Specialisto komentaras

Giedrius Stoškus, teisininkas, [email protected]

Aktualūs rugpjūčio ir rugsėjo teisiniai pokyčiai

Nuo 2022-08-01 įsigaliojo kai kurie žmonėms su negalia ir šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, svarbūs Darbo kodekso (toliau – DK) ir Lygių galimybių įstatymo pakeitimai. 

DK 26 str. 2 d. 6 p. nustato, kad darbdaviai, įgyvendindami nediskriminavimo principą, privalo imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Anksčiau galiojusioje 26 str. 2 d. 6 p. redakcijoje buvo rašoma ne „įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą“, o „įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą“. Taigi ankstesnė formuluotė buvo kur kas siauresnė ir kalbėjo tik apie patalpų pritaikymą, o nauja redakcija, įsigaliojusi nuo 2022-08-01, jau vartoja žymiai platesnį ir didesniam situacijų skaičiui tinkantį terminą „darbo sąlygų sudarymas“. Tai gali būti ir ekrano skaitymo balsu ar didinimo programų įdiegimas. 

Analogiškai pakeistas ir Lygių galimybių įstatymo 7 str. 8 p. 

Darbdavys nuo 2022-08-01 privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus tuos atvejus, kai jis įrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jei to reikalauja darbuotojas su negalia, pateikęs prašymą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą arba darbuotojas, auginantis vaiką su negalia iki 18 metų. 

DK 61 str. 2 d. draudžia atleisti iš darbo darbdavio valia darbuotoją, kuris kreipėsi į administracinius organus dėl diskriminacijos įvairiais pagrindais. Iki 2022-08-01 galiojusioje redakcijoje tarp įvairių diskriminacinių pagrindų nebuvo paminėta negalia, dabar ši klaida ištaisyta. 

DK 113 str. 1 d. papildyta nuostata, kad darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų. 

Iš DK 138 str., kuris vadinasi „Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos“, į 126 str., kuris vadinasi „Kasmetinių atostogų sąvoka ir trukmė“ perkelta nuostata, kad darbuotojams su negalia ir tėvams, auginantiems vaiką su negalia, suteikiamos ne 20 darbo dienų, kaip kad suteikiama negalios neturintiems darbuotojams, o 25 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos, dirbant 5 darbo dienas per savaitę. Dirbant 6 darbo dienas per savaitę, jiems suteikiama 30, o negalios neturintiems darbuotojams – 24 darbo dienų kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojams su negalia ar auginantiems vaiką su negalia suteikiamos 5 savaičių trukmės kasmetinės atostogos, o negalios neturintiems darbuotojams – 4 savaičių trukmės kasmetinės atostogos. Šios lengvatos perkėlimas į kitą darbo kodekso straipsnį išsprendė vieną praktikoje kildavusią problemą. Anksčiau buvo neaišku, ar darbuotojams su negalia numatytos ilgesnės atostogos nepriskirtinos pailgintų atostogų rūšiai, nes jei tai pailgintos atostogos, tai prie jų negalima pridėti papildomų atostogų, pvz., už ilgesnį nei 10 metų stažą toje pačioje darbovietėje. Šią lengvatą perkėlus į kitą DK straipsnį minėtas neaiškumas išnyko, ir akivaizdu, kad prie darbuotojams su negalia numatytų kasmetinių atostogų galima pridėti papildomas atostogas. 

Iki 2022-08-01 galiojusi DK 138 3 d. redakcija numatė, kad darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę. Dabar ši lengvata papildyta nuostata, kad darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, suteikiamos 2 poilsio dienos per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę. Ta pati lengvata išliko ir darbuotojams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, kad ir be negalios. 

Lengvatų įteisinimas 

Nors įvairūs teisės aktai žmonėms su negalia numato gana daug lengvatų, tačiau trūko bendros nuostatos, įteisinančios visų lengvatų buvimo teisėtumą, todėl kartais pasigirsdavo nuomonių, kad lengvatų žmonėms su negalia taikymas diskriminuoja žmones be negalios. 2022-08-01 įsigaliojo Lygių galimybių įstatymo 2 str. 9 d. 10 p., kur nustatyta, kad diskriminacija nelaikomas lengvatų teikimas amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. 

Rinkimų reglamentavimo pokyčiai 

2022-09-01 įsigaliojo Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. Šiuo įstatymu patvirtintas Rinkimų kodeksas pakeitė iki tol galiojusius 6 rinkimus reglamentavusius įstatymus, su daugybe pakeitimų ir papildymų. Rinkimų kodeksas kažkiek dėmesio skiria ir žmonėms su negalia. 135 str. 6 d. ir 143 str. 4 d. nustatyta, kad negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsuojant naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Tai nauja nuostata, įteisinanti palyginti neseniai rinkimuose pasirodžiusių brailio įmaučių naudojimą ir įpareigojanti rinkimų komisijas jomis aprūpinti. Anksčiau brailio įmautės žmonėms su regos negalia buvo suteikiamos ne vykdant rinkimų įstatymų įpareigojimus, o tiesiog Vyriausiosios rinkimų komisijos gera valia. Rinkimų kodekse išliko ir iki tol rinkimų įstatymuose buvusios nuostatos, kad tais atvejais, kai rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti rinkimų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenius į balsadėžę. Rinkimų komisijų nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją. Ši nuostata aktuali brailio rašto nemokantiems ir dėl to negalintiems pasinaudoti brailio įmautėmis žmonėms su regos negalia, kurie nori balsuoti su pagalbininku.