Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Valeri Kapers: tai buvo drąsiausias mano gyvenimo poelgis

Įspūdinga džiazo pianistė Valeri Kapers (Valerie Capers) savo karjeros viršūnėje dalijosi scena su tokiais džiazo autoritetais kaip Dizis Džilespis (Dizzy Gillespie), Rėjus Braunas (Ray Brown), Mongas Santamarija (Mongo Santamaria), Maksas Roučas (Max Roach), Džeimsas Mudis (James Moody) ir Pakitas D`Rivjera (Paquito D'Rivera). Ji pelnė JAV Nacionalinę menų premiją, Bronkso menų muziejaus, CUNY tyrimų instituto, Smitsono instituto ir kitų organizacijų stipendijas. Ji pirmoji pelnė „Essence“ moterų muzikos apdovanojimą ir buvo pagerbta kartu su Opra Vinfri (Oprah Winfrey) ir Marla Gibbs. Garsiausios jos kompozicijos – kalėdinė kantata „Sing About Love“, pristatyta Džordžo Veino (George Wein) Karnegio salėje, ir dvylikos pjesių rinkinys „Portraits in Jazz“ – populiarus ir mėgstamas vadovėlis. Pedagogika yra didžioji V. Kapers supergalia, ji dėstė Manhatano aukštojoje muzikos mokykloje, taip pat Niujorko universiteto Bronkso muzikos koledže, vedė meistriškumo kursus Doano, Stanfordo, Klivlando, Šv. Tomo, Mičigano, Solt Leik Sičio ir kituose universitetuose. Saskuehanos ir Doano universitetai suteikė jai garbės daktarės vardus. 

Muzikos talentą ji paveldėjo iš tėvo, kuris buvo „stride“ stiliaus pianistas ir geras Fatso Valerio (Fats Waller) bičiulis. Valeri brolis buvo saksofonininkas, grojo Mongo Santamarijos kolektyvuose. Taigi ji visada buvo supama muzikos. Kai šešerių dėl ligos neteko regėjimo, ji tiesiog natūraliai tęsė savo muzikos tyrinėjimus prie fortepijono, o kai atėjo laikas mokytis, ėmė lankyti Niujorko neregių mokyklą. 

Ilgą laiką jos mokymasis buvo intuityvus, pagrįstas klausa, kol ji atsidūrė labai griežtos ir reiklios mokytojos klasėje. Mokytis iš klausos jai buvo lengva, o skaityti brailio raštą – beprotiškai sunku. Bet mokytoja nenusileido ir suteikė Valeri galimybę pačiai ženklas po ženklo skaityti muziką. Taip ji tapo tikra brailio ekspertė, pažinusi įvairias užrašymo praktikas bei metodus, ir net buvo kviečiama kaip konsultantė į svarstymus dėl brailio notacijos suvienodinimo. 

Būdama juodaodė, Valeri nepatyrė diskriminacijos Niujorke, tačiau kartą mokyklos choras buvo pakviestas į koncertinę kelionę Vašingtone, kur tuo metu galiojo segregacijos taisyklės. Sužinojusi, kad negalės gyventi viename viešbutyje su visais savo draugais, ji atsisakė vykti kartu. „Tai buvo drąsiausias mano gyvenimo poelgis“, – tvirtino pianistė, tąkart atlaikiusi didžiulį mokyklos vadovybės ir bendramokslių spaudimą nusileisti. 

Ji tapo pirmąja Džuljardo mokyklos nerege absolvente. Vasaromis, kol kiti studentai mokėsi papildomą repertuarą, Valeri nagrinėdavo brailio raštu surašytas natas, kad spėtų išmokti savo programą per mokslo metus. Ilgainiui, įsiklausiusi į savo brolio priekaištus, kad ji atliekanti vien tik europietišką muziką, pianistė ėmė plėsti akiratį, mokydamasi džiazo. Tai buvo labai sunku! Valeri tvirtina niekada nebuvusi vunderkindė: jos puiki klausa, tačiau ji neturėjo išskirtinio bėglumo, technika reikalavo didelio įdirbio. Bet būtent todėl, kad daugybės dalykų ji negalėjo perprasti intuityviai, ji tapo puikia mokytoja, kuri padėjo studentams išsinagrinėti ir įveikti jiems iškildavusias problemas. 

V. Kapers yra mokymosi genijus. Absorbavusi visą jai prieinamą informaciją, perkandusi įvairius metodus, niekada nebuvusi užtikrinta, kad galiausiai pavyks, ji atsidūrė džiazo elito gretose, žinodama paslaptį, kokį dosnų atlygį gali suteikti smalsumas ir valia. 

Nuotrauka. V. Kapers 

V. Kapers portretas iš arti. Vidutinio amžiaus tamsesnio gymio moteris nevaržomai juokiasi pravertomis lūpomis. Ji dėvi tamsius drabužius ir segi smulkų pakabuką ant grandinėlės bei smulkius auskarus. Jos trumpi tamsūs tiesūs plaukai apkirpti veidą gaubiančiu „bob“ stiliumi. Apskritą Valeri veidą dengia stambūs tamsinti akiniai, kurių viršų puošia dvi blizgučių juostelės. Už jų galima įžvelgti linksmas, juoko raukšlelių supamas akis. Moters paryškintas plačiai besišypsančias lūpas abipus supa gilios raukšlės. Nuotraukoje galima pajusti Valeri džiaugsmą ir gyvybingumą.