Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Tu gali tapti didvyriu tuoj pat – kaip Teris Kelis

Nedidelėje parduotuvėje netikėtai pasigirsta skelbimas, raginantis pirkėjus paskirti dvi tylos minutes žuvusių kare didvyrių atminimui. Įprastas šurmulys nutyla, visi vieningai pagarbiai stabteli, išskyrus vieną žmogų, kuris triukšmingai apsipirkinėja toliau. Jį „stebi“ neregys, pabando sudrausminti... Ciniškasis lankytojas, žinoma, atsikerta ir išeina, nekreipdamas dėmesio į aplinkinius. Po šio incidento grįžęs namo Teris Kelis (Terry Kelly) sukūrė dainą – „A Pittance of Time“, savo žymiausiąją, ypatingąją. Minėtasis incidentas įvyko lapkričio 11-ąją, tai – Pirmojo pasaulinio karo pabaigos data, Kanadoje žymima kaip Atminimo diena, skiriama visų laikų didvyriams, kurie gina savo žemę, tautą ir šeimas. O dainos žodžiai, išaukštinantys pasiaukojimą ir meilę, primenantys atminimo svarbą – iškalbingi ir kilnūs, šiandien itin rezonuojantys su realybe. 

Tai toli gražu ne vienintelis T. Kelio išgarsėjęs kūrinys. Per visą jo bemaž keturis dešimtmečius besitęsiančią karjerą bent vienuolika jo hitų šturmavo apklausų viršūnes, du kartus jis buvo nominuotas „Juno“, pelnė septynis „East Coast Music“ apdovanojimus, garbės laipsnius jam suteikė Karaliaus koledžo ir Šventosios Marijos universitetai, išskirtinį prizą skyrė Kanados kantri muzikos asociacija, o 2003 m. jam įteiktas Kanados ordinas. 2010 metų Vankuverio paralimpinėse žaidynėse jis atliko Kanados himną, ir tai buvo jo sugrįžimas į žaidynes, mat 1980 metais Nyderlanduose jis pats sėkmingai dalyvavo jose ir nešė deglą, prieš tai tapęs trečiuoju neregiu pasaulyje, nubėgusiu mylią greičiau nei per penkias minutes. 

Vieno koncertinio turo metu, skrisdamas lėktuvu verslo klasės salone drauge su savo tėvu, jis išgirdo iš jo netikėtą prisipažinimą. „Visuomet jaučiausi kaltas, kad iš manęs paveldėjai geną, dėl kurio išsivystė vėžys ir būdamas vaikas netekai akių, bet, – pridūrė jis, lėtai gurkštelėdamas viskio iš prašmatnios taurės, – dabar jau nebesijaučiu.“ Nes T. Kelio gyvenimas – pavydėtinai turiningas ir įdomus. Iš savo tėvų jis išmoko, kad svarbu ne tai, ką likimas tau teikia ar atima, o tai, ką pasirenki su tuo daryti. 

Mokydamasis neregių mokykloje jis susidūrė su aplinka, kurioje jie buvo ruošiami gebėti savimi pasirūpinti. Savęs gailėjimasis toleruotas, bet negalia jokiais būdais nebuvo pateisinimas nepagarbai. Ir kiekvienas turėjo suprasti, kad turi pasirinkimą. Jie turėjo galimybę liūdėti praradę regėjimą, bet galėjo mokytis statyti palapines ir užkurti ugnį, sportuoti ir orientuotis aplinkoje neregiams prieinamais ir pritaikytais būdais. Teris rinkosi būti savarankiškas. 

Jis skiria pastangų tam, kad padėtų regintiesiems atsikratyti tam tikrų neregystės mitų, o neregiams – atrasti savyje pasitikėjimo ir drąsos daryti tai, ką jie geba. Dažnai kviečiamas dalytis įkvepiančia patirtimi su įvairiomis auditorijomis, kartą Teris Kelis atsidūrė vienoje kompanijoje su karo veteranais, tikrais didvyriais, tarp kurių turėjo kalbėti moksleiviams, ir suglumo, nežinodamas, ką jis galėtų pridurti... Ir žvelgdamas į karius, kovojusius, kad išgelbėtų kitų žmonių gyvybes, jis tarė, kad didvyriškumas prasideda čia ir dabar, kai pasirenki būti didvyriu. Kai būni paslaugus ir draugiškas kitiems, kai pakeli draugo pamestą tušinuką, prilaikai duris ar tari malonų žodį, renkiesi veikti ir daryti gerą. Tai yra pasirinkimas. Kiekvienas esame atsakingi už savo pasirinkimus. 

Paspaudę nuoroą paklausykite T. Kelio dainos „A Pittance of Time“. 

Nuotrauka: T. Kelis 

T. Kelio nuotrauka. Muzikantas matomas nuo liemens iki viršugalvio, kiek pasisukęs kairiuoju profiliu. Jis vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Vyro plaukai tamsūs, trumpi, jis užsiauginęs ūsus ir barzdą. Vyras užsidėjęs akinius apvaliais rėmeliais tamsiais stiklais. Muzikantas rankose laiko gitarą ir ja skambina. Vyras vilki tamsius marškinius ilgomis rankovėmis ir tamsią liemenę.