Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Akių trynimas: nauda ir žala

„Netrink akių, nes pritrinsi bėdą!“ – turbūt vaikystėje ne vieną yra perspėjusi mama. Ir vis tik ryte atsikėlus dauguma žmonių savo rytą pradeda nuo šio veiksmo. Kai kuriose kultūrose manoma, kad akių trynimas gali pagerinti matymą. Tradicinė kinų medicina teigia, kad akių trynimas gali apsaugoti nuo trumparegystės. Deja, tai tėra mitas ir šis veiksmas tikrai matymo nepagerina. Tad kodėl triname akis? Ar tai gali būti pavojinga? Ar mamos visada teisios? 

Kada triname akis? 

Akis trina visi. Ir vaikai, ir suaugusieji. Patriname akiai niežtint, ašarojant, verkiant, pjaustant svogūnus, kai akį suskausta, pūliuoja, kai akis pavargsta nuo įtempto darbo, ekranų. Ypač norisi akis trinti esant alergijai, dažniausiai šienligei, kurios metu alergenai kaupiasi ašarų plėvelėje akies paviršiuje. Deja, akių trynimas gali paskatinti histamino išsiskyrimą, kuris niežulį dar labiau padidins ir simptomus pablogins bei užkurs užburtą ratą: kuo labiau akys trinamos, tuo labiau niežti. 

Kodėl norisi trinti akis? 

Akių trynimas skatina ašarojimą, o ašarų plėvelė padengdama akies paviršių sumažina sausų akių simptomus, perštėjimą, svetimkūnio pojūtį. Ašarų plėvelė svarbi sutepant akies paviršių, išvalant nereikalingas medžiagas, galimus svetimkūnius ar kitus dirgiklius. Taip pat trinant akių vokus masažuojamos Meibomo liaukos. Jos atsiveria ties blakstienomis ir yra atsakingos už riebalinio ašarų plėvelės sluoksnio sudarymą, todėl šių liaukų veikla svarbi normaliai ašarų plėvelės struktūrai palaikyti. Jei Meibomo liaukos užsikimšusios, ašarų plėvelė netenka išorinio riebalinio sluoksnio ir greičiau nugaruoja nuo akies paviršiaus, tampa nestabili, akys ašaroja, pasireiškia svetimkūnio pojūtis. Todėl švelnus akių vokų masažas nėra jau taip blogai ir lėtinio vokų kraštų uždegimo atvejais net rekomenduojamas. Tik, žinoma, masažuoti reikėtų tik vokų kraštus ir stengtis akies obuolio netrinti. 

Ar trinant akis galima jas pažeisti? 

Yra sakoma – kas per daug, tas nesveika. Lygiai taip pat ir su akių trynimu. Jei ryte iš po nakties patrinsime akis, tai jokių ligų nesukels. Tačiau intensyvesnis ir dažnesnis tyrinimas sukelia nemažai akių pažeidimo rizikos. 

• Jei akys trinamos nešvariomis rankomis, yra rizika, kad ant rankų esančios bakterijos ar virusai pateks į akies vidų ir išplis per junginę, sukeldami akių uždegimą (konjunktyvitą). Ši tema įgavo daugiau aktualumo COVID-19 pandemijos įkarštyje, kai virusas visuomenėje plito greitai ir buvo imtasi visų priemonių procesui lėtinti. Buvo atlikti tyrimai, kurių metu stebėtas viruso plitimas per nešvarias rankas ir akių junginę. Nors iš akių viruso išskirta nedaug, tačiau kaip vienas galimų plitimo kelių aprašytas ne viename straipsnyje. Todėl rankų higiena yra svarbi visais atvejais. 

