Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Rūpinkimės akių sveikata!

Tradiciškai kasmet spalio 15-ąją minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Tačiau ir visas spalio mėnuo yra skirtas atkreipti dėmesį į aklųjų ir silpnaregių problemas (angl. mėnesio dedikacija „Blindness Awareness Month“). Cituojant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO): „kiekvienas žmogus, kuris sulaukia senatvės, per savo ilgą gyvenimą susiduria bent su viena akių problema“. Tą liudija ir skaičiai. Pasaulio statistika rodo, kad apie 2,2 milijardo žmonių turi didesnio ar mažesnio laipsnio regėjimo sutrikimą, įskaitant tiek aklumo dėl įvairių ligų atvejus, tiek paprasčiausią akinių ar kitos optinės korekcijos poreikį. Kas įdomiausia, kad apie 1 milijardo regėjimo sutrikimo atvejų galima išvengti. Todėl svarbu suprasti, kad akių sveikata yra lygiai taip pat svarbi, kaip ir viso organizmo sveikata. 

Globalios silpnaregystės priežastys 

Daugelį silpnaregystę ir aklumą sukeliančių ligų galima išgydyti arba bent pristabdyti progresavimą, tačiau globaliai tą apsunkina akių ligų gydytojų trūkumas ir išsilavinimo arba švietimo apie akių ligas stoka. 2019 metų spalio 8 dieną PSO publikavo pranešimą, kuriame pabrėžė, kad silpnaregystės ir aklumo atvejų (daugiausia mažų pajamų šalyse) ir pagrindinės silpnaregystės priežastys išlieka nekoreguotos refrakcijos ydos (toliaregystė, trumparegystė, astigmatizmas) ir katarakta. Pavyzdžiui, katarakta yra išgydoma liga ir laiku pakeitus drumstėjantį lęšiuką aklumo galima visiškai išvengti, tačiau net ir Lietuvoje akių ligų gydytojai dar susiduria su užleistos ligos pasekmėmis, kai žmonės reguliariai nesitikrindami matymo kreipiasi tik jau ligai pažengus ir pasiekus aklumo ribą. Dažniausiai, bent kataraktos atveju, dar galima padėti ir reikšmingai pagerinti regėjimą atliekant operaciją, tačiau yra kitų ligų, kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija, kurias diagnozavus per vėlai padėti jau nebegalima. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio populiacija didėja ir senėja bei keičiasi gyvenimo būdas (nutukimas, diabetas ir kita), globaliai akių priežiūros poreikis kiekvieną dešimtmetį auga. 

PSO iniciatyva 

PSO pabrėžia pirminės sveikatos priežiūros grandies svarbą laiku užkertant kelią regos sutrikimams. Sudaryta strateginė iniciatyva (angl. „Global Sight Initiative“), kuri siūlo ir pabrėžia šiuos punktus: 

• Sutelkti pirminę akių priežiūros grandį, kad didesnės ir universitetinės ligoninės galėtų savo išteklius koncentruoti į regėjimą gelbstintį gydymą. Mums suprantamas pavyzdys: dėl senatvinės toliaregystės žmonės turėtų kreiptis į optikas ir optometrijos specialistus, o ne didžiąsias ligonines, kurios skirtos ne akinių parinkimui, tačiau akių gydymui: operacijoms, lazeriniam gydymui, detaliai diagnostikai. Dar ir dabar universitetinėse ligoninėse sutinkame pacientų, kurie nori tik akinių skaitymui. Tas pailgina ir taip ilgas eiles pas specialistus, todėl tie, kuriems galimai reikalingas gydymas, nepapuola laiku ir turi laukti ilgus mėnesius, kai optikoje akinius skaitymui galima parinkti tikrai greitai ir paprastai. 

• Nustatyti pacientus, kuriems reikalingas skubesnis chirurginis gydymas ir juos nukreipti atitinkamo specialisto konsultacijai. Nors akys atrodo tikrai mažas ir paprastas jutimo organas, tačiau iš tiesų akių ligos labai sudėtinga ir daug žinių bei įgūdžių reikalaujanti sritis. Akių ligų gydytojai specializuojasi dar siauresnėse srityse, kad įgytų reikalingų įgūdžių ir suteiktų geriausią įmanomą pagalbą. Pavyzdžiui, tikrai ne visi akių chirurgai ir ne visuose didžiuosiuose miestuose atlieka skubias tinklainės atšokimo operacijas. Todėl skubiai nustačius tinklainės atšokimą, tarkime, Šilutėje, pacientai nori vykti į arčiau esančią Klaipėdą. Tačiau šiame mieste tokios operacijos neatliekamos ir pacientai nukreipiami į Vilnių ar Kauną. Tam, kad nereikėtų veltui važinėti ir gaišti laiko bei eikvoti finansų, pacientai turėtų būti informuojami, kuriuose centruose atliekamos reikalingos paslaugos ir reikalingas gydymas. 

