Skaityk lengvai

PALIESTI, IŠGIRSTI — PAŽINTI  

Vilnius buvo, yra ir bus!

Visi, tiek jame gyvenantys, tiek į jį atvykstantys kartą ar du kartus per metus, turime savą santykį su šiuo miestu, savą jo vaizdinį.

O kaip Vilnių pažįsta ir priima neregiai?

Ką apie save Vilnius gali papasakoti žmonėms, negalintiems matyti jo rūmų, bažnyčių, Trijų kryžių ar senamiesčio?

Kokia kalba Vilnius turi prabilti, kad jį suprastume visi — tiek regintieji, tiek silpnaregiai ar neregiai?

Vilnius kalbėjo ir tebekalba daugybe kalbų, knygų, koncertų salių, renginių.

Ar šito pakanka?

Gražią staigmeną akliesiems pateikė Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ ir miesto pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“.

Buvo sukurtas žmonėms, turintiems regėjimo negalią, pritaikytas maršrutas „Paliesti ir išgirsti Vilnių“.

Maršrutas sukurtas taip, kad neregiai ir silpnaregiai galėtų keliauti savarankiškai ir šitaip pažinti Vilnių.

Agentūra „Go Vilnius“ vilniečius ir sostinės svečius stebina įvairiomis iniciatyvomis ir kampanijomis.

Viena jų — platforma „Neakivaizdinis Vilnius“.

Ją galime rasti surinkę adresą www.neakivaizdinisvilnius.lt, tiek į savo išmanųjį telefoną parsisiuntę nemokamą programėlę.

„Neakivaizdinis Vilnius“ siūlo keliasdešimt maršrutų, kuriais žmonės, norėdami geriau pažinti Vilnių, gali keliauti savarankiškai.

Maršrutai patys įvairiausi: teminiai, skirti gilesniam kultūros, meno pažinimui, gamtos, pramogų mėgėjams, šeimoms, draugiški gyvūnams ir panašiai.

Daugeliu jų su asistentais, draugais ar šeimos nariais gali keliauti ir neregiai.

Tačiau iki šiol nebuvo nė vieno maršruto, kurį nuo pradžios iki pabaigos neregiai galėtų pereiti savarankiškai.

Šiemet, spalio 12-ąją, Bažnytinio paveldo muziejuje jis oficialiai pristatytas aklųjų ir silpnaregių bendruomenei, žurnalistams.

Bendromis jėgomis pavyko sukurti iš tiesų unikalų maršrutą.

Neregio laukia ne visai įprasta kelionė, reikalaujanti tam tikrų orientavimosi įgūdžių, drąsos.

Žmogus, einantis su baltąja lazdele, Vilnių gali pajusti kojomis, paliesti, išgirsti, užuosti.

„Sveiki, aš esu Vilnius“

Šitokiais žodžiais Jo didenybė Vilnius pasveikina lankytojus, panorusius jį pažinti ir suprasti truputį kitaip nei iki šiol.

Maršruto „Paliesti ir išgirsti Vilnių“ ilgis — 1,1 km (apie 1400 žingsnių), trukmė — pusantros valandos.

Kodėl taip ilgai — netrukus suprasite.

Jeigu neturite laiko ar kantrybės, galima sutrumpinti pagal kiekvieno einančiojo skonį ar pageidavimą.

Maršrutas prasideda šalia Arkikatedros esančioje viešojo transporto stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“.

Toliau veda prie Mindaugo paminklo, tarp katedros ir Valdovų rūmų.

Tada veda prie Gedimino paminklo, Katedros aikštės maketo, į Bernardinų gatvę.

Tada veda į Bažnytinio paveldo muziejų, nuo jo į Literatų gatvę — iš viso 12 objektų.

Einama vadovaujantis išmaniojo telefono programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“ esančiu maršruto aprašymu ir nurodymais.

Taigi pradedame:

Atsisukite nugara į stotelės paviljoną bei gatvę ir eikite trinkelėmis išklotu taku Mindaugo paminklo link apie 60 žingsnių, laikydamiesi kairės pusės.

Tako ribą žymi veja ir neaukšti šviestuvai kairėje pusėje.

Šitaip per visą kelionę: nuo vieno objekto prie antro, nuo antro prie trečio.

Prie kiekvieno objekto randame du garso takelius: vyriškas balsas apibūdina vietą (paminklą, maketą, gatvę), kurioje tuo metu esame.

Moteriškas balsas detaliai nupasakoja, kur eiti, kokia danga po kojomis, kokie orientyrai, kuriuos galima užčiuopti lazdele.

Keliaujant, viską nuosekliai išklausant, praeina apie pusantros valandos.

Jau minėjome: žmogus nebūtinai turi pereiti visą maršrutą iš karto.

Galima jį nutraukti, kitą kartą sugrįžti ir pradėti eiti nuo vietos, kurioje praeitą sykį sustojote.

Maršruto ir objektų aprašymus rengė akliesiems gerai pažįstama garsinio vaizdavimo specialistė Laura Niedzviegienė.

Miestas visiems

Pristatant maršrutą visiems norintiems buvo pasiūlyta trumpam pasijusti neregio vietoje.

Žmonėms užsirišus akis ir į rankas paėmus baltąją lazdelę, reikėjo praeiti nedidelę atkarpą.

Tarp atsiliepusiųjų į kvietimą buvo ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Turbūt joks pasaulio miestas neregiams nebus patogus visu šimtu procentų, o pokyčiai, ar vienaip žiūrėsime, ar kitaip, vyksta.

Maršruto „Paliesti ir išgirsti Vilnių“ pristatymas plačiai išreklamuotas viešojoje erdvėje — spaudoje, televizijoje.

„Go Vilnius“ pateikė dar vieną staigmeną: sukūrė vaizdo siužetą, skirtą užsienio svečiams.

Filmuke Lietuvos sostinę pristato trys aklųjų bendruomenės nariai: Irma Jokštytė-Stanevičienė, Ramunė Balčikonienė ir Alvydas Valenta.

O ką apie naująjį maršrutą kalba žmonės, kuriems jis skirtas?

Marius Maželis sako, kad po Vilnių vaikšto tiek savarankiškai, tiek su draugais. Naujasis maršrutas, mobilioji programėlė — galimybė prie Vilniaus prisiliesti pačiam.

Aurimas Žiška sako, kad maršrutas reikalingas, įdomus.

Renata Mingilė sako, kad nematančiam žmogui gal šiek tiek sudėtinga, bet silpnaregiui maršrutas smagus, informatyvus.

Iniciatyva sveikintina!

Lankykime, bandykime ir domėkimės!

KAI NEGALI NUGALĖTI, TURI SUGYVENTI  

Mūsų pašnekoves sieja nepagydoma liga — cukrinis diabetas.

Ši lėtinė liga labai sunki ir klastinga.

Sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai auga.

Lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto diena primena, kad Lietuvoje šia liga serga daugiau nei 100 tūkstančių žmonių.

Ligą lydi sunkios komplikacijos.

Nuo cukrinio diabeto sukeltų komplikacijų nukentėjo ir mūsų kalbintos moterys.

Tačiau jos išmoko gyventi su šia liga, kontroliuoti ją ir tvirtai stovėti ant žemės.

Vilma Lučkauskaitė serga cukriniu diabetu jau 48 metus.

Vilma susirgo būdama 5 metukų.

Sovietmečiu diabetu sergančiųjų priežiūra buvo labai prasta.

Negalėjo patys stebėti gliukozės kiekio kraujyje, jokių aparatų matuoti nebuvo.

Kaip ir ko valgyti — taip pat gerai nežinojo.

Sveikata buvo lyg ir nieko, bet vieną rytą Vilma pajuto, kad nemato viena akimi.

Kauno ligoninės medikai pasakė, kad dėl akies jau niekuo negali Vilmai padėti.

Tačiau sveikata negerėjo, pradėjo silpti ir antroji akis.

Vilma su mama vyko į Maskvą daryti operacijos.

Tačiau Vilma viena akimi visiškai nebemato.

Vilma gyvena kaime su mama, kuriai 86 metai.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio jau kompensuojami sensoriai.

Vilma taip pat jį turi, jis padeda išvengti adatų dūrių.

Sensorius matuoja cukrų kas 5 minutes.

Telefonas pasako, koks cukrus.

Sensoriuje nustatyta žemiausia ir aukščiausia glikemija.

Kai cukraus kiekis kraujyje krenta arba pakyla telefonas suskamba įspėdamas.

Tada Vilma suvalgo saldainiuką, ji visada jų turi kišenėje, kai turi, išgeria sulčių.

Vilma labai atidi maistui, žino, kada ir kiek gali suvalgyti.

Vilma turi asmeninę asistentę, kuri visada palydi pas gydytoją, padeda.

Kai turi nuolatinę pagalbą, Vilma jaučiasi ramesnė ir saugesnė.

Roma Turauskaitė-Tumėnienė diabetu susirgo būdama vos 12 metų.

Diabetą jai diagnozavo labai netikėtai. Atsidūrus ligoninėje dėl skrandžio skausmo.

Prasidėjo nelengva ir ilga pažintis su liga, kuri tebesitęsia ir šiandien.

Roma supranta, kad turi gyventi su liga ir ją kontroliuoti.

