Pro plyšinę lempą

Dovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Mūsų regos sergėtojai – optometrininkai

Kai mums prireikia naujų akinių ar norime sužinoti savo regos aštrumą, šiandien jau nebetenka laukti ilgose eilėse pas oftalmologą, o užtenka apsilankyti pas optometrininką, kuris patikrina regą, pritaiko reikalingą akinių korekciją be jokio siuntimo, didelių išankstinių eilių. Optometrininkai ne tik palengvina regos patikros prieinamumą, bet ir prisideda prie akių ligų prevencijos, palengvina pačių oftalmologų darbą. Tačiau ar visi pakankamai žinome apie šiuos specialistus, apie tai, kokias funkcijas jie vykdo, kada galima kreiptis į juos, o kada jau reikia oftalmologo pagalbos? Apie šiuos ir kitus kiekvienam iš mūsų svarbius regos patikros ir korekcijos momentus kalbamės su Lietuvos optometrininkų asociacijos prezidente Vaida Kačergiene. 

– Koks yra optometrininko darbas? 

– Mūsų veikla yra susijusi su suaugusių asmenų optometrine priežiūra, kuri apima regos ir akies refrakcijos pakitimų tyrimus, korekciją akiniais ar kontaktiniais lęšiais, jų skyrimo kortelių išrašymą. Kitaip tariant, optometrininkas yra asmens sveikatos priežiūros ir regos korekcijos specialistas, dirbantis licencijuotuose kabinetuose – optikose, privačiose akių klinikose, kur yra visa reikalinga optometrinė įranga. 

Mūsų specialybė Lietuvoje yra gana jauna – pirmieji specialistai pradėjo dirbti 2004-aisiais. Kurį laiką optometrininkų veikla rėmėsi fizikiniais mokslais, specialistai darydavo regos matavimus, padėdavo parinkti rėmelius. Nuo 2018 m. optometrininką, kaip fizikos specialistą, keičia asmens sveikatos priežiūros sistemos darbuotojas, kuriam jau nebeužtenka fizikos žinių, o reikia išsamesnių klinikinių studijų. Todėl 2019 m. VU medicinos fakultete buvo įsteigta optometrijos specialistų bakalauro programa, suteikianti biomedicininį išsilavinimą. Nuo tada visa mūsų veikla, pradedant išsilavinimu ir baigiant praktika, tapo reglamentuota teisės aktais, o jai vykdyti išduodamas specialisto spaudo numeris ir asmens sveikatos priežiūros specialisto licencija. 

– Kodėl negalite tikrinti vaikų regėjimo? 

– Kol kas mūsų išsilavinimas neatitinka specifikos, kuri apima pediatrinę optometriją. Tačiau šiuo metu yra svarstoma VU medicinos fakultete pradėti optometrijos magistro studijas. Tuomet, tikimės, jau galėtume dirbti su mokyklinio amžiaus vaikais. 

– Jūsų specialybė perėmė kai kurias oftalmologo funkcijas. Kiek tai yra patogu pacientui? 

– Mūsų profesija palengvino žmonėms galimybę greičiau patekti pas specialistą, kai reikia patikrinti regą ar pritaikyti tam tikras korekcijos priemones. Optometrininko paslaugai nereikia siuntimo, nėra ilgo laukimo eilėse, neretai konsultacijai galima papulti net tą pačią dieną. Atvykus pacientui, įvertiname abiejų akių matymo funkcijas, domimės bendra akių sveikatos būkle, o jei aptinkame tam tikrų ligų, tarkim, kataraktą, kreipiame pas šeimos gydytoją, kuris duoda siuntimą oftalmologui. Kol kas patys siuntimų išrašyti negalime, tačiau po vizito visuomet paliekame įrašą apie paciento apsilankymą e. sveikatos sistemoje. Remiantis juo, šeimos gydytojas gauna informaciją apie paciento ištyrimo rezultatus ir operatyviau gali nukreipti pacientą pas akių gydytoją. 

– Kiek tai palengvina medicininių pažymų išdavimą, kai, tarkim, žmogui reikia tik dokumento apie regos aštrumą kokiai nors reabilitacijai? 

– Deja, kol kas tokių pažymų negalime išduoti, tačiau visuomet savo išrašus privalome kelti į e. sveikatos sistemą. Jais remiantis specialistai ir išrašo reikalingus medicininius dokumentus. Tai gali padaryti ir šeimos gydytojas. O jei yra įstaigų, kurioms tinka mūsų specialistų išrašyta pažyma, ją galima atsispausdinti ir pateikti. 

