Skaitmeninis asistentas

Autoriaus nuotraukaAndžėjus Ravanas, [email protected]

Produktyvus bendradarbiavimas


 

Parašas po straipsniuPastaruoju metu netyla kalbos apie informacinės aplinkos prieinamumą negalią turintiems asmenims. Tik apmaudu, kad kalbama tikrai daug, bet praktiniai pokyčiai vyksta labai lėtai. Dažnai mes, tikslinė vartotojų auditorija, regos negalią turintys žmonės, esame linkę kaltinti įstatyminę bazę, kuri tinkamai neveikia, arba puslapių valdytojus, neva nenorinčius rūpintis tuo, kad informacija ir funkcionalumas būtų prieinamas kiekvienam. Žinoma, priežastys, kodėl neregys negali pasinaudoti tam tikra interneto svetaine ar programėle, gali būti įvairios, bet analizuodami jas labai dažnai pamirštame kone pagrindinę priežastį, kurią puikiai iliustruoja mano ir kolegų neseniai išgyventa darbinė patirtis – informacijos apie puslapio prieinamumo aspektus trūkumas. Atrodytų, viskas pakankamai aišku – yra atitinkamos dokumentacijos, kurioje aprašyta, kaip pritaikyti ekrano skaitymo programai tam tikrą puslapio elementą. Tačiau bėda tame, kad programuojant gali būti daug įvairių interpretacijų, o praktiškai patikrinti, ar funkcija veikia taip, kaip turi veikti, programuotojai negali, nes nėra ekrano skaitymo programos naudotojai. Pabandykite įsivaizduoti, kad jums, jeigu esate neregys, reikia nupiešti paveikslą. Jums duodami labai aiškūs nurodymai, kurioje lapo vietoje ką reikia pavaizduoti, taip pat sužymėtos pieštukų spalvos, tačiau tikriausiai vis tiek jausitės neužtikrintai atlikinėdami šį darbą ir niekaip savarankiškai negalėsite patikrinti, ar rezultatas tinkamas. Taigi panašiai jaučiasi ir programuotojas, kurdamas prieinamumo elementus ekrano skaitymo programai. 

Mano darbinė patirtis, apie kurią norėčiau papasakoti, prasidėjo, kai į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą (LASS) kreipėsi AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydami ištestuoti jų naują bilietų pirkimo platformą. Su kolegomis gavome laikiną prieigą prie puslapio. Iš pradžių bendras vaizdas buvo, švelniai tariant, nekoks, nes pagrindinis svetainės funkcionalumas tiesiog neveikė su ekrano skaitymo programomis. Kaip visada tokiais atvejais, pagauna emocija – pasipiktinimas. Kodėl įmonė, kurianti didelę sistemą ir žinanti, kad ją reikia pritaikyti neregiams, net nepasivargino pasidomėti, kaip tai daroma? Su tokiomis mintimis atsidarau automatinį interneto svetainių tikrinimo įrankį, kuris parodo prieinamumo problemas, ir suvedu puslapio adresą tikėdamasis pamatyti rekordinį klaidų skaičių. Tačiau įrankis klaidų neparodo, visiškai, nė vienos! Maža to, tikrintuvas identifikuoja daugybę specifinių ARIA standarto elementų, kurie naudojami įgalinti funkcionalumą ekrano skaitymo programai. Vadinasi, puslapį buvo bandyta pritaikyti ir gana rimtai, tik tai padaryta, deja, neteisingai. Surašome vertinimo ataskaitą puslapio valdytojams ir gauname operatyvų atsakymą, kad reikia pasidaryti susitikimą. Sutartu laiku nuotoliniu būdu prisijungiame prie pokalbio. Nežinojome, ko tikėtis, nes dažnai puslapio kūrėjai pradeda ieškoti būdų, kaip išsisukti nuo daugybės pataisymų, o mes bandome išlaikyti poziciją, kad mūsų rekomendacijas įgyvendinti būtina, nes priešingu atveju bilieto internetu neregys tiesiog nenusipirks. Tačiau niekam nieko įrodinėti nereikėjo, nes „Lietuvos geležinkelių“ komanda tiesiog norėjo išsiaiškinti nesuprantamus niuansus. Susitikimo metu labai aiškiai supratome, kad pritaikomumą norima padaryti ne „varnelei užsidėti“, o tam, kad žmonės iš tikrųjų galėtų pasinaudoti interneto svetainės funkcijomis. 

