Ir kūnui, ir sielai

Autoriaus nuotraukaIrma Jokštytė

Dialogas tamsoje, skambant regėjimo fonui


 

Parašas po straipsniuLapkričio 19 d. kviečiame visus, kuriems įdomus garsas ir jo patyrimas, į susitikimą – pasimėgauti menininkų darbais, gimusiais projekto „Regėjimo fonas“ metu. Perklausa vyks „Dialogo tamsoje“ patalpose, ypatingose tuo, kad čia šviesa niekuomet neįjungiama esant žiūrovams. Kur dar geriau išgirstumėm kiekvieną atskiro garso niuansą, jei ne ten, kur dėmesio neatitrauks jokia vizuali stimuliacija? 

„Regėjimo fono“ projekto sumanytojas – Vladas Dieninis. Dėstytojas, garso menininkas ir edukatorius garsą tyrinėja jau seniai. Atrodytų, neįprasta pasaulyje, kur absoliuti dauguma patirčių siejasi su vizualiais įspūdžiais, kur ieškoma vis naujų būdų – pasitelkiant 5D technologijas, didžiulį spektrą vizualias patirtis kuriančių įrankių ir kitų priemonių apžavėti žmones bei kalbėti labiausiai jiems suprantama kalba – sutikti žmonių, kurie koncentruojasi į ne tokias akivaizdžias estetines paslaptis. Taigi užmerkti akis ir pasirinkti kur kas mažiau populiarią kūrybinę priemonę, gali atrodyti neįprastas sprendimas. Bet būtent toks šio menininko ir jo komandos pasirinkimas. Ir šiame pasirinkime darbas vyko labai kryptingai. Į jį įtraukti garso entuziastai iš neregių ir silpnaregių bendruomenės, siekiant girdimas patirtis ir požiūrį į garsų pasaulį praplėsti naujais klausimais ir tyrinėjimo aspektais. 

Pirmajame projekto etape vyko regimojo fono analizė, kurioje garso menininkai ir neregiai dalijosi savo audialiniais išgyvenimais, tyrinėjo garso lauko terapinę, pažintinę, įrašinėjimo, dubliavimo ir dar daugelį kitų pusių. Šie tyrinėjimai taip pat sugulė į dvi klausytojams jau pristatytas garso kompozicijas. Įspūdžiais iš pirmojo projekto etapo žurnale „Mūsų žodis“ dalijosi Laura Stadalninkaitė (jos straipsnį „Regėjimo fonas“: kelionė po garsų pasaulį“ galite rasti 2021 m. žurnalo 12 numeryje). 

Po pirmojo kūrinių pristatymo darbai nesustojo. Projektas buvo tęsiamas toliau, įtraukiant į jį daugiau menininkų, pasiūlant garso meną tyrinėti ir daugiau neregių bendruomenės atstovų. V. Dieninis į kūrybinę „Regėjimo fono“ garso menininkų grupę be jau buvusio kompozitoriaus Gedimino Jakubkos, įtraukė dar du menininkus – vietogarsių, fonografijos ir akustinės ekologijos tyrinėtoją Audrių Šimkūną ir muzikos prodiuserį, kompozitorių Pete Roche (Vytautą Petrošių). Be to, su kūrybine grupe ir toliau darbus tęsė ir muzikos renginių kuratorius Benas Trakimas. Regėjimo foną iš neregių bendruomenės klauso bei tyrinėja Reinoldas Kelpša, Deividas Mankevičius, L. Stadalninkaitė, Martynas Vitkus ir Irma Jokštytė. Ir nors tyrinėjimo bei kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo ir daugiau neregių, kūrybinėje projekto užbaigoje panoro dalyvauti būtent minėtieji neregių bendruomenės nariai. 

