Skaityk lengvai

PENKTASIS EUROPOS NEĮGALIŲJŲ PARLAMENTAS  

Gegužės 23 dieną Briuselyje vyko Europos negalios forumo kartu su Europos Parlamentu surengtas penktasis Europos neįgaliųjų parlamentas.

Tarp daugiau nei 700 jo dalyvių buvo ir 14 žmonių delegacija iš Lietuvos.

Mūsų šalies nacionalinei aklųjų organizacijai atstovavo LASS RC darbuotoja Audrė Grybauskaitė.

Audrė pasakojo, kad susirenka neįgalūs žmonės iš daugelio valstybių, ne tik iš Europos, svarstomi aktualūs jiems klausimai.

Neįgalieji turi būti įtraukti į Europos politikos formavimą: patys dalyvauti rinkimuose, būti renkami.

Nacionalinės neįgaliųjų organizacijos turėtų savo narius skatinti eiti į politiką, jiems padėti.

Svarbu sukurti vieningą, visoje Europoje galiojančią, neįgaliojo kortelę.

Apie tokios kortelės būtinybę savo dokumentuose, oficialiuose pareiškimuose nuolat kalba ir Europos aklųjų sąjunga.

Audrė pasakojo, kad Europos neįgaliųjų parlamente pasisakė įvairių šalių atstovai.

Mūsų, kaip negalios atstovų, stiprybė ir jėga — tikrumas ir tiesa, kokia ji bebūtų, graži ar ne visai.

Politikai, taip pat ir Europos Parlamento nariai, ją dažnai piešia šviesesnėmis spalvomis, nei yra iš tikrųjų.

Tikrąją situaciją žinome tik mes patys.

Turime eiti, dalyvauti, bandyti.

PO VILNIAUS CENTRĄ SU BALTĄJA LAZDELE IR JUOZO PALYDA  

Žmonės su geltonomis skarelėmis ant kaklo, akiniais nuo saulės, kai kurie su baltosiomis lazdelėmis ėjo Gedimino prospektu Vilniuje.

Visą grupę lydi orientacijos ir mobilumo neregius mokantis Juozas Daunaravičius.

Mintis apsilankyti Vilniuje, pasivaikščioti po senamiestį, užkilti į Trijų Kryžių kalną gimė LASS Šiaulių miesto filialo pirmininkei Odetai Jurevičienei.

Neregiai galėjo pasimokyti orientuotis ir savarankiškai vaikščioti svetimame mieste.

Važiuodami į sostinę šiauliečiai pasiėmė ne tik baltąsias lazdeles, bet ir žiūronus, planšetę, nes tai gali padėti orientuotis mieste.

Ekskursija, kaip ir planuota, prasidėjo Lukiškių aikštėje, toliau šiauliečiai keliavo Gedimino prospektu iki Bernardinų sodo.

Patys ištvermingiausieji dar pakilo į Trijų Kryžių, Stalo ir Gedimino kapo kalnus.

Ir pažintis su senamiesčiu, ir orientacijos pamoka

Pradėdamas ekskursiją Juozas pasakė, kad ne tik eisime, susipažinsime su istorinėmis vietomis, bet ir mokysimės, kaip saugiai vaikščioti, įsiminsime ėjimo maršrutą.

Kasdien neregys lauke turi nueiti apie 4 kilometrus, neįskaičiuojant atstumo, nueinamo namuose.

Kasdieniai savarankiški pasivaikščiojimai padeda regos negalią turinčiam žmogui pasijusti savarankiškesniam, pailsėti nuo artimųjų.

Pagal taisyklę baltoji neregio lazdelė turi tilpti po pažastimi.

Pasak Juozo, kiek batų, tiek ir baltųjų lazdelių ar bent jau antgalių turi turėti neregys.

Privalėtumėte turėti kasdienę, išeiginę ir atsarginę lazdeles.

Eidamas neregys baltąją lazdelę turi laikyti per vidurį priešais save, kad tiesiai išlaikytų ėjimo kryptį.

Lazdelė laikoma ne bet kaip, rankeną reikia apglėbti, rodomąjį pirštą laikyti ant viršaus ištiestą.

Iš vienos pusės lazdelę apglėbia nykštys, iš kitos pusės — likę trys pirštai.

Jei žinoma, kad priekyje bus kliūtis, lazdelę galima nešti, laikant ją įžambiai priešais save.

Tuomet į kliūtį pirmiausia atsiremia ranka, laikanti lazdelę.

Juozas primena, kad mokantis naujo maršruto labai svarbu įvertinti aplink sklindančius garsus ir juos įsiminti.

Prospektu iki Vilniaus gatvės ir lietuvių skalikų paminklo

Šiauliečių ekskursija prasidėjo nuo Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, Lukiškių aikštės fontano.