• Patekus svetimkūniui į akį taip pat dažnai norisi jas trinti. Jeigu svetimkūnis patenka po viršutiniu voku ar įstringa junginėje, jis sukelia nemalonius simptomus. Dažniausiai pasitaiko akių traumos pjaunant metalą, medį, moterims neretai po vokais papuola kosmetikos (pavyzdžiui, blakstienų tušo) likučiai ar po įvairių grožio ar net odontologinių procedūrų papuolusių svetimkūnių, tačiau pasitaiko ir traumų miške, vėjo įpūstų krislų važiuojat su mašina pro atvirus langus, po vokais patekusių vabzdžių ir musyčių. Papuolę tokie svetimkūniai dirgina, padidėja ašarojimas, gali skaudėti, perštėti, niežėti, todėl natūraliai kyla noras akį trinti. O jei svetimkūnis įstringa ragenoje, kuri yra vienas jautriausių žmogaus kūno organų, refleksinis ašarojimas būna intensyvus, akį skauda, ji parausta, gali pablogėti regėjimas. Tokiais atvejais trinti akies niekada nederėtų, kadangi trinant galima subraižyti ir pažeisti junginę ar ragenos paviršių (epitelį) ir atsirasti nubrozdinimas (erozija), dėl ko simptomai išliks ilgiau ir gali prireikti specialaus gydymo. Pirmoji pagalba svetimkūnių atvejais gausiai akį plauti lašinant drėkinamąsias ašaras ar fiziologinį tirpalą, o jei po ranka tokių priemonių nėra – paprasčiausiai plauti vandeniu. Simptomams išliekant ar intensyvėjant pravartu apsilankyti Skubios pagalbos skyriaus akių gydytojo kabinete ir svetimkūnį pašalinti be papildomo audinių sužalojimo. 

• Intensyvaus trynimo metu galima pažeisti smulkias akies paviršiaus kraujagysles. Jeigu kraujagyslių sienelės suplonėjusios dėl arterinės hipertenzijos ar kitų priežasčių, trynimo metu galima mechaniškai jas pažeisti. Tokiu atveju susidaro kraujosruva akies paviršiuje. Akiai tai nėra pavojinga, tačiau estetiškai atrodo negražiai ir įprastai pranyksta per 1–2 savaites savaime. 

• Aplink akis esanti vokų oda yra plonesnė palyginti su kitų kūno vietų oda, poodinis kraujagyslių tinklas yra arčiau paviršiaus ir smulkesnis, todėl dažno trynimo metu silpninamos kolageno jungtys odoje gali daryti įtaką greitesniam raukšlių susidarymui, tamsesnei paakių odai ir „maišeliams“ apatiniuose vokuose. 

• Intensyvus akių trynimas gali pabloginti jau esančias ligas ir būkles, tokias kaip glaukoma ar trumparegystė. 

• Taip pat intensyvus trynimas gali sukelti ir kitų akių problemų. Viena jų – keratokonusas. Keratokonusas – reta liga, kai plonėja ragena. Įprastai ragena išgaubta sferiškai, kaip pusrutulis, tačiau kai ragena plonėja netolygiai, išsigaubia, jos forma pasidaro panaši į konusą, todėl liga ir yra vadinama keratokonusu. Dėl to sukeliamas netaisyklingas astigmatizmas ir matymas gali tapti neryškus, sunkiai pagerinamas akiniais. Pažeidžiamos abi akys ir liga įprastai prasideda paauglystėje ar jauniems suaugusiesiems, dažniau vyrams, nei moterims. Ligos pradžioje gali prireikti specialių sklerinių kontaktinių lęšių, kadangi įprasti akiniai matymo gali ir nepagerinti, o minkštieji kontaktiniai lęšiai nesilaiko akies paviršiuje ir sukelia nepatogumų. Ligai progresuojant atliekama ragenos sutvirtinimo procedūra, skirta pristabdyti ligos progresavimą. Galutinėse ligos stadijose gali prireikti ir ragenos transplantacijos. 

Kokiu atveju geriau akių netrinti? 

• Nerekomenduojama akių stipriai trinti kontaktinių lęšių nešiotojams. Kontaktinis lęšis turėtų akyje nesijausti ir nesukelti jokio diskomforto bei noro akį trinti. Jeigu vis tik akis niežti, reikėtų įtarti vieną iš šių problemų: netinkami kontaktiniai lęšiai, alergija, uždegimas ar kita. Tokiu atveju lęšių dėvėti nerekomenduojama, kol nepaaiškės priežastis. Taip pat trynimas gali paslinkti lęšį iš įprastos padėties, pasunkinti jo išėmimą, sukelti ragenos ar junginės nubrozdinimus. 

• Akių trinti taip pat negalima po įvairių akių operacijų – tiek po kataraktos, tiek po lazerinių operacijų, kadangi turi užgyti operaciniai pjūviai, svarbi infekcijos profilaktika. 