• Įveikti galimus barjerus, kurie trukdo gauti reikiamą pagalbą. Tinkamiausias pavyzdys: šlapiosios geltonosios dėmės degeneracijos gydymas. Tokiems pacientams reikalingos dažnos vaistų į akies vidų injekcijos. Tai reiškia būtinybę dažnai atvykti į gydymo įstaigą. Kadangi pacientai – neretai vyresnio amžiaus ir silpnai matantys, jiems dažnai reikalinga artimojo ar kito lydinčio asmens pagalba. Jeigu tai artimieji, jie turi prašyti laisvos dienos darbe, kadangi gydymo įstaigoje tenka užtrukti kelias valandas ir daugiau. Taip pat yra atvykimo į ligoninę finansinė našta: autobuso bilietai, automobilio degalai, automobilio statymo mokestis, taksi ar vairuotojo samdymas. Visi šie dalykai apsunkina kai kurių pacientų padėtį ir ne visi gali leisti sau tokį gydymą nepaisant to, kad negydant liga gali baigtis aklumu. Praktikoje tenka matyti ne vieną atvejį, kai pacientai neturi artimųjų, kurie galėtų vežioti reikalingam gydymui kas mėnesį kelis šimtus kilometrų ir turi susitaikyti su tuo, kad gresia apakimas. Kai kuriose šalyse valstybė padengia mažesnes pajamas gaunančiųjų transporto išlaidas į gydymo įstaigą, tačiau taip yra toli gražu ne visur. Lietuvoje gelbėja socialines paslaugas teikiantys centrai, „Socialinis taksi“. 

• Mažinti geografinį barjerą. Lietuva nėra tokia didelė atstumų atžvilgiu ir per kelias valandas gydymo įstaigos tikrai pasiekiamos, tačiau globaliai didesnėse šalyse tai yra problema, kai akių ligų centrai yra tolimesniu atstumu. 

• Gerinti pacientų stebėjimą. Neužtenka ligas tik diagnozuoti, reikia ir reguliaraus stebėjimo ir su tuo susijusių kaštų. Pavyzdžiui, nustačius glaukomą ir paskyrus akispūdį mažinančius lašus tenka reguliariai sekti vaistų poveikį ir ligos progresavimą. 

• Pagerinti lyčių lygybę. Lietuvoje tai nėra problema, tačiau kai kuriose, ypač Rytų, šalyse moterų sveikatos apsaugos galimybės yra žymiai prastesnės. 

• Pagerinti visuomenės įsitraukimą. Visuomenės sveikatos centrai ir kitos organizacijos užsiima žmonių švietimu ir skatina suvokimą apie akių sveikatos svarbą. Ši problema labiau aktuali ekonomiškai silpnai išsivysčiusiose šalyse, kur ir žmonių švietimas yra ribotas. Kai žmonės nežino, kad staigus regėjimo pablogėjimas yra pavojingas požymis, tuomet ir nesikreipia pagalbos skubiai. Artimesnis pavyzdys, su kuriuo tenka susidurti ir praktikoje – centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumas. Ši liga – tarsi akies infarktas ar insultas ir pasireiškia tuo, kad labai staiga pablogėja matymas viena akimi. Įprastai pacientai pablogėjimą gali įvardyti ir valandos tikslumu. Dauguma išsigąsta ir atvyksta į Skubiosios pagalbos skyrių greitai, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės kreipiasi tik po dienos, kelių ar dar vėliau, nes galvoja, kad gal matymo pablogėjimas praeis. Ši būklė – viena nedaugelio skubios pagalbos reikalaujančių būklių, nes greitai per kelias valandas suteikus pagalbą matymas nors ir nebūtinai atsistato, tačiau dar gali pagerėti, tačiau po kelių dienų dažniausiai jokiomis priemonėmis regėjimo atstatyti galimybės jau nėra net su šių dienų medicinos pažanga. Todėl žmonių švietimas yra labai svarbus aspektas. 