Aplankytas šuo su akiniais — bronzinė šuns figūra, patupdyta prie optikos salono Gedimino prospekte.

Užsukta į rašytojos Žemaitės skverą su paminklu pačiai rašytojai.

Pakeliui prie „Neringos“ viešbučio stabtelėjęs Juozas atkreipė ekskursijos dalyvių dėmesį į naujai įrengtus laiptus ir nuovažą neįgaliesiems.

Juozas įspėjo, kur neregiams nesaugu vaikščioti.

Žmonės ėjo ir į Vilniaus gatvę, kur šiltuoju metų laiku lauke veikia kavinės, gatvėje stovi staliukai su kėdėmis ir skėčiais.

Daugelis ekskursijos dalyvių užvertę galvas grožėjosi pastatų architektūra.

Ekskursijos dalyviai tęsė kelionę Gedimino prospektu, priėję Katedros aikštę perėjo sankryžą su garsiniu šviesoforu, praėjo Valdovų rūmus.

Gedimino kalno papėdėje susipažino su vienintele lietuviška šunų veisle, lietuvių skalikais, kuriems skirtas paminklas jau 8 metus puošia sostinę.

Kiekvienas norintis galėjo pačiupinėti ir suprasti, kokio dydžio šis šuo, kokios jo ausys, kokios formos snukis ir uodega.

Po pertraukos lauko kavinukėje ekskursija tęsėsi Bernardinų sode.

O patys 13 atkakliausių žmonių su Juozu užkopė į Trijų Kryžių kalną, Stalo ir Gedimino kapo kalnus.

Užtrukusi ekskursija nuotaikos nesugadino

Planuodami ekskursiją, visi skaičiavo, kad ji truks apie 3 valandas, tačiau geras oras, eksponatų gausa laiką pailgino bene dvigubai.

Ką apie ekskursiją kalbėjo patys dalyviai?

Moterys pasakojo, kad ekskursija labai patiko.

Moterys sakė, kad ir istorijos daug sužinojo, ir apie mobilumą žinių gavo, ir gamtoje pasivaikščiojo, ir visi draugiški, laimingi.

Atvažiavę į miestą ekskursijos dalyviai mokėsi orientuotis naujoje ir neįprastoje erdvėje.

Ekskursijos dalyviams teko pereiti per perėjas, kurios pritaikytos neregiams.

Dalyviai turėjo orientuotis atvirose aikštėse, pajusti, kaip savarankiškam ėjimui pagelbėja iškiliosios trinkelės.

Kai kuriems naujiena buvo liesti specialų reljefinį Katedros aikštės maketą.

Orientacijos ir mobilumo specialistui Juozui tokia ekskursija nebuvo naujovė.

Anksčiau panašius užsiėmimus Juozui teko vesti mokiniams su regos negalia.

Tokia ekskursija jau sulaukė ir kitų filialų susidomėjimo.

Juozas sako, kad labai svarbu, kad dalyviai pasitreniruotų, daugiau įgautų įgūdžių vaikščiodami su baltąja lazdele.

Jei keliauti planuojama su reginčiu palydovu, tai turi būti žmogus, kuriuo regos negalią turintis asmuo pasitiki.

Svarbiausia, kad tokiose išvykose dalyvautų kuo daugiau bendruomenės narių.

Į ĮSPŪDŽIŲ KUPINĄ VASARĄ!  

Ne vieną dešimtmetį daugumai neregių ir silpnaregių buvo įprasta atostogas leisti gerai žinomose poilsiavietėse.

Tokios poilsiavietės yra UAB „Liregus“ priklausančioje „Zelvoje“ (Elektrėnų savivaldybėje) ir poilsio namuose Šventojoje „Spindulys“.

2020 m. nuspręsta parduoti pajūrio poilsiavietę, o už gautas lėšas žmonėms pasiūlyta LASS poilsio rėmimo programa.

Programa suteikia galimybę neregiams ir silpnaregiams patiems rinktis poilsio vietovę bet kurioje Lietuvos vietoje.

Žmonės renkasi labai įvairius kelionių variantus.

Vieni lieka ištikimi pajūriui ir ilsisi Palangoje, Šventojoje, kiti yra pamėgę vienos dienos pažintines keliones į įvairius Lietuvos miestus ir miestelius.

Dar kiti žmonės atostogas leidžia „Zelvos“ poilsiavietėje.

Įdomu sužinoti, į kokias naujas vietas LASS filialai žada vykti šiemet.

Štai Telšių rajono filialas šiemet nusprendė vykti į Šventąją.

Filialo pirmininkė Dženeta Pocienė įsitikinusi, kad pajudėjimas iš namų neregiui yra labai svarbu.

Žmonės pripranta prie savo erdvių ir mažiau juda, o pakeitus aplinką jau nori nenori turi daugiau pakrutėti.

