Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Pankroko tėvas, metalo pradininkas – Šelas Talmis

Šelas Talmis (Shel Talmy) yra tas žmogus, kuris prodiusavo „The Kinks“, „The Who“ ir netgi ankstyvuosius Deivido Bouvio (David Bowie) įrašus. Pagrįstai vadinamas vienu reikšmingiausių septintojo dešimtmečio prodiuserių, eksperimentuodamas skambesiu, jis prisidėjo prie kintančios roko estetikos ir išrado daugybę iki tol negirdėtų įrašuose garso efektų. 

Šeldonas gimė Čikagoje, nuo mažens domėjosi muzika, įrašymo technologijomis ir kinematografija. Baigęs koledžą, jis trejus metus sėkmingai dirbo televizijoje ir būtų, greičiausiai, netrukus plėtojęs kūrybinę veiklą vaizdo srityje, tačiau staiga smarkiai nusilpusi rega tapo kliūtimi. Jis žinojo apie keletą silpnaregių kino režisierių, tačiau užuot bandęs sekti jų pėdomis, pasirinko antrąjį geriausią dalyką, kuris jį traukė – garso režisūrą. Metus praleidus įrašų studijoje, 1962-aisiais jam pasitaikė palanki proga vykti į Londoną. Vietoje CV jis vežėsi pluoštą plokštelių iš „Capitol Records“, kurias jam davė ten dirbęs jo bičiulis Nikas Venetas (Nick Venet). Atvykęs į „Decca Records“ būstinę Londone, Šelas pareiškė, kad jau yra prodiusavęs kelis hitus JAV ir kaip įrodymą pateikė savo draugo darbus. Nedelsiant buvo priimtas, o kai melas išaiškėjo, jis jau turėjo savo pirmąjį hitą ir pateisino pasitikėjimą. 

Prodiuseriai, pasak Š. Talmio, būna dvejopi: kūrėjai, kurie bando įgyvendinti savąsias vizijas, pasitelkdami tam tinkamus muzikantus, ir tie, kurie palieka muzikantams laisvę kurti, rasdami būdų, kaip geriausiai pateikti jų muziką. Jam visuomet patiko grupės, su kuriomis jis dirbo, ir jis nebandė jų keisti. „The Kinks“ buvo jo pirmasis didysis atradimas, o „You Really Got Me“ – daina, paženklinusi naujo roko skambėjimo formavimąsi. Tuo metu ta muzika buvo labai nauja, nebuvo jokių taisyklių, tad Šelas jas sėkmingai išradinėjo. Kai tik baigdavosi rutininiai įrašų darbai, jis pasilikdavo studijoje eksperimentuoti. Jis pirmas pradėjo įrašinėti būgnus dvylika mikrofonų. Kolegos jam sakė, kad bus blogai, atsiras defektų, bet paskui patys darydavo tą patį. Jis kūrė visokius garso iškraipymus, aidus, drumzles, tiesiog mėgindamas atšviežinti skambėjimą bei smalsaudamas. Jis siekė, kad viena ar kita daina kurį laiką išsilaikytų grojaraščiuose ir tikrai nesitikėjo, jog po kelių dešimtmečių žmonės vis dar mėgs tuos įrašus ir domėsis, kaip jam kilo visos tos idėjos. 

Kitu didžiuoju jo atradimu tapo „The Who“. Šios grupės perspektyvą Š. Talmis išgirdo perklausoje po pirmųjų aštuonių taktų ir iškart sutiko dirbti kartu. Bendradarbiavimas buvo vaisingas (jų išradimai tapo tiek metalo, tiek pankroko ištakomis), tačiau trumpalaikis. Šelas nesutarė su grupės vadybininku Kitu Lambertu. Šio bandymas atleisti prodiuserį baigėsi teisme, kurį Talmis laimėjo, tačiau, kaip jis pats sakė, tai buvo Pyro pergalė, mat jis nebegalėjo tęsti darbo su „The Who“ ir užbaigti albumą, kuriam ketino suteikti daugiau sodrumo. Tuomet jis susitelkė į kitus projektus, kurie kūrybinio džiaugsmo teikė kiek mažiau. 

1979 m. jis grįžo į Valstijas, įkūrė kompiuterių verslą ir pradėjo rašyti romanus. Į pankroko pinkles jį sugrąžino grupė „The Fuzztones“, kurios skambutis užklupo jį kaip tik nuobodžiaujantį, pardavusį verslą ir nerandantį naujos aistros. Jo vėlyvieji kūrybiniai darbai paženklinti meistriškumo, aukštos kokybės ir atsinaujinančios kibirkšties. Dabar jam yra 84, o jo gyvenimo diskografija pasakoja pašėlusios muzikos raidos ir begalinių techninių inovacijų istoriją. 

Paspaudę nuorodą paklausykite savo laiku novatoriškos „The Kinks“ dainos „You Really Got Me“. 

Nuotrauka: Š. Talmis 

Šelo Talmio nuotrauka. Garbaus amžiaus vidutinio kūno sudėjimo vyras matomas nuo krūtinės iki viršugalvio. Jis pliktelėjęs, plaukai žili, trumpi. Vyras plačiai šypsosi, atrodo puikiai nusiteikęs. Jo akių nematyti, nes vyras užsidėjęs akinius tamsiais stiklais. Vyras vilki tamsius marškinius prasegta apykakle.