Vaikystėje insuliną leisdavo mama, paskui Roma pati išmoko jo susileisti.

Apie tokią diabeto priežiūrą, kokia yra dabar, seniau nieks negalėjo net pasvajoti.

Pirma diabeto komplikacija Romą pasivijo, kai jai dar nebuvo dvidešimties.

Pradėjo trūkinėti kraujagyslės, vėliau teko operuoti akis.

Bet Roma nepasidavė, baigė mokslus.

Roma mėgo karpyti ornamentus ir anksčiau, o dabar tiesiog užsidegė popieriaus karpiniais.

Po akių operacijų Romai negalėjo pritaikyti akinių.

Viena akis matė geriau, kita prasčiau.

Tad akinius pritaikydavo vos pusmečiui, paskui viskas keisdavosi, kol galų gale regėjimas susireguliavo.

Romos karpiniai nuostabūs, o ji kaskart sukuria ir iškarpo vis įdomesnių.

Roma pasakoja, kad ji labai griežtai kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje, prisižiūri mitybą ir leidžiasi insuliną.

Ji teigia, kad nusižengti taisyklėms nederėtų.

Roma gyveno normalų gyvenimą, tačiau 2021 metų žiemą išgirdo iš medikų, kad jai reikia persodinti inkstą.

Roma buvo tarp tų žmonių, kurie laukė inkstų donoro, ir buvau išgelbėta.

Atsirado donoras.

Roma labai dėkinga donoro artimiesiems ir medikams.

Roma kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje, stengiasi riboti saldumynus, kepinius.

Roma matuojasi cukrų net 7 kartus per dieną.

Roma yra susidariusi maitinimosi, taip pat ir fizinio krūvio planą.

Sergantys diabetu turi labai save mylėti.

Mylėti save — tai reiškia laikytis visų nurodymų, kuriuos teikia specialistai.

Dabar medikai nesako, kad jokiu būdu nevalia valgyti torto.

Galima suvalgyti torto gabaliuką, bet būtina matuotis cukrų ir vertinti savo būklę.

Roma sako, kad yra pasiruošusi padrąsinti ir įkvėpti prasmingai gyventi kiekvieną žmogų, susirgusį diabetu.

AR INVESTAVIMAS KIEKVIENAM?  

Finansai, investavimas — itin jautri tema, reikalaujanti atsakomybės, kiekvieno žmogaus asmeninių sprendimų.

Ivestuoti reiškia įdėti savo pinigus.

Straipsnio autorius Ričardas Nika — neregys, Vilniaus kolegijoje šiais metais baigiantis investicijų ir draudimo studijas.

Jis dalijasi asmenine investavimo patirtimi ieškant neregiams prieinamų investavimo būdų bei platformų.

Finansų ekspertai, o su jais ir „Mūsų žodžio“ redakcija, primena: sprendimą priimate tik jūs patys!

Šiais laikais taupyti pinigus kojinėje arba stiklainyje nebeapsimoka.

Anksčiau žmonės sakydavo: „Saugokite pinigus, kad žiurkės nesugraužtų“, o dabar tai puikiai atlieka infliacija.

Infliacija tai pinigų perteklius apyvartoje ir dėl to atsirandantis jų vertės mažėjimas.

Kad šito neįvyktų, tinkamas variantas yra investavimas.

Internetinėje erdvėje galima perskaityti nemažai reklaminių skelbimų apie investavimą į įvairias finansines priemones.

Yra investavimas į nekilnojamąjį turtą, paskolos žmonės ar įmonėms, įmonės dalies įsigijimas ir daugelis kitų.

Ar tai neregiams ir silpnaregiams prieinama?

Kas tas investavimas ir kur galima investuoti?

Šiame straipsnyje apie tai pakalbėsime išsamiau.

Daugelis žmonių, išgirdę žodį „investavimas“, galvoja apie greitą praturtėjimą, tačiau investavimas yra puiki priemonė taupyti.

Investicijos tai tam tikra pinigų suma, skirta konkrečiam projektui, verslui ar finansinei priemonei įsigyti ir bandyti gauti pelno.

Norėdamas pradėti investuoti, tiek neregys, tiek regintis žmogus pirmiausia turi susirasti tarpininką.

Rašant šį straipsnį buvo pasirinktos kelios skirtingos finansinės platformos:

Internetinė platforma „paskoluklubas.lt“ .

Ši platforma siūlo investuoti į žmonių paskolas, kai žmonės skolina kitiems žmonėms.

Rekomenduojama prieš pradedant investuoti pasidomėti ir skirti laiko neaiškiems terminams pasiaiškinti.