Dženeta pasakoja, kad pernai keliavo į Palangą, nes žmonėms norėjosi daugiau pramogų, o šiemet pasirinko ramesnę Šventąją.

Palanga ir Šventoji yra miestai prie jūros.

Dženeta pasakoja, kad jie apsistos nameliuose, žmonės galės eiti vieni pas kitus į svečius vis į kitą namelį.

Raseinių filialas jau kelerius metus iš eilės renkasi kaimo turizmo sodybą.

Filialo pirmininkas Rolandas Baltrušaitis kalbėjo, kad keliauja į artimesnes poilsines keliones, nes mažesnės išlaidos ir vyresniems žmonėms netolimas išvykimas būna patogesnis.

Rolandas pasakojo, kad pirmiausia apsižvalgo, kas kokias kainas, paslaugas siūlo.

Šiemet viskas labai pabrango, todėl Raseinių filialas pasirinko trumpesnį, trijų dienų, poilsį.

Rolandas pasakoja, kad į sodybą pasikviečia svečių, pernai buvo atvykę darbuotojai iš Raseinių sveikatos biuro, jie organizavo užsiėmimus, mankštas.

Iš 80 filialo žmonių į tokias keliones vyksta apie 12 aktyvesnių, o kitus jau sudėtinga išjudinti.

Su mažesniu žmonių aktyvumu susiduria ir Biržų rajono filialo pirmininkas Dainius Masėnas.

Jis teigia, kad žmones reikia net įkalbinėti, kad jie kur nors pakeliautų.

Dainius pasakoja, kad jų filiale žmonės yra vyresni.

Dainius pasakoja, kad vis tik planuoja vykti pajūrio kryptimi, tik dar nėra nusprendę tiksliai, į kurią vietą.

Jei Biržų krašto žmonės planuoja rinktis pajūrio kryptį, tai Klaipėdos miesto filialo žmonės keliaus į Biržų kraštą.

Pirmininkas Mindaugas Triušys pasidalijo, kad tai bus vienos dienos kelionė, nes toks pasirinkimas leidžia pakviesti daugiau žmonių.

Mindaugas pasakojo, kad filialas yra didelis.

Žmonėms patinka aktyvus poilsis, kurio metu kažkur plaukia, lipa, ragauja, išbando kuo daugiau nekasdienių pramogų.

Tokių patyrimų tikrai netrūks Biržų krašte, nes ten galima pasikelti į apžvalgos bokštą, aplankyti Biržų pilį, praeiti visą „Alaus kelią“.

Mindaugas pasakoja, kad Biržuose samdys gidą, tai bus labai naudinga neregiams bei silpnaregiams, nes pasakojimas bus įdomus.

Švenčionių filialo kelionės kryptis bus kaip ir kasmet — Šventoji.

Šis pasirinkimas patogus, nes mieste yra pažįstama aplinka, lengva vaikščioti, pavyko rasti ir gerą poilsinę prie pat jūros už prieinamą kainą.

Filialo pirmininkė Stasė Mažuolienė kalbėjo, kad į tokias keliones norinčiųjų atsiranda visuomet.

Stasė pasakojo, kad šiemet važiuos 52 žmonės.

Stasė sako, kad tai nemažas skaičius, tačiau kitur vykti net nesvarstė, nes gyvena prie ežero, miške, uodų turi savų.

Stasė sako, kad į pajūrį jau daug metų važiuoja dėl sveikatos, nes žmonės daugiausia vyresni.

Stasė sakė, kad jų filialas rinksis 8 dienų poilsį, nes vien kelionei pirmyn ir atgal išsimeta dvi dienos.

O jei dar kokia lietinga diena prie jūros pasitaiko, tai laikas išvis sutrumpėja.

Stasė pasakoja, kad apsistoti ieško tokios vietos, kad būtų patogu ir nereikėtų vaikščioti didelių atstumų ir nebūtų labai brangu.

Stasė pasakoja, kad labai visi laukia šios kelionės, nes pabuvus savaitę prie jūros, visi jaučiasi pailsėję ir atsigavę, pabendravę vieni su kitais.

Kai kurių poilsiautojų kelionių maršrutai veda į poilsiavietę prie Zelvos ežero.

Svarbu paminėti, kad čia pasibūti galima ne tik per poilsio rėmimo programą, bet ir individualiai.

Daugumai neregių ir silpnaregių palankiausia ten vykti, kai yra organizuojamos poilsio pamainos.

Jų metu suteikiamas maitinimas, pasirūpinama nuvežimu ir parvežimu, žmonės susitinka su bičiuliais iš kitų Lietuvos kraštų.

Kaip pasakoja UAB „Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis, žmonės noriai renkasi šią vietą, nes kasmet stengiamasi jiems pateikti kuo daugiau naujovių.

