Laiko juosta

 

Po metų, arba LASS 35-asis


 

Šių metų birželio 9 dieną Vilniuje įvyko LASS XXXV suvažiavimas. Po pernykščio, rinkiminio, šiemetinis buvo tik ataskaitinis, todėl nekėlė nei didelių bangų, nei perdėto susidomėjimo. Kas iš tikrųjų norėjo, suvažiavimo darbą galėjo stebėti tiesiogiai LASS feisbuko paskyroje. LASS vadovai, taryba, revizijos komisija atsiskaitė už per metus atliktus darbus. 

Svarbiausias suvažiavimo klausimas – naujos LASS įstatų redakcijos priėmimas. Kad įstatai būtų priimti, reikėjo dviejų trečdalių suvažiavimo delegatų balsų. Dalyvavo 63 delegatai, „už“ balsavo 43. Įstatai priimti, nors galėjo atsitikti ir kitaip... Svarbiausios naujovės: LASS pirmininkas tapo LASS prezidentu, pavaduotojas – viceprezidentu (kad nebūtų painiojama su filialų pirmininkais). LASS taryba nuo šiol vadinsis LASS valdyba. LASS įstatuose pagaliau atsirado daugybę metų ir daugybę aistrų, pagrįstų ar nepagrįstų spėliojimų kėlęs punktas apie LASS prezidento ir viceprezidento kadencijas – ne daugiau kaip trys kadencijos iš eilės! Jau po suvažiavimo keletas žmonių juokais ar rimtai klausė: „Gal pailgėjo vienos kadencijos trukmė?“ Ne, nepailgėjo, kaip ir anksčiau – ketveri metai! 

Naujuosiuose LASS įstatuose supaprastintas LASS prezidento, valdybos narių, suvažiavimo delegatų, filialų pirmininkų, revizijos komisijos narių atšaukimas – užtenka balsų daugumos (pusė plius vienas balsas). Reglamentuotas balsavimo teisės perleidimas kitam asmeniui. Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas, kad į LASS valdybą būtų galima rinkti 15 proc. (du žmonės) narių, neturinčių regėjimo negalios. Tačiau kartu su visais įstatais ir šis siūlymas buvo priimtas. Du žmonės ne iš pačių neregių tarpo neturės lemiamos įtakos LASS valdybos ar pačios LASS veiklai, o atnešti naujų idėjų, naujų strategijų gali. Yra ir daugiau nedidelių LASS įstatų pakeitimų, visus juos išsamiai aptarė teisininkas Giedrius Stoškus 4-ame šių metų „Mūsų žodžio“ numeryje. 

Svarbus pakeitimas padarytas LASS turto valdymo ir ūkinės veiklos rezoliucijoje. Numatyta, kad ne mažiau nei 10 proc. iš ūkinės veiklos gaunamų pajamų būtų skiriama turtui gerinti – t. y. remontui, rekonstrukcijai ar renovacijai. Anot LASS vadovo Pauliaus Kalvelio, kai kurie LASS pastatai remonto nėra matę dešimtmečiais. 

LASS prezidentas P. Kalvelis ir viceprezidentas V. Balčikonis suvažiavimo delegatams pristatė šiuo metu LASS vykdomus svarbesnius projektus bei darbus, atsakė į delegatų klausimus. Klausimų buvo nedaug, suvažiavimas vyko greitai ir sklandžiai. Vis dėlto ateityje norėtųsi iš suvažiavimo delegatų išgirsti tų klausimų ir daugiau, ir įvairesnių. Pavyzdžiui, niekam iš delegatų neužkliuvo Šiauliuose veikiančios VšĮ „Aksida“ reikalai. Atrodo, jie ne patys geriausi. Vienas iš dažniausių priekaištų ankstesniems LASS vadovams ir anksčiau vykusiems suvažiavimams kaip tik ir būdavo dėl diskusijų stokos, pernelyg sklandaus suvažiavimų, ypač ataskaitinių, darbo. Aišku, galima ir kitokia „strategija“: ieškoti problemų ten, kur jų nėra, aktualinti klausimus, kurių nereikia aktualinti. Tad iki kitų metų ir iki kitų suvažiavimų ir susiėjimų! 

 

Redakcijos informacija 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką