Laiko juosta

Palydėjus Juozą Bartkų

Skleidžiantis dar vienam pavasariui, prieš pat šv. Velykas, eidamas 76-uosius, į amžinybę iškeliavo panevėžietis neregys Juozas Bartkus. Išėjus artimam žmogui, bičiuliui, visada pritrūksta žodžių pasakyti viską, ką norėtum, o jeigu nepritrūksta, tai byloja vien tik apie kalbančiojo ar rašančiojo polinkį gražbyliauti... J. Bartkaus gyvenimą ir veiklą labai taikliai apibūdino kitas panevėžietis Arvydas Markevičius: „Iki pabaigos apie akluosius, su bendražygiais, dėl jų, su armonika ir su brailiu... Labai netikėta, bet su šviesa ir viltimi.“ 

J. Bartkus buvo vyresniosios neregių kartos atstovas. Kartos, kuri praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje visomis savo jėgomis, visa jaunatviška energija įsiliejo į tuometės Lietuvos aklųjų draugijos (dabar LASS) kūrimą ir stiprinimą. Prieš 50 ar 60 metų sovietinėje Lietuvoje niekas garsiai nekalbėjo nei apie pilietinį aktyvumą, nei apie pilietinę poziciją, tačiau buvo žmonių, kurie ją bylojo visu savo vidumi. Toks mūsų atmintyje liks ir J. Bartkus – gyvastingas, besidomintis, klausiantis, pritariantis, nesutinkantis. 

Juozas buvo ištikimas „Mūsų žodžio“ skaitytojas, rašė į jį pats. Buvo brailio rašto patriotas, karštai polemizavo dėl jo naujovių. Dažniau palaikė konservatyvesniąją pusę, bet kartu naujoves priėmė, buvo atviras kitai nuomonei. Jau sulaukęs brandaus amžiaus, pramoko itališkai, skaitė ir komentavo Italijos aklųjų spaudą. Asmeniniame gyvenime patyręs skaudžių netekčių, neužsisklendė nuo pasaulio abejingumo siena. Žemiškąją kelionę Juozas baigė prasidedant Didžiajai šv. Velykų savaitei. Atsitiktinumas ar sutapimas, tačiau būtent ši savaitė baigiasi prisikėlimu ir viltimi! 

Redakcijos informacija 

Nuotrauka. Iš atminties archyvo – J. Bartkus tyrinėja reljefinį bažnyčios maketą / J. Valentukevičiaus nuotr. 

Juozo Bartkaus nuotrauka. Vyresnio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo vyras matomas nuo čiurnų iki viršugalvio, pasisukęs kairiuoju profiliu. Vyras pozuoja lauke, prie mūrinės bažnyčios, pasilenkęs į priekį link nedidelio reljefinio bažnyčios maketo. Šis pritvirtintas prie maždaug vieno metro aukščio mūrinio stendo. Juozas abiejų rankų pirštų galiukais atidžiai skaito prie bažnyčios maketo ant to paties stendo pritvirtintą metalinę lentelę su brailio rašmenimis. Vyras užsimerkęs, atrodo ramus ir susikaupęs. Jo plaukai šviesūs, žilstelėję, jis vilki sportinę atsegtą striukę, šviesius marškinėlius ir kelnes.