Kiek kita situacija yra su mūsų išduodamomis pažymomis ELVIS bibliotekai. Kaip žinia, garsinėmis knygomis gali naudotis žmonės, turintys skaitymo sutrikimų, kuriuos pažymomis patvirtina šeimos gydytojas, oftalmologas ar optometrininkas. Tad čia jau ir mes gelbstime tiesiogiai. Tai yra abipusis optometrininkų asociacijos ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos susitarimas, kad žmogui būtų palengvintas kelias naudotis elektronine biblioteka. 

– Ar jūsų paslaugos yra mokamos? 

– Kol kas taip, nes jos yra teikiamos privačiame sektoriuje. Tačiau, jei pacientas, patikrinęs regą, tame pačiame salone užsako akinių gamybą, dažniausiai konsultacija nekainuoja. Šiuo metu siekiame ir to, kad optometrininko paslaugos gautų privalomą sveikatos draudimo fondo įkainį, kurį valstybė dengtų. Tokiu atveju optometrininkai galėtų dirbti valstybinėse įstaigose – poliklinikose, ligoninėse, socialinių paslaugų centruose, kur mūsų paslaugos nekainuotų. 

– Jei žmogus nemato viena akimi, o kitai reikalinga akinių korekcija, tuomet stiklai parenkami panašūs abiem akims. Kodėl? 

– Kai viena akis nemato, optikos specialistas turi padaryti tokį produktą, kad atitiktų ne tik paciento sveikatos būklę, bet ir atrodytų estetiškai. Čia svarbu suprasti, kad jei įdėsime matančiai akiai stiklą su dioptrijomis, o nematančiai – paprasto plastiko lęšį, jų svoriai skirsis, rėmelis ant veido kryps į tą pusę, kur yra lęšis su dioptrijomis. Tokius rėmelius nešioti nebus patogu, spaus nosį, ausį ar tiesiog kris. Kita priežastis – didelio minuso optinis lęšis akį vizualiai mažina, o didelio pliuso – didina. Jei paliktume nevienodus stiklus, akys vizualiai būtų skirtingo dydžio. Štai kodėl optikos laboratorija siūlo tokius sprendimus. 

– Lietuvoje po įvairius regionus važinėja mobiliosios regos tikrintojų komandos ir siūlo įsigyti akinius ar net preparatus akims. Kodėl reikia jų vengti ir neįsileisti? 

– Teisės aktuose aiškiai apibrėžta, kad akių patikra gali būti atliekama tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją vykdomai veiklai, o ne kokiame nors ofise, kultūros centre, valgykloje. Tokių „tikrintojų“ veikla yra neleistina. Be to, kiekviena įstaiga, kuri priima tokias mobiliąsias komandas į savo patalpas, irgi yra baudžiama už neteisėtų paslaugų teikimą ir nesvarbu, kad jie tik įsileidžia. 

Kitas dalykas – regos patikrą gali atlikti tik licencijuotas specialistas. Labai abejotina, ar tie „tikrintojai“ atitinka Lietuvos teisės aktus ir reikalavimus tokiai veiklai vykdyti. Mums sudėtinga įvertinti, kokios įmonės važinėja, kokio išsilavinimo yra asmenys, nes visa ši informacija slepiama, nenurodomos nei specialistų pavardės, nei specializacija, nes jie puikiai žino, kad užsiima neteisėta veikla. Įtariame, kad jie neturi nei išsilavinimo, nei kompetencijų. O jei jie prisistato optometrininkais, tai mums tikrai nemalonu ir gėda už tuos kolegas, kurie užsiima neteisėta veikla. Norėčiau pabrėžti, kad teisėtai mes, optometrininkai, po Lietuvą keliaujame tik su ELVIS autobusiuku, atvykę žmonėms kalbame apie galimybę išsaugoti skaitymo malonumą, pasirenkant garsines knygas. 

– Kuo tokie „regos tikrintojai“ pavojingi patiems žmonėms? 

– Tai neatsakingas elgesys su žmonių sveikata, nes abejotinos kokybės paslaugos gali pakenkti akių sveikatai. Kai kurie „tikrintojai“ parenka akinių lęšius, juos gamina, atsiunčia. Tai yra neteisėtos veiklos. Jie vežiojasi ir iš anksto pagamintus akinius, bet tai nėra asmeniui pritaikyti korekciniai individualūs akiniai. Tokie būna pardavinėjami degalinėse, vaistinėse, parduotuvėse ir jais galima pasinaudoti trumpai, sulūžus akiniams ar juos pametus. Dažnai žmogaus rega yra abiejose akyse nevienoda, atstumas tarp akių individualus, o parduotuvėse būna sudėtos vienodos dioptrijos į abi akis, lygiai taip pat su vyzdžių centrais. Net ir šių parametrų neatitikimas gali kelti diskomfortą, o kai žmogus tokius akinius naudoja nuolat, laiko klausimas, kada atsilieps regėjimui ir akių nuovargiui. 

