Viršelio istorija

Apie pasitikėjimą žmogumi

Ne vienas iš mūsų turime ar esame turėję brangintiną augintinį, kuris neretai tampa kone šeimos dalimi: juo rūpinamės, globojame, prireikus gydome, su juo bendraujame, pasiilgstame jo išdaigų ir nesumeluotos meilės. Ar pagalvojote kada nors, kaip būtų, jei tas augintinis irgi būtų paženklintas regos negalios? Ką jis patirtų, kaip jam reikėtų prisitaikyti, ar tai įmanoma? Gamtoje tokių atvejų nemažai, bet apie juos išgirstame retai. 

Neįtikėtinas ir išskirtinis yra trejų metų šuo Alto. Nematantis nuo gimimo, vėtytas ir mėtytas, kol pateko pas išmintingos ir profesionalios gyvūnų patikėtinės Rūtos Jatkonienės šeimą. Galvota – laikinai, kol išmoks nebijoti aplinkos, garsų, balsų, išmoks tinkamai vaikščioti, lipti laiptais, pasirodo – lieka su visam. Alto ne tik atskleidė savo gerąsias būdo savybes – draugiškumą, pasitikėjimą, prieraišumą, bet ir vienintelis Lietuvoje nematydamas išlaikė net regintiems šunims sudėtingą bendrojo paklusnumo egzaminą. Alto šeimininkė Rūta liudija sėkmės paslaptį – svarbiausia, nesugriauti pasitikėjimo žmogumi. 

Viršelyje – šuo Alto / G. Laukutės nuotr. 

Apvali žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka. Joje – ant žolės saulėtą vasaros dieną gulintis aklas šuo Alto. Jis guli ant kairiojo šono, priekines letenėles ištiesęs pirmyn, o galines – atgal, snukutį pakreipęs tiesiai į fotografą, rudomis akimis žvelgia tiesiai į kamerą. Šuo mišrūnas, panašus į vokiečių aviganį, jo kailis gana trumpas, pilkšvai rudas. Šuo ilsisi, atrodo kiek pavargęs, tačiau jo ausys stačios, tad jis sukoncentravęs dėmesį. Šuo segi specialią liemenę, prie kurios pritaisyta keletas neregiui galimai praversiančių daiktų. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį parko, kuriame guli šuo. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukoje nesimato šuns priekinių ir galinių letenų ir dalies pilvo. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies priekinės letenos ir dalies šuns nosies, likusioje nuotraukos dalyje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiuo atveju apatinėje nuotraukos dalyje nesimato šuns nosies ir dalies parko žolės, ant kurios ilsisi gyvūnas. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Šiame pavyzdyje nematome paties nuotraukos centro – beveik nesimato šuns snukučio, galima įžiūrėti tik juodą nosį ir kyšančias ausis. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik šuns dešinę akį ir nedidelę snukučio dalį aplink ją.