Kita platforma, kuri buvo pasirinkta, tai „Swedbank“.

Čia investavimas galimas tiek naudojant asmeninį kompiuterį, tiek telefono programėlę.

Šis tarpininkas siūlo investavimą į įvairias finansines priemones.

Rekomendacija: prieš pradėdami investuoti, pasidomėkite apie tai, į ką investuojate.

Jei investuojate į akcijas, tada pasidomėkite, kokiame sektoriuje dirba įmonė, kokias prekes parduoda ir paslaugas teikia ir t. t.

Jei tai fondas, pasidomėkite, iš kokių įmonių tas fondas susideda, koks įmonių sąrašas ir panašiai.

Reikia neprarasti atidumo: iš pradžių išsinagrinėti visus galimus pasirinkimus ir jų reikšmes.

„Swedbank“ puslapyje taip pat galite rasti nemažai naudingos informacijos apie investavimą bei taisykles ir mokesčius.

Kiti du pasirinkti tarpininkai — „Traiding212“ ir „Revolut“.

Naudojantis šiomis platformomis, buvo dirbama tik išmaniosiomis programėlėmis.

Apžvelgus keletą platformų, galima sakyti, kad investavimas neregiui ar silpnaregiui yra įmanomas.

Svarbiausia internetinėje erdvėje nepasimesti tarp gausybės investavimo pasiūlymų.

Kadangi šiais laikais egzistuoja nemažai sukčiavimo renkantis tarpininką reikia jį patikrinti.

Tai galite padaryti apsilankę „Lietuvos banko“ puslapyje.

Labai svarbu prieš pradedant investuoti nusistatyti tikslą, kam bus kaupiamos lėšos.

Nusistačius tikslą daug lengviau išsirinkti investavimo būdą.

Taip pat, prieš pradedant investuoti, nemažiau svarbu tinkamai valdyti savo asmeninius finansus.

Tik žinodami, kur ir kiek išleidžiate, galėsite spręsti, kiek ir kada galite investuoti.

Visos rekomendacijos yra mokomojo pobūdžio, būsimas pelnas ar nuostolis yra jūsų atsakomybė.

POLIGLOTĖ PSICHOANALITIKĖ SOPRANAS LEILA HOLTERHOFF  

Amerikiečių dainininkė Leila Holterhoff galėjo atskleisti labai daug gebėjimų, talentų ir darbštumo.

Leila buvo sopranas, aukštu balsu dainuojanti dainininkė.

Leila buvo neeilinė moteris.

Leila koncertavo ne tik JAV, bet ir Europoje.

Kad Leila yra neregė, žmonės žinojo tik iš pristatymų žiniasklaidoje, mat ji turėjo nepakitusias mėlynas akis.

Leila nukreipdavo žvilgsnį į pašnekovą, jos judesiai atrodė labai užtikrinti ir natūralūs, tad visi pamiršdavo apie negalią.

Leila ne tik koncertavo, bet ir baigė lotynų kalbos studijas, laisvai kalbėjo ir rašė prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbomis.

Leila kartu su filosofu Renė Moblanu parašė knygą apie neregystę.

Leila buvo vertėja pirmojoje tarptautinėje neregių konferencijoje Niujorke 1931 metais.

Norėdama prisidėti prie neregių gerovės, Leila baigė psichoanalizės studijas.

Psichoanalizė tai psichoterapijos mokslas.

Leila dirbo su neregiais, susiduriančiais su psichikos sveikatos sutrikimais.

Leila gavo pasiūlymų vadovauti dviem neregių mokykloms: vienai Londone, kitai Niujorke.

Karo metais Leila teikė pagalbą amerikiečių veteranams, netekusiems regos ir patyrusiems psichikos sveikatos sunkumų.

Leila siekė kuo didesnio lavinimo prieinamumo neregiams ir psichologinės sveikatos stiprinimo.

Leila buvo vienturtė duktė bankininko šeimoje, jos negalia nebuvo išoriškai pastebima.

Leila buvo patraukli moteris, kuri jodinėjo, siuvo, skambino fortepijonu ir gavo išsilavinimą, vertą jos talentų.

Leila ištekėjusi antrą kartą su vyru įsivaikino du vaikus ir nugyveno ilgą turiningą gyvenimą.

Leila visada padėdavo kitiems.

Rengdama koncertus, Leila pirmiausia siekė telkti paramą tiems, kam ji reikalinga.

Psichikos žinias Leila išnaudojo tam, kad rastų būdų gerinti negalių turinčių žmonių savijautą.

Savo elegantišku gyvenimu būdu Leila tvirtino, kad nematantis žmogus gali patirti, gyventi visavertį gyvenimą ir šį tą parodyti regintiesiems.