Po pirmojo susitikimo nusprendėme, kad reikia tiesioginio susitikimo su programuotojais, siekiant paspartinti procesą. Mano kolega Justinas išsamiai aprašė, kaip programiškai sutvarkyti reikalingus elementus. Siuntėme vaizdo įrašus su demonstracijomis, kodėl vienokia ar kitokia funkcija neveikia su ekrano skaitymo programa, aktyviai susirašinėjome elektroniniais laiškais. „Lietuvos geležinkelių“ komanda pakoregavusi kokį nors elementą rašydavo mums prašydama patikrinti, ar dabar tikrai viskas veikia tinkamai, žodžiu, kurį laiką vyko aktyvus bendradarbiavimas siekiant gero rezultato. Šiuo metu traukinio bilietų pirkimo platforma prieinama neregiams ir galite tiek nusipirkti bilietą, tiek pasirinkti norimą klasę ir vietą, pažymėti papildomus pasirinkimus. Kitaip sakant, visas puslapio funkcionalumas yra pasiekiamas ekrano skaitymo programa. 

Žinoma, labai norint bet kurioje svetainėje galima rasti prie ko prikibti, tačiau reikia suprasti ir paprastą niuansą, kad puslapio programavimas – tai ne vien jo pritaikymas negalią turintiems asmenims. Įmonės kuria juos visiems, turi savo biudžetus, planus ir laiko terminus, kurių privalo laikytis. Viso šio proceso metu labai norėtųsi akcentuoti žmogiškąjį faktorių, nes manau būtent jis leido operatyviai sutvarkyti gan sudėtingą elektroninę sistemą. „Lietuvos geležinkelių“ komanda pasitikėjo mūsų kompetencijomis, labai aiškiai įvardydavo, ko nesupranta, prašė nuolat tikrinti, ar pataisymai funkcionuoja tinkamai, kitaip sakant, nebandė primesti, kad šią konkrečią sritį jie supranta geriau negu tiesioginiai naudotojai. 

Kodėl, remiantis konkrečiu pavyzdžiu, atsirado šis straipsnis? Tam, kad atkreiptume mūsų bendruomenės dėmesį ir akcentuotume problemą, kurią visi dažnai ignoruojame. Dažnai iš neregių girdžiu pasisakymus, kad vienas ar kitas puslapis yra nepatogus, nes jo kūrėjai negali, nenori, nesugeba tinkamai sutvarkyti prieinamumo. Bet iš tiesų, jie tiesiog nežino, kaip realiai tai turi veikti. Nes nė vieno programuotojo universitete šių niuansų niekas nemoko, o tai yra pagrindinė ir ilgalaikė problema. Nemažai programuotojų nori ir bando padaryti svetainę prieinamą, nes pradėjus tikrinti tinklalapius automatiniu įrankiu, galima pamatyti, kad juose gan dažnai pasitaiko ARIA elementų, kurie, priminsiu, naudojami tik ekrano skaitymo programai įgalinti. Vadinasi, puslapio kūrėjas pasiskaitė dokumentaciją apie pritaikomumą, kažką pabandė įdiegti ir tiki, kad jo puslapis patogus neregiui. Patikrinti, kaip veikia jo aprašytas funkcionalumas, jis negali, nes nemoka naudotis ekrano skaitymo programa. Tad radę nepritaikytą puslapį, būkime kantrūs ir neskubėkime smerkti „tinginių“ programuotojų, kurie, neva, kaip visada į neregius pažiūrėjo pro pirštus, nes tai gali būti netiesa. Žinoma, mūsų kantrumas ir supratingumas problemos neišspręs, bet reikia kreiptis nurodytais kontaktais ir paaiškinti, kad šiuo puslapiu neregys naudotis negali. Vėlgi, labai svarbu tai paaiškinti tinkamai, nes jeigu tiesiog pasakysite, kad neveikia paieška arba neatsidaro nuoroda, greičiausiai programuotojas nesupras, ką jūs turite omenyje. 

Tik bendradarbiaudami, aiškindami, šviesdami galime pasiekti gerą rezultatą. Idealiuoju atveju svetainę testuoti ir nurodyti jos prieinamumo trūkumus turi neregys arba silpnaregis programuotojas ar tiesiog IT sferoje pažengęs vartotojas, kuris naudojasi ekrano skaitymo programomis. Jeigu jums terminai WCAG ir ARIA nieko nesako, tuomet nerekomenduojame patiems kreiptis dėl puslapio prieinamumo. Geriau atradę neregiui neprieinamą svetainę, duomenis apie ją atsiųskite elektroniniu paštu [email protected] arba [email protected] Mes nuodugniai ją ištestuosime ir susisieksime su administratoriais. 

 

Nuotrauka. „Lietuvos geležinkelių“ specialistų bendradarbiavimas su LASS atnešė svarų bendrovės tinklalapio pritaikomumo pagerinimą / bendrovės nuotr. 

Traukinio nuotrauka. Joje – stovinčio „Lietuvos geležinkelių“ traukinio priekis. Tai vienas naujesnių traukinių, greitasis. Jo priekis be stačių kampų, užapvalintomis briaunomis. Traukinys šviesios spalvos, šone pavaizduotas Lietuvos Respublikos herbas bei matomas užrašas „LTG LINK“. Traukinys stovi ant bėgių, aplink juos – žaliuojanti žolė, kiek tolėliau – žemi šviesūs pastatai ir kamuoliniais debesimis nuklotas dangus. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką