Socialinis pulsas

Autoriaus nuotraukaAlvydas Valenta, [email protected]

Paskui kamuolį


 

Parašas po straipsniuTribūnos ošia, žaidėjai laksto, kamuolys skraido – kur, neaišku, kažkur! Komentatorius, dažnai – du komentatoriai, kalba apie viską, tik ne apie tai, kas šią minutę dedasi aikštelėje. 

Seniai praėjo tie laikai, kai per radiją klausydamiesi krepšinio transliacijų, galėdavome suprasti, kas iš tikrųjų toje aikštelėje vyksta. Televizija turėjo savas taisykles ir tradicijas, bet vis tiek rungtynių komentatorius kartu su žaidėjais „judėdavo“ paskui kamuolį... Laikai keičiasi, komentavimo tradicijos irgi, tik nesikeičia lietuvių meilė krepšiniui. Tribūnos tebeošia, kamuolys tebeskraido! 

 

O jeigu krepšinis... 

 

Praėjusių metų pabaigoje LASS pirmininkas Paulius Kalvelis keletą kartų prasitarė: „O jeigu krepšinis su akliesiems skirtu garsiniu vaizdavimu (GV)? Ar žmonės klausytų, ar būtų įdomu? Gal pabandom nuo keleto Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynių, o tada žiūrėsim.“ 

Nepabandysi – nesužinosi! Šių metų vasario pradžioje Lietuvos neregius pasiekė žinia, kad vasario 18 ir 19 dieną „Citadele“ Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalis ir finalas LRT portale bus transliuojamas su GV. Dalis neregių šią žinią iš karto priėmė labai palankiai, kiti buvo santūresni: „Palauksim, pažiūrėsim, kas iš to išeis.“ 

Kas laukia, tas sulaukia! Vasario 18-ąją ir 19-ąją Šiaulių arena gaudė nuo krepšinio sirgalių ovacijų. Dėl Karaliaus Mindaugo taurės kovojo keturios komandos: Jonavos „CBet“, Kauno „Žalgiris“, Panevėžio „7Bet-Lietkabelis“, Vilniaus „Rytas“ – vyko du pusfinaliai, mažasis ir didysis finalas. Aklųjų akimis tapo LKL komentatorius Žilvinas Aleksandravičius. Rungtynių buvo galima klausytis jau minėtame LRT portale www.lrt.lt, taip pat turint išmaniąją televiziją, įsijungus tam reikalui skirtą garso takelį. 

„Įprastai, kai komentuoji krepšinį, stengiesi nevardyti, kas vyksta aikštėje, kuris žaidėjas turi kamuolį, – mintimis dalijosi Ž. Aleksandravičius. – Žiūrovai laukia iš komentatoriaus analizės, kodėl vienaip ar kitaip elgiasi žaidėjai, kodėl treneris priima tam tikrus sprendimus. O komentuodamas rungtynes regos negalią turintiems sirgaliams turiu kalbėti taip, kad žiūrovai matytų vaizdą. Reikia nuolat sekti ir pasakoti vykstantį veiksmą aikštelėje – kas įvyko ir kas vyksta šiuo metu.“ 

Iškart pasakysime, kad nusivylusių ar nepatenkintų Ž. Aleksandravičiaus komentavimu nebuvo. Kažkas pasigedo dar tikslesnio kamuolio judėjimo apibūdinimo, kažkas dažnesnio rungtynių rezultato skelbimo, bet, anot kalbintų pašnekovų, tai tik patarimai, o ne priekaištai. LRT duomenimis, gautais jau po varžybų, pusfinalio rungtynių vasario 18-ąją klausėsi beveik 2000, o finalo rungtynių – beveik 3000 žmonių. Suprantama, ne visi klausėsi ištisai, ne visi tarp klausiusiųjų turėjo regėjimo negalią, bet nuo to visiems tik geriau. Kaip radijo laidoje „Draugystė veža“ pastebėjo P. Kalvelis, labai dažnai tai, kas iš pradžių būna skirta akliesiems, tampa naudinga, reikalinga ir kitiems. Taip atsitiko su garsinėmis knygomis, taip ateityje gali atsitikti ir su garsiniu sporto varžybų vaizdavimu. Paaiškės, kad kažkas tuo metu negali žiūrėti televizijos, yra kelionėje ir panašiai. Įsijungi akliesiems skirtą garsinį vaizdavimą ir klausaisi. 