Kitas dalykas – iš tokių „regos tikrintojų“ galimai žmonės negauna ir garantijų, nes jei slepiamos įmonės, tai vargu ar bus duodami kvitai. Geriausiu atveju žmonės gali gauti duomenis laboratorijos, kuri pagamino akinius, bet ne pačios įmonės, kuri pardavė, ar specialisto, kuris ištyrė ir parinko akinius. Šiuos reikalus sprendžiame su Valstybine akreditavimo tarnyba, tačiau reikalingas didžiulis darbas ir edukuojant miestelių bibliotekas, kultūros centrus, būtent ten dažniausiai vyksta tos neteisėtos ir nelegalios regos tikrintojų komandos. 

– Kokią garantiją akiniams teikia pačios optikos? 

– Jei įsigyti akiniai nepatogūs, paaiškėja rėmelio gamybos defektai, mes visuomet skatiname sugrįžti pas mus, nes duodame garantiją tolesnei priežiūrai, remontui, valymui. Tik svarbu su savimi turėti išsaugotą pirkimo dokumentą. Tačiau jei nutiko bėda su optiniais lęšiais, pacientas dėl neatsargumo juos sugadino, mes nieko pakeisti negalime, nes tai yra gaminys pagal individualius parametrus, tad teks montuoti naujus korekcinius lęšius. 

– Vasarą itin aktualūs akiniai nuo saulės. Juos nešioja ir kai kurie silpnaregiai. Kaip teisingai juos išsirinkti? 

– Saulės akiniai nešiojami ne tik vasarą, o visais metų laikais, kai būna saulėta. Gerus akinius nuo saulės reikia pirkti optikose, sporto prekių, specializuotose darbo priemonių parduotuvėse. Nerekomenduojama pirkti lauke, mugėse, kur sunku patikrinti akinių kokybę. Taip pat apsauginiai akiniai turi būti kuo didesni, akis apdengiantys iš visų pusių, o ne maži ar siauri. Svarbu atkreipti dėmesį ir į lęšių tamsumo kategoriją, pagal spalvos intensyvumą jos yra 4. Vairavimui leidžiama naudoti 1–3, o 4-tos kategorijos lęšiai yra ypač tamsūs, skirti naudoti pilotams ir slidininkams aukštikalnėse. Siūlyčiau rinktis 3-ios kategorijos stiklus, nes jos įprastai užtenka. 

Akiniai nuo saulės turėtų būti su poliarizacijos filtru, kuris pagerina blokavimą UV, atsispindinčių nuo ledo, sniego, stiklo. Patikrinti, ar akiniai yra su poliarizacija, galima optikose su tam tikru testu. Taip pat svarbu, kad ant rėmelio lipduko būtų sertifikavimo CE ženklinimas ir 300–400 nanometrų bangos ilgio atžyma, reiškianti, kad akiniai tikrai blokuoja tokio ilgio pavojingiausias UV bangas. 

Ir dar labai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tėveliai pasirūpintų akinukais nuo saulės ir savo mažiesiems, nes jų akytės dar jautresnės. Yra dabar spalvingų, žaismingų akinukų, prie kurių galime pratinti ir tuos, kurie nelabai mėgsta juos nešioti. Tad saugokime savo akis ir būkime sveikesni. 

Nuotrauka: Lietuvos optometrininkų asociacijos prezidentė V. Kačergienė / asmeninio archyvo nuotr. 

Vaidos Kačergienės nuotrauka vidutiniu planu – nuo krūtinės iki viršugalvio. Moteris šiek tiek pasisukusi šonu, tamsiomis, subtiliai paryškintomis akimis įdėmiai žvelgia į fotoaparato objektyvą ir maloniai šypsosi siauromis lūpomis. Jos šviesūs tiesūs plaukai siekia iki smakro ir yra užkišti už ausų, kuriose įverta po du auskarus: vienas kabantis ir vienas smulkus. Moteris dėvi apvalintus akinius plonais metaliniais rėmeliais ir vilki medicininį chalatą, iš kurio krūtininės kišenės kyšo du tušinukai. Dešiniajame apatiniame nuotraukos kampe už Vaidos nugaros užfiksuota dalis susiliejusio akių patikros aparato.