Specialisto komentaras

Autoriaus nuotraukaGiedrius Stoškus, teisininkas, [email protected]

Priimtas naujos redakcijos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas


 

2022-12-20 Seimas po ilgų ir karštų diskusijų priėmė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1722. Įstatymas įsigalios 2024-01-01, iki šios datos ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją turi patvirtinti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus. Bus pakeistas ir įstatymo pavadinimas. Nuo 2024-01-01 jis vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. 

Istoriškai tai jau bus trečia viso įstatymo redakcija, neskaitant atskirų įstatymo straipsnių pakeitimų ir papildymų. Pirmą kartą šis įstatymas buvo priimtas 1991–11–28, įsigaliojo 1991-12-15 ir vadinosi Invalidų socialinės integracijos įstatymas. Tiesa, dar anksčiau, 1991-07-30, buvo priimtas Papildomų užimtumo garantijų invalidams laikinasis įstatymas, kuris įsigaliojo 1991-08-21 ir nors seniai yra visų pamirštas ir nėra taikomas, tačiau formaliai panaikintas nėra ir teisės aktų duomenų bazėse nurodomas kaip tebegaliojantis. 

Visas Invalidų socialinės integracijos įstatymas naujai perredaguotas ir pervardytas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu buvo 2004-05-11, įstatymu Nr. IX-2228, kuris įsigaliojo 2005-07-01. 

Aptariamas įstatymas apibrėžia net 19 neįgaliesiems svarbių sąvokų. Pavyzdžiui, brailio raštą jis apibrėžia taip: „Brailio raštas – lietuvių kalbai pritaikyta iškilių taškų simbolių sistema informacijai užrašyti ir skaityti“. Nors apskritai įstatymas didelio dėmesio brailio raštui neskiria. Jis minimas tik 2 kartus ir tik sąvokų apibrėžimuose. Pavyzdžiui, gestų kalba įstatyme minima net 12 kartų, taigi, kalbant sportiniais terminais, brailio raštas jai pralaimi 12:2. Gestų kalbai skirtas visas įstatymo 6 str., kuris greta kitų dalykų asmenims su klausos negalia laiduoja teisę nemokamai gauti gestų kalbos vertimo paslaugas. 

 

Žmonių su negalia teisės 

 

Įstatymo II skyrius skirtas asmenų su negalia teisių išvardijimui, jų įgyvendinimo tvarkos ir už tai atsakingų valstybės institucijų nustatymui. Apibendrintai kalbant, galima išskirti 8 įstatyme nustatytas žmonių su negalia teises: 

1. Teisė į saviraiškos laisvę bei teisė gauti informaciją. 

2. Teisė į prieinamą aplinką. 

3. Asmens su klausos negalia teisė bendrauti ir gauti informaciją lietuvių gestų kalba. 

4. Asmens su negalia teisė į sveikatos priežiūrą. 

5. Asmens su negalia teisė į švietimą. 

6. Teisė į laisvalaikį, sportą ir kultūrinę veiklą. 

7. Teisė į užimtumą ir profesinę reabilitaciją. 

8. Teisė į savarankišką gyvenimą. 

Įstatymas detalizuoja visų šių teisių įgyvendinimo būdus ir priemones. Pavyzdžiui, viena iš teisės į užimtumą ir profesinę reabilitaciją užtikrinimo priemonių įstatymas numato kvotas neįgaliųjų įdarbinimui. Šios kvotos nustatytos tik viešajam sektoriui. Valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse ar viešosiose įstaigose, kurių akcininkų ar dalininkų susirinkimuose valstybė ar savivaldybė turi ne mažiau kaip pusę balsų, jeigu jose dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai, darbuotojų su negalia skaičius nuo 2024-01-01 turės sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. bendro darbuotojų skaičiaus. Šių kvotų laikymosi kontrolę įgyvendins „Sodra“. Įstatyme taip pat nurodoma, kad nesant tinkamos kvalifikacijos darbuotojo su negalia, minėta valstybės institucija kartu su Užimtumo tarnyba turės organizuoti darbuotojo perkvalifikavimą ar parengimą, vadovaudamosi Užimtumo įstatymu. Įstatyme kažkodėl nustatyta, kad žmonių su negalia įdarbinimo kvotos galios tik iki 2028-01-01. Įstatymas nenustato jokių baudų ar privalomų įmokų įdarbinimo kvotų nesilaikantiems darbdaviams. Galima prisiminti, kad įstatymuose neįgaliųjų įdarbinimo kvotos ir ne tik valstybiniam sektoriui buvo nustatytos nuo 1991-01-01 iki 2006-08-01 laikotarpiui. Buvo numatytos ir privalomos įmokos į užimtumo fondą įdarbinimo kvotų nevykdantiems darbdaviams, deja, praktikoje ši įstatymo norma neveikė ir įmokos nebuvo išieškomos. 