 

Priimti palankiai 

 

Trumpam nusikelkime dar į praėjusius metus. „Metų pabaigoje susitikome su LRT programų rengėjais, išdėstėme savo sumanymą, – pasakoja LASS komunikacijos specialistė Nerija Kaulakienė. – Mūsų sumanymą jie priėmė palankiai, pradėjome ruoštis, ieškoti žmogaus, galinčio ir norinčio krepšinio rungtynes komentuoti akliesiems. Juo tapo LKL komentatorius Ž. Aleksandravičius.“ 

„Regos sutrikimų turintiems žmonėms atsiranda vis daugiau pritaikytos vaizdinės produkcijos – rodomi filmai, spektakliai su garsiniu vaizdavimu, – pranešime spaudai prieš varžybas sakė P. Kalvelis. – Tačiau mūsų bendruomenės žmonės tokie patys kaip ir visi – jie nori ne tik kultūros, bet ir sporto, pramogų. Todėl ir gimė mintis kreiptis į LRT, kuri kasmet didina akliesiems pritaikytų transliacijų kiekį. Tikimės, kad „pirmasis krepšinio blynas „neprisvils“, o po Karaliaus Mindaugo taurės tarsimės ir dėl kitų turnyrų.“ 

Kokie tie kiti turnyrai, kol kas informacijos neturime, galbūt jau šį pavasarį Eurolygos ketverto finalinės kovos Kaune, gal Lietuvos rinktinės ar „Žalgirio“ rungtynės. Pasirinkimas gali priklausyti ir nuo šias eilutes skaitančiųjų ar klausiusiųjų pirmųjų transliacijų. LRT pateikti skaičiai kalba už save, vis dėlto savo pačių pageidavimais ar teigiamomis emocijomis dalijamės dar pernelyg vangiai. Neraginsime ir neagituosime, nes visokios agitacijos ir komunikacinės kampanijos dažnai išprovokuoja priešingą rezultatą, bet perdėtas lietuviškas kuklumas čia tikrai nereikalingas! 

Ne vienas skaitytojas galbūt paklaus: „Kodėl tiktai krepšinis? O kur dingo kitos sporto šakos?“ Taip, pasaulyje akliesiems komentuojamas ne tik krepšinis, bet ir futbolas: Vokietijos „Bundeslygos“ varžybos, pasaulio futbolo čempionatai. Lietuva – krepšinio kraštas, tačiau trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių intelektualų karta labai palankiai atsiliepia ir apie futbolą, jame mato daug sąsajų su istorinėmis, kultūrinėmis, politinėmis mūsų dienų gyvenimo realijomis. Aistringas futbolo gerbėjas buvo filosofas Leonidas Donskis, kurio publicistikos knyga „Man skauda“ pristatyta šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Nuo krepšinio nudreifavome iki futbolo – ar reikia ir šio žaidimo rungtynėms GV, geriausiai galime žinoti tik mes patys. 

 

Susipažinkime iš arčiau 

 

Kaip mėgsta sakyti krepšinio komentatoriai: „Grįžtame į žaidimo aikštelę.“ Labai tikėtina, kad Karaliaus Mindaugo taurės turnyras buvo pirmasis, bet ne paskutinis tokio pobūdžio Ž. Aleksandravičiaus komentavimas, tad susipažinkime su jo autoriumi iš arčiau. „Krepšinis – mano gyvenimas, – sako Ž. Aleksandravičius. – Pradėjau žaisti nuo pirmos klasės. Gimiau ir augau Panevėžyje, pramogų nebuvo daug, tad su mama nueiti pasižiūrėti „Lietkabelio“ rungtynių, kur žaidė daugelio dabartinių krepšininkų tėvai, vaikui reiškė labai daug. Krepšinį aktyviai ilgą laiką žaidžiau ir baigęs mokyklą. Teko drauge žaisti su ne vienu Lietuvoje gerai žinomu krepšininku.“ 

