Šv. Kalėdos – ne tik dovanos, pilni stalai, bet ir proga prisiminti šalia esančius, kuriems jos nėra tokios linksmos ir turtingos. 

Nuotrauka: Nuo spalio vidurio Lietuvoje pradėjo veikti nemokamas humanitarinės pagalbos numeris 111 / LRK paveikslas 

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus plakatas. Jo kairę pusę užima plokšti stilizuotų žmonių paveiksliukai, išdėlioti taip, kad susidarytų didelis skaičius 111. Šie profiliu pavaizduoti žmonės teikia įvairią pagalbą: viena mergina paduoda kitai karšto gėrimo puodelį su dangteliu, žmogus guodžiamai apsikabina pagyvenusį vyrą, moteris perduoda kitai maisto pilnus popierinius maišus, vaikinas padrąsinamai laiko rankas ant neįgaliojo vežimėlyje sėdinčios merginos pečių, vienas vyras apgaubia žmogaus galvą užklotu, o kitas – apglėbia du mažus vaikus. Šio paveikslėlio dešinėje yra pateiktas užrašas didžiosiomis raidėmis: „Nelaimėje neliksi vienas, skambink“, kurio trys raidės yra mažosios: žodyje „Nelaimėje“ – pirmoji raidė E, žodyje „vienas“ – raidė A ir žodyje „skambink“ – raidė B, kurios kotelis taip pat yra vieneto formos. Po šiuo paraginimu kairėje pusėje šalia telefono ragelio logotipo pateiktas numeris 111 ir žemiau smulkesnėmis raidėmis užrašyta: „Humanitarinė pagalba“. Šio numerio dešinėje yra pliuso formos logotipas ir užrašas: „Lietuvos Raudonasis Kryžius“. Pažvelgus į plakatą atrodo, kad susisiekus galima sulaukti rūpesčio ir reikiamos paramos.