 

Valstybės institucijos 

 

Įstatymo III skyrius nustato valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų funkcijas žmonių su negalia teisių apsaugos srityje. 

Neįgaliųjų reikalų taryba bus pervardyta į Asmens su negalia gerovės tarybą, kuri veiks prie Vyriausybės. Galima prisiminti, kad ši taryba, iki 2005-07-01 vadinta Lietuvos invalidų reikalų taryba, prie Vyriausybės veikė iki 2006-01-01. Po to jos statusas buvo pažemintas ir ji veikė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) bei iš jos pavadinimo buvo išbrauktas žodis „Lietuvos“, o nuo 2016-09-01 tiksliai ir nebeaišku, prie kokios institucijos ši taryba veikia, nes nuo šios datos įsigaliojusi ir dabar tebegaliojanti įstatymo 17 str. redakcija iš viso neįvardija, prie kokios institucijos ji veikia. Savivaldybėse veiks savivaldybių Asmens su negalia gerovės tarybos. 

Trys prie SADM veikiančios įstaigos: Neįgaliųjų reikalų departamentas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centras bus sujungtos į vieną prie tos pačios ministerijos veiksiančią įstaigą – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra). Gali būti, kad Techninės pagalbos neįgaliesiems centras išlaikys tam tikrą atskirumą, bet tai bus Agentūrai, o ne tiesiogiai SADM pavaldi įstaiga. 

Ginčų komisija prie SADM bus panaikinta. Agentūros sprendimus bus galima skųsti privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos teritoriniams padaliniams ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Agentūros sprendimo priėmimo. Šios komisijos, nagrinėdamos ginčus dėl Agentūros sprendimų, galės pasitelkti ekspertus ar pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Jei netenkins ir minėtos komisijos sprendimas, tai jį irgi ne vėliau kaip per 1 mėnesio terminą galima bus skųsti Regionų administraciniam teismui, o jau šio teismo sprendimą per 30 dienų terminą galima skųsti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimas galutinis. 

 

Nevyriausybinės organizacijos 

 

Įstatymo 17 str. nustato nevyriausybinių organizacijų kompetenciją asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje, todėl jis aktualus ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, kuri yra nevyriausybinė organizacija. Pagal šį straipsnį nevyriausybinės organizacijos: 

1. teikia siūlymus Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo tobulinimo; 

2. atstovaudamos asmenų su negalia teisėms ir interesams, įgyvendina asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemones ir (ar) projektus iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų lėšų; 

3. dalyvauja atliekant asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas; 

4. organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą asmens su negalia teisių apsaugos klausimais; 

5. teikia kandidatus į asmens su negalia gerovės tarybos narius. 

Nevyriausybinėms organizacijoms taip pat svarbus yra 3 str. 4 p. įtvirtintas visapusiško įsitraukimo ir bendradarbiavimo principas, kuris nurodo, kad visi asmens su negalia gyvenimo klausimai sprendžiami kartu su juo ir (ar) jo atstovu pagal įstatymą ir (ar) bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmens su negalia teisėms ir interesams. 

12 str., vardydamas pagrindines asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo institucijas tarp jų mini ir nevyriausybines organizacijas, o šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų veiklą asmens su negalia teisių apsaugos srityje, finansuodamos nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamas programas ir priemones, projektus, kitas iniciatyvas. 15 str. 1 d. 5 p. nurodo, kad Agentūra teikia metodinę pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms dėl asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo. 16 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyta, kad savivaldybės, organizuodamos asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir paslaugų įgyvendinimą, socialinių paslaugų teikimą, būsto pritaikymą asmeniui su negalia, asmeninės pagalbos teikimą, pasitelkia nevyriausybines organizacijas. Nevyriausybinės organizacijos bus įtraukiamos rengiant daugumą įstatyme numatytų poįstatyminių teisės aktų. 

 

(Tęsinys kitame numeryje) 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]