Šiais metais visi dalyvavusieji dar daugiau sužinojo ir „paaugo“ pačiame garso klausymosi procese. Taip pat dalyvauta intensyviose garso meno dirbtuvėse, kurias vedė labai skirtingi menininkai, tyrinėtojai. Anot V. Dieninio ir jo komandos, šis projektas – visų pirma yra edukacinė garso meno iniciatyva, kuria siekiama sukurti platformą, leisiančią dialoge dalyvauti garso menininkams be jokios atskirties. Kiekvienas, kuris domimės garsu, atsinešame savo patirtis, jungiame tas patirtis ir požiūrį į skirtingas kompozicijas, tad norisi, kad bent jau garso mene turėtume galimybę dalytis šiomis patirtimis nepriklausomai nuo savo fizinių skirtumų. Nematant garso tyrinėjimas dažnai taip pat gali būti apsunkintas dėl technologijų prieinamumo sunkumų, dėl kliūčių informacinėje sistemoje ir panašiai. Todėl projekte daug dėmesio skirta edukaciniams užsiėmimams, kuriuose suteikta galimybė sustiprinti savo klausymosi patirtis tam tikromis specifinėmis žiniomis, išbandyti profesionalią įrangą ir patyrinėti, kokius niuansus ji suteikia kuriamoms kompozicijoms. 

Projekto dalyviai patirtį kaupė su labai skirtingų sričių garso tyrinėtojais. Užsiėmimus vedė A. Šimkūnas, pasidalijęs savo atradimais, įrašinėjant garsą natūralioje aplinkoje, paliekant mikrofoną įvairiausiose vietose ar pritaisant prie netikėtų paviršių. Audrius pristatė ir radijo bangų siųstuvus bei imtuvus, tad „Regėjimo fono“ dalyviai drauge tyrinėjo elektromagnetinį triukšmą bei klausėsi Audriaus sukurtų kūrinių. Gamtos garsų pasaulį pažinti kvietė Labanoro vilku prisistatantis gamtininkas Andrius Gaidamavičius, projekto dalyvius nuviliojęs pasiklausyti aplinkos savo namais vadinamame miške. Šis susitikimas paliko ypač daug įspūdžių dalyviams, kadangi Andrius ne tik davė patarimų įsiklausant į mus supančią gamtą, kurioje natūraliai praleidome nemažai laiko dalyvaudami šiame projekte (mūsų garso stovyklos vyko ir Sirvėtos regioniniame parke), bet ir suteikė daug nepaprastai įdomių žinių apie miško gyventojus Lietuvoje ir kitur. Šis susitikimas, naktiniai bandymai įrašyti paukščių balsus, Andriaus patarimai, kaip elgtis, kad netrukdytumėm kitiems gamtos dalyviams, labai įkvėpė ir praturtino mūsų kūrybą. 

Atsipalaiduoti klausantis ir kurti klausytojui patogią patirtį mokėmės su gongų meistre, terapeute Kasia (Kat Bumbul „Sound Mysterium“), jau 12 metų įvaldžiusia gongus. Šio susitikimo metu pajutome, kad garsą galima ne tik girdėti, jį galima ir išgyventi, jausti visu kūnu. Galiausiai, keletą garso dirbtuvių pravedė folių meistrė Dominyka Adomaitytė. Profesionalė, dirbanti Čekijoje, svajojanti atidaryti pirmą folių studiją Lietuvoje. Kas tai yra? Tai įvairiais daiktais sukeliamos analoginės tikram garsui garso imitacijos. Tai ypač reikalinga įgarsinant filmų garso takelius, kadangi realybės garsai (žingsniai, durų atidarymas / uždarymas ir pan.) nėra įrašinėjami gyvai, juos „užfolina“ garso takelio kūrėjai. Mes taip pat mokėmės šio meno ir kūrėme įvairiausias kompozicijas, kurios klausytojams bus pristatytos jau greitai. 

Taigi labai skirtingi žvilgsniai į garso meną bei kūrybos šiame mene galimybės įkvėpė projekto dalyvius sukurti dar daugiau kūrinių, o šioje kūryboje neregių bendruomenės atstovus vedė tikri savo sričių profesionalai ir neįtikėtinai įkvepiantys menininkai. 

Lapkričio 19 d. vyksiančioje perklausoje išgirsite penkis kūrinius: I. Jokštytės ir prodiuserio Pete Roche kūrinį „Lietaus spektras“, leidžiantį patirti lietaus muziką kitaip, panirti į skirtingas lietaus būsenas – jose plaukti, gyventi, išjausti skirtingas lietaus spalvas ir galiausiai – nurimti. L. Stadalninkaitės parašyta daina „Kur ir kada“ suskambės papildytoje kompozicijoje, paversiančioje ją į kitokią emociją. „Balsu įskaitytas eilėraštis papildytas gyvai studijoje įrašytais garsais, kurie sukuria tam tikrą foną, leidžia klausytojui kartu su manimi panirti ir klajoti kažkur kitoje erdvėje. Mano tikslas – perteikti klausančiajam kūrinio nuotaiką, paliekant vietos jo vaizdinei interpretacijai“, – pasakoja L. Stadalninkaitė. 

Laura, kaip ir R. Kelpša, savo mentoriumi pasirinko menininką A. Šimkūną. Tad Reinoldas pristatys kompoziciją, kurią drauge sumontavo ir pavadino „Ėjimu“. Koks tai ėjimas ir kur jis veda, išgirsime perklausoje. 

D. Adomaitytės įkvėpti, kai kurie dalyviai pasirinko kurti garsines interpretacijas, sudarytas iš įvairiausių folių, eilėraščiams. Tokią kompoziciją žiūrovams dovanos M. Vitkus, kuriantis drauge su V. Dieniniu. Perklausoje girdėsime Daivos Čepauskaitės eilėraščio garsinę interpretaciją, kurią kūrėjai pavadino „Meilės viražais“. Galiausiai, remiksų mylėtojus nudžiugins Deividas Monkevičius, šį kartą dirbęs su G. Jakubka. Jie drauge parengė XX a. 9-ojo dešimtmečio Sati dainą „Pabudimas“ ir siūlo atnaujintą šios dainos versiją „Pabudimas (Trance mix 2022)“, o vokalistė Sati net perrašė dainos vokalą su remikso autoriais. 

Taigi, visa projekto kelionė yra ne tik garso pažinimas, tai visų pirma daug dialogų, užsimezgusių tarp menininkų ir neregių bendruomenės atstovų, kuriems įdomus garso menas. Lapkričio 19 d. kiekvienas norintis turi galimybę prisijungti prie šios kelionės, pasiklausyti susistemintų garso atradimų versijų, užduoti menininkams ir garso tyrinėtojams-dalyviams klausimų. Informacijos apie registraciją į renginį ieškokite feisbuko puslapyje „Dialogas tamsoje“. 

 

Nuotrauka: Sirvėtos regioniniame parke garso tyrinėtojai išsaugojo neįkainojamų įspūdžių / projekto „Regėjimo fonas“ organizatorių nuotr. 

Sirvėtos regioninio parko nuotrauka. Jos centre – jaunas vyras, matomas visu ūgiu, nusisukęs nugara. Jis vilki tamsią striukę, džinsus, avi sportinius batus. Vyras stovi prie erdvinio garso sistemos, primenančios skudučius, tik gerokai didesnius nei įprasta. Šio instrumento ilgis apie du metrus, plotis apie metrą. Tai instrumentas, sudarytas iš trisdešimt dviejų skirtingo ilgio vertikaliai gulinčių metalinių vamzdžių, tolygiai pritvirtintų prie kelių horizontalių atramų. Prie instrumento pritvirtinti keli laidiniai mikrofonai ir ausinės. Vyras, stovintis prie instrumento, užsidėjęs ausines klausosi garsų. Žvelgiant į tolį, nuo čia atsiveria vaizdas į nuostabaus grožio gamtą – didelį tvenkinį ir žaliuojančius miškus, kuriuos švelniai apšviečia saulės spinduliai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]