Viršelio istorija

Apie išliekančius įspūdžius

Turbūt visi esame išgyvenę tokią situaciją – sunkiausia prisiruošti. Bet kur – pas gydytoją, į parodą ar kitokį renginį, kelionę ar tiesiog pakviesti kavos seniai nematytą bičiulį... Būna, kad jau nusprendus – užsiregistravus, nusipirkus bilietą, pasiryžus paskambinti ar įsėdus į autobusą, ima ir tas prisiruošimo sunkumas atlėgsta. Tokios problemos mažai tevargina LASS Šiaulių miesto filialo bendruomenę. Patys aktyviausi, tikri filialo entuziastai visuomet susigalvoja veiklos – juk taip gyventi įdomiau. Štai gegužės viduryje kone pilnas autobusas šiauliečių sugūžėjo į sostinę, kurią pažinti padėjo LASS orientacijos ir mobilumo specialistas Juozas Daunaravičius. Vėliau išvykos dalyviai prasitarė, kad tokio nuoširdaus, įdomiai pasakojančio, užsidegusio paaiškinti gido už jokius pinigus negautum. 

Po kone dvigubai nei planuota prasitęsusios ekskursijos, kiek pavargę Vilniaus tyrinėtojai grįžtant dar ilgai autobuse aptarinėjo, kiek daug sužinojo, kaip mokėsi teisingai naudotis baltąja lazdele, kaip ėjo, kopė į kalnus, ką ragavo ir lietė. Nuovargis praeina, o kelionės įspūdžiai liks ilgam. 

Viršelyje – LASS Šiaulių miesto filialo ekskursija sostinėje / Nerijos Kaulakienės nuotr. 

Apvali žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka. Joje – LASS Šiaulių miesto filialo ekskursija sostinėje. Užfiksuotoje akimirkoje – grupė žmonių tyrinėja vasariška žaluma pasidabinusią Vilniaus Katedros aikštę. Nuotraukos centre – visu ūgiu, dešiniuoju profiliu matomas LASS orientacijos ir mobilumo specialistas Juozas Daunaravičius. Jis vidutinio ar kiek vyresnio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo vyras tamsiais, žilstelėjusiais plaukais. Vyras vilki baltus marškinėlius, tamsiai melsvą švarką, pilkas kelnes, avi juodus odinius batus. Ant dešiniojo peties pasikabinęs juodą odinę rankinę, dešinėje rankoje laiko nedidelį, planšetės dydžio juodą segtuvą, o kaire ranka reguliuoja baltąją lazdelę, kurią abiem rankomis laiko šalia stovinti vidutinio amžiaus moteris. Baltoji lazdelė liečia specialų grindinį – grublėtas trinkeles, akliesiems padedančias susiorientuoti keliaujant savarankiškai. Juozą iš visų pusių apsupę ekskursijoje dalyvaujantys žmonės. Nuotraukoje jų – keliolika, įvairaus amžiaus vyrai ir moterys. Visi ant kaklo ryši geltonos spalvos trikampes skareles. Viena moteris, pirmame nuotraukos plane, rankose laiko monokuliarą ir, galvą iškėlusi aukštyn, įdėmiai apžiūrinėja pastatų detales. Kompanija nusiteikusi entuziastingai, veiduose šypsenos ir maloni nuostaba. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį aikštės, kurioje stabtelėję ekskursijos dalyviai. Dėl platesnio horizonto nuotraukoje matome daugiau ekskursijoje dalyvaujančių žmonių. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukoje nesimato Juozui iš dešinės pusės ir už nugaros stovinčių ekskursijos dalyvių. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to dalinai nesimato moters, besižvalgančios su žiūronais, o likusioje nuotraukos dalyje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiuo atveju apatinėje nuotraukos dalyje visiškai nesimato dalies grindinio ir kelių ekskursijos dalyvių kojų. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Šiuo atveju nematome paties nuotraukos centro – J. Daunaravičiaus ir šalia jo stovinčios moters. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik J. Daunaravičiaus ir šalia jo stovinčios moters kūno dalis nuo klubų iki kaklo.