• Trinti akių nerekomenduojama esant jau minėtai ligai – keratokonusui. Kadangi ragena yra išplonėjusi ir netaisyklingai išsigaubusi, papildomas akies trynimas ir mechaninė jėga gali pabloginti situaciją. Ląstelių lygmeniu akies trynimas skatina proteinazių išsiskyrimą stromoje (vidurinėje ragenos dalyje), dėl ko nutrūksta kolageno jungtys ir ragena plonėja dar labiau ir liga progresuoja greičiau. 2022 metais publikuotame tyrime, kuriame įtraukti 195 keratokonusu sergantys pacientai, nustatytas įdomus ryšys tarp akių trynimo. Mokslininkai nustatė, kad liga progresavo greičiau būtent toje „blogesnėje“ akyje, kurią pacientai trynė labiau, tačiau daugiau sąsajų buvo rasta su trynimo dažnumu, tačiau ne trukme ar intensyvumu. Nustatyta, kad svarbus ir trynimo mechanizmas: keratokonusu sergantys pacientai akis dažniau trynė krumpliais ar išorine plaštakos dalimi, o sveiki tiriamieji pirštų galais – taip mechaninė jėga yra mažesnė ir galimas ragenos pažeidimas mažesnis. 

Akių trynimas – ligos požymis? 

Akių trynimas gali būti įvairių paprastesnių ligų, kaip sausų akių sindromas, šienligė, lėtinis blefaritas, svetimkūnis ir panašiai, požymis. Tačiau vienas įdomesnių ir retesnių, galinčių padėti diagnozuoti rimtą ligą – okulodigitalinis požymis. Lotyniškai „oculus“– akis, „digitalis“ – pirštai. Dar šis požymis vadinamas „Franceschetti-Leber“ fenomenu. Šiam požymiui būdinga tai, kad akli ar silpnaregiai vaikai nuolat kiša pirštus prie akių, jas trina, judina, spaudžia ir įvairiai kitaip liečia. Taip mechaniškai yra stimuliuojama tinklainė ir sukuriami šviesos impulsai, stimuliuojamas regėjimo likutis, tačiau dėl to gali pasireikšti akies obuolio sumažėjimas, įkritimas ar net keratokonusas. 

Okulodigitalinis požymis – vienas iš simptomų, būdingų Leberio įgimtai amaurozei – genetinei tinklainės distrofijai, kurios metu reikšmingai pažeidžiama rega jauname amžiuje. Ši liga – viena anksčiausiai ir labiausiai tinklainę pažeidžiančių ligų, sukeliančių aklumą dažniausiai jau vienų metų amžiaus vaikams. Kadangi rega pažeidžiama nuo pat kūdikystės, vaikai trindami akis bando išgauti šviesos blyksnius. Todėl jeigu nuo pat mažumės kūdikis intensyviai trina akytes – būtinai reikalinga vaikų akių gydytojo apžiūra. 

Kaip išvengti akių trynimo? 

Vienas kitas akių patrynimas kelis kartus per dieną ryte ar pavargus tikrai didelės žalos nesukels. Tačiau smarkaus trynimo reikėtų vengti. Niežtint, esant diskomfortui, svetimkūnio pojūčiui pirma pagalba – drėkinamosios ašaros, kurias galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje be gydytojo recepto. Svarbus ir darbo bei poilsio režimas, ypač jei darbas susiję su ekranais. Jeigu simptomai vargina ir toliau – reikia ieškoti sukėlusios priežasties ir apsilankyti pas akių gydytoją tai priežasčiai nustatyti ir spręsti. Sausų akių sindromas taip pat gydomas dirbtinėmis ašaromis, tačiau akių gydytojas gali paskirti tinkamas ašaras, priklausomai nuo ašarų plėvelės pažeidimo sunkumo. Alergijos atvejais skiriami priešalerginiai ar priešuždegiminiai lašai, lėtinio vokų uždegimo (blefarito) atveju reikalingas specifinis gydymas ir blefarito priežasties nustatymas, o svetimkūnio atveju – jo pašalinimas. Jei kūdikiai ar vaikai intensyviai trina akis – tikslinga akių gydytojo apžiūra. 

Na, ir mamos visada teisios – geriau akių netrinti arba tai daryti kuo mažiau. 

Nuotrauka. Smarkaus akių trynimo reikėtų vengti / www.pixabay.com nuotr. 

Vidutinio amžiaus vyras sėdi prie stalo. Jis palinkęs į priekį, galvą nuleidęs žemyn, užsimerkęs ir kaire ranka trina abi akis. Dešine ranka jis prilaiko ant kaktos pakeltus akinius. Vyras matomas nuo krūtinės iki viršugalvio, pasisukęs kairiuoju profiliu. Jo plaukai trumpi, tamsūs, jis atrodo sunerimęs, liūdnas ar pavargęs. Vyras vilki dryžuotus marškinėlius ilgomis rankovėmis. Ant stalo, priešais, jį, atverstas šviesus nešiojamasis kompiuteris.