Leonas sakė, kad ši poilsiavietė yra vienintelė išlikusi iš šešių, kadaise priklausiusių LASS.

Poilsiavietė statyta daugiau kaip prieš 45 metus, apie patogumus nebuvo nė kalbos, stovėjo medinė valgykla, nebuvo tramplyno.

Leonas pasakoja, kad buvo pastatyti dviaukščiai namukai, nameliuose atsirado dušas, karštas vanduo.

Buvo pastatytas gyvenamasis namas su patogumais apsistoti šeimai, kuri prižiūri poilsiavietę sezono metu.

Buvo aptverta tvora, prie ežero pastatytos dvi prieplaukos, vienoje — tramplynas, kitoje — vandens dviračiai.

Šiandien poilsiavietėje yra 9 nameliai, kai kurie jų turi atskirus įėjimus, balkonus, virtuvėlę, televizorių.

Prie kiekvieno namelio įrengtos laužavietės, kepsninės.

Šiemet pasirūpinta ir geresniu ryšiu bei prieiga prie interneto.

O mėgstantiems aktyvų laisvalaikį įrengtos krepšinio, tinklinio, aikštelės su minkšta danga, treniruokliais, šoudauno stalai neregiams, bilijardas.

Kad poilsiavietėje neregiai galėtų lengviau orientuotis, padarytas vietovės maketas, iš kurio galima suprasti, kur koks takelis veda, pavaizduotas visas ežeras su įlankomis, medžiais.

Taip žmogus gali susidaryti įspūdį, kokioje aplinkoje jis ilsisi.

Taip pat poilsiavietėje ant pat ežero kranto yra pirtis, valgykla, veikianti pamainų metu.

Tad jei dar neapsisprendėte, kur šią vasarą ilsėsitės ir miesto šurmulį norite iškeisti į gamtos ramybę, pateikiame detalesnę poilsiavietės „Zelva“ informaciją:

• Pamainos:

        Pirma pamaina — birželio 26-liepos 5 dienomis;

        Antra pamaina — liepos 5-14 dienomis.

• Organizuojamas nuvykimas ir parvykimas, kaina vienam žmogui 12 EUR.

• LASS organizacijų dirbantiesiems, jų šeimos nariams, UAB „Liregus“ dirbantiesiems ir jų šeimos nariams, bei nedirbantiems žmonėms su regėjimo negalia paros kaina vienam žmogui yra: nameliai be patogumų: Nr. 4 ir 8 nameliai — 4 Eur.

Nameliai su patogumais: Nr. 10 (pirmas aukštas) — 8 Eur, Nr. 10 (antras aukštas) — 7 Eur; Nr. 11 ir 12 — 8 Eur; Nr. 5 — 12 Eur; Nr. 6 ir 9 — 9 Eur; kompleksas — 14 Eur.

• Taip pat žmonėms su regėjimo negalia organizuojamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, vakarienė), už kiekvieną maitinimosi dieną kaina — 6 Eur.

Lydintys asmenys ir artimieji savo lėšomis galės valgyti valgykloje.

Kur beatostogautumėte, linkime turiningo ir sveikatingo poilsio!

KOBZARIO LIKIMAS  

Kobzaris yra ukrainiečių liaudies muzikantas.

Pasakojama apie ukrainiečių kobzarį Michailą Kravčenką.

Michailas buvo dainius, bandūrininkas, nuėjęs nelengvą gyvenimo kelią.

Michailas neteko regos būdamas penkiolikos.

Michailas nebegalėjo matyti, tad užsiėmė muzika ir virvių vijimu.

Dvi tuo metu neregiams tinkamos veiklos.

Michailas turėjo imtis visko, kas tik padėtų uždirbti pinigų, nes turėjo išmaitinti ne tik savo, bet ir ligoto brolio šeimą.

Michailo grojamą muziką išgirdo žmonės ir jis tapo žinomas visoje šalyje.

Michailo grojimas ir dainavimas buvo išskirtinis, todėl labai patiko žmonėms.

Meno tyrinėtojas Filaretas Kolessa užrašė šešis Kravčenkos kūrinius:

„Apie belaisvių raudą galeroje“, „Apie belaisvių raudą turkų vergijoje“, „Trijų brolių iš Azovo pabėgimas“, „Duma apie Marusią Bohuslavką“, „Duma apie tris brolius iš Samaros“, „Duma apie vargšę našlę ir tris sūnus“.

Kravčenka dainavo apie kovotojus, vyrus ir moteris, pergudravusius priešą, pasiruošusius ginti savo artimus bei savo tautą.

Kravčenka mirė 1917 m.

Dabar Michailo instrumentas bandūra yra saugomas etnografijos muziejuje.