Baigęs mokyklą Žilvinas pasirinko tuometį Šiaulių pedagoginį universitetą – studijavo oligofrenopedagogiką (darbas su proto negalią turinčiais vaikais) ir logopediją (kalbos sutrikimų taisymas). Tuomet darbas Vilniuje: dešimt metų buvusioje katalikiškoje „Versmės“ (dabar Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija) mokykloje, dar dešimt metų kurčiųjų ugdymo centre. Įgijo antrą – fizinio lavinimo mokytojo – diplomą. Dirba mokykloje pagal specialybę. „Turiu patirties dirbti su kurčiaisiais, dabar atsirado proga įgyti įgūdžių, reikalingų dirbant su aklaisiais, – juokauja Žilvinas. – Krepšinis mus vienija, turime savo pažiūras, tikslus, įsitikinimus, bet stebint krepšinio rungtynes jie tarsi išnyksta. Atsiranda bendrystė, patriotizmas, vienybė. Jeigu žmonėms įdomu, jeigu yra galimybė perteikti vizualinę informaciją verbaliniu būdu – tai ir reikia daryti!“ – sako komentatorius. 

Žilvino komentuojamos krepšinio rungtynės buvo tikrų tikriausias garsinio vaizdavimo atvejis. „Ne, tiesiogiai su GV anksčiau nebuvau susidūręs, – sako komentatorius. – Prieš kokius dešimt metų rengiau krepšinio transliacijas „Žinių radijuje“. Įsijungiam televiziją, užsukame garsą ir radijo klausytojams komentuojame „Žalgirio“ rungtynes. Nesiorientavau į aklųjų bendruomenę, tiesiog komentavau visiems radijo klausytojams, bet panašumo daug, įgūdžiai turbūt išliko iš tų laikų, nors komentuoti rungtynes visiems radijo klausytojams ir specialiai akliesiems – nėra visiškai tas pat.“ 

Sporto varžybų komentatoriai skirtingi, skirtingos komentavimo strategijos. Kaip savąjį uždavinį supranta Ž. Aleksandravičius? „Aikštelėje veiksmo daug, žaidimas intensyvus. Apie rungtynes akliesiems pasakojantis komentatorius turi po aikštelę judėti paskui kamuolį. Ne visada suspėjama, ne viską įmanoma perpasakoti, bet vis tiek svarbiausia – judėti. Jeigu leidžia laikas ir galimybės, truputį atskleisti priežasties ir pasekmės ryšį. Krepšinis visiems mums kelia daug teigiamų emocijų. Manau, kad joms neabejingi ir aklieji, todėl komentuodamas rungtynes šalia objektyvios informacijos stengiausi perteikti ir žaidėjų, sirgalių emocijas. Galima bandyti komentuoti dar smulkiau: kaip žaidėjas atrodo, ką fiksuoja kamera ir panašiai, tačiau krepšinio rungtynių metu tai daryti beveik neįmanoma, o antra, būtų pernelyg daug smulkios informacijos. Kažin ar klausytojui visa tai būtų įdomu?“ 

Paklaustas, ar komentuotų Eurolygos finalą, Žilvinas nedvejodamas sako „Taip! Jeigu tik aklųjų bendruomenė norės, galime bendradarbiauti ir toliau.“ 

 

Nuotrauka: Sporto komentatorius Ž. Aleksandravičius LRT studijoje / N. Kaulakienės nuotr. 

Sporto komentatoriaus Ž. Aleksandravičiaus nuotrauka LRT studijoje. Vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo vyras sėdi darbo kėdėje prie stalo, kūną pasukęs dešiniuoju profiliu. Jis matomas visu ūgiu, žvelgiantis tiesiai į kamerą. Vyro plaukai tamsūs, trumpi, Žilvinas švelniai šypsosi. Ant ausų jis užsidėjęs dideles ausines, prie kurių pritvirtintas nedidelis mikrofonas. Ausinių laidas veda link garso aparatūros, gulinčios ant stalo. Žilvinas vilki tamsų dryžuotą džemperį ilgomis rankovėmis su kapišonu bei tamsius džinsus. Priešais jį – platus darbo stalas su aparatūra, o už jo nugaros – sieninė spinta. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]