Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Nėštumas ir akių būklė

Visi žino, kad nėštumo metu moters organizmas keičiasi, tačiau ar žinojote, kad šie pokyčiai susiję ir su akimis? Ar gali nėštumo metu matymas pablogėti? Ar nėštumas sunkina tam tikrų akių ligų būklę? Ar galima nėštumo metu apakti? Įdomu tai, kad atsakymas į kiekvieną iš šių klausimų – taip. Jeigu įdomu, kaip nėštumo metu gali keistis akių būklė – toliau straipsnyje tai ir aptarsime. 

Fiziologiniai akių pokyčiai 

Nėštumo metu moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pasikeitimai: padidėja vandens kaupimasis, kraujo tūris, pasikeičia hormonų balansas, gali padidėti kraujo spaudimas ir vyksta dar daugiau metabolinių, hormoninių ir imunologinių pokyčių. Visi minėti pasikeitimai turi įtakos ir akims: vokams, junginei, ragenai, lęšiukui, tinklainei, regos nervui ir akiduobei. 

Retai pasitaiko vokų odos patamsėjimas, dar vadinamas melazma arba chloazma – įgytas pigmentacijos sutrikimas šmaikščiai vadinamas „nėštumo kauke“. Dėl hormonų disbalanso (padidėję estrogeno ir progesterono kiekiai) ir normalios ašarų liaukučių veiklos sutrikimų gali paūmėti sausų akių liga. Dėl hormonų pasikeitimo gali padidėti ragenos storis ir gaubtumas, todėl gali paūmėti keratokonusas, sumažėti akispūdis, pakisti refrakcinės ydos. Dažniausiai padidėja trumparegystė (miopinis poslinkis), tad matymas su tais pačiais prieš nėštumą turėtais korekciniais akiniais ar kontaktiniais lęšiais gali pasikeisti, atsirasti kontaktinių lęšių netoleravimas, na o lazerinės regos korekcijos operacijos nėštumo metu būtent dėl refrakcijos nestabilumo ir nerekomenduojamos. 

Dauguma šių simptomų ir požymių – trumpalaikiai ir baigiasi po gimdymo, tačiau yra ir rimtesnių, dažniausiai su kitomis sisteminėmis ligomis susijusių, būklių, kurios gali reikšmingai pabloginti matymą. 

Akių ligos ir nėštumas 

Glaukoma. Dažniausiai nėštumo metu akių spaudimas sumažėja. Tačiau būtina pasikonsultuoti su akių gydytoju apie tolesnį antiglaukominių lašų naudojimą dėl galimo pavojingo vaisiui teratogeninio poveikio. Tokiu atveju pirmo pasirinkimo glaukomos gydymas – lazerinės procedūros (lazerinė trabekuloplastika). 

Uveitas. Dažniausiai nuo antrojo nėštumo trimestro autoimuninių organizmo ligų būklė pagerėja, todėl neinfekcinio uveito atvejais ligos eiga nėra sunki ir gydoma vietiniais akių lašais ir tik esant reikalui taikomas sisteminis gydymas. 

Diabetinė retinopatija. Nėštumo metu dėl imuninės sistemos aktyvumo diabetinė retinopatija gali progresuoti gana greitai. Progresavimo greitis priklauso nuo diabeto trukmės iki nėštumo, diabetinės retinopatijos stadijos, glikemijos kontrolės. Amerikos oftalmologų akademijos rekomendacijos siūlo diabetu sergančioms moterims pasitikrinti akių būklę prieš pastojant, vėliau – pirmojo trimestro metu. Tolesnis akių būklės stebėjimo dažnis priklauso nuo diabetinės retinopatijos stadijos. Studijų duomenimis, tik apie 10 procentų pacienčių, iki nėštumo neturėjusių diabetinės retinopatijos, nėštumo pradžioje diagnozuojama neproliferacinė retinopatija ir tik 0,2 procentams išsivysto proliferacinė diabetinė retinopatija. Kitų studijų duomenimis, nuo 5 iki 20 procentų pacienčių neproliferacinė diabetinė retinopatija progresuoja į proliferacinę. Esant proliferacinei diabetinei retinopatijai pirmo pasirinkimo gydymas – lazerinis (panretinalinė lazerfotokoaguliacija). Kita vertus, jei diagnozuojamas gestacinis diabetas – rizika diabetinei retinopatijai nėra padidėjusi, kadangi hiperglikemija yra tik sąlyginai trumpą laiką, todėl nustačius gestacinį diabetą atskira akių patikra nėra reikalinga nesant su akimis susijusių simptomų. 

Nėštumas ir aklumas 

Viena iš rimtų pasitaikančių nėštumo komplikacijų – preeklampsija, apibūdinama kaip padidėjęs kraujo spaudimas (>140/100 mmHg), padidėjęs baltymo kiekis šlapime (proteinurija >300 mg/24 val.) ir kūno patinimas. 

Preeklampsija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės, būdinga apie 5 procentams nėščiųjų ir apie trečdaliui pasireiškia su akimis susiję simptomai. Jeigu prisideda traukuliai, būklė vadinama eklampsija. Šią komplikaciją turinčių pacienčių rizika tinklainės ir gyslainės funkcijos sutrikimams yra didelė, todėl gali sukelti matymo pablogėjimą ar net praradimą dėl smulkių tinklainės arterijų staigaus susiaurėjimo. 

Pacientės dažniausiai skundžiasi neryškiu matymu, tačiau gali būti ir šviesų mirguliavimas, vaizdo dvejinimasis ir akipločio iškritimas. Visi šie