Ne visi PSO užsibrėžti tikslai yra aktualūs visose šalyse, tačiau pabrėžia tikslą ateityje kiek įmanoma sumažinti išvengtino aklumo atvejų. 

Kada tikrintis akis? 

Kaip jau minėta, akių sveikata yra svarbi ir nemažai silpnaregystės bei aklumo atvejų galima išvengti laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti įvairias ligas. Todėl svarbu žinoti, kaip reguliariai reiktų tikrintis akis. 

Pirmasis akių patikrinimas atliekamas tik gimus. Naujagimiams dar gimdymo namuose atliekamas akių dugno raudono reflekso tyrimas. Tai nėra išsamus akių ištyrimas, tačiau raudono reflekso patikrinimo metu galima įtarti gana rimtas akių ligas – įgimtą kataraktą ar retinoblastomą. Neišnešioti naujagimiai tikrinami rimčiau, atliekant akių dugno patikrą, kurios tikslas nustatyti, ar nėra neišnešiotų naujagimių retinopatijos. 

Jei tėveliai nepastebi jokių neįprastų požymių, antrasis išsamus profilaktinis patikrinimas atliekamas iki vienerių metų (6–12 mėnesių amžiuje). Tikrinami akių judesiai dėl žvairumo ir bendra akių būklė – kaip vaikas seka žaislus, vyzdžių reakcija ir kita. 

Trečiasis patikrinimas rekomenduojamas 3 metų amžiaus, nes jau galima patikrinti vaiko regą rodomais paveikslėliais, paprasčiau galima apžiūrėti ir pačias akytes. 

Kitas patikrinimas rekomenduojamas prieš mokyklą, 6–7 metų amžiaus, ir nesant jokių akių ligų ar refrakcijos ydų patikrą geriausia atlikti kasmet. Esant tam tikroms ligoms ar refrakcijos ydoms, pagal situaciją, apžiūra gali būti reikalinga ir dažniau. 

Suaugusiesiems nėra griežtų taisyklių, kaip dažnai reikėtų tikrintis akis nesant jokių nusiskundimų. 20–39 metų žmonėms rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti bent kartą per trejus metus. 40–59 metų žmonėms jau yra rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per 2 metus, o virš 60 metų – kasmet. Tačiau nepriklausomai nuo amžiaus, norint išvengti ligų ar jas anksti diagnozuoti, galima kasmetė akių patikra. Juk automobiliui techninė apžiūra būtina kasmet, tad kodėl su mūsų sveikata turėtų būti kitaip? Žinoma, pajutus kokius nors simptomus akių patikros nereikėtų atidėlioti, o staiga pablogėjus matymui ar atsiradus naujiems neįprastiems simptomams ar po įvairių traumų apžiūra rekomenduojama kuo greičiau. 

Nuotrauka. Profilaktinės patikros metu galima laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti įvairias akių ligas / www.pixabay.com nuotr. 

Iš šono užfiksuota jauna oftalmologė ir pacientė, sėdinčios skirtingose nedidelio staliuko pusėse. Kairėje pusėje esanti gydytoja binokuliniu mikroskopu (plyšine lempa) tikrina dešinėje pusėje esančios moters akis. Prietaisas užima didžiąją staliuko dalį ir vertikaliai tęsiasi už kadro. Pacientė, padėjusi rankas ant stalo ir smakrą atrėmusi į galvos fiksavimo įtaisą, žiūri tiesiai ir maloniai šypsosi. Ji dėvi marškinius su smulkiu žvaigždučių raštu, ant kurių krenta ilgi juodi plaukai. Jos akys ir lūpos paryškintos, bevardžio piršto nagas lakuotas margai, o likę – vienspalviai. Oftalmologė žvelgia į merginos akis per mikroskopą, kaire ranka valdydama ant aparato pagrindo esančią svirtelę, o dešine reguliuodama apvalią rankenėlę ant vertikalios prietaiso dalies. Gydytoja dėvi medicininį chalatą ir laikrodį ant kairiojo riešo bei yra įsisegusi kabančius auskarus. Jos ilgi šviesinti plaukai surišti į uodegą, o susikaupusiame veide aplink akį susimetusios smulkios raukšlelės. Tolėliau stovi biuro kėdė ir stalas, ant kurio sudėti įvairūs prietaisai, kabo foropteris – stambus prietaisas, skirtas matuoti ir parinkti akinių stiprumą. Kabinete tvyro maloni atmosfera ir abi moterys atrodo užtikrintos bei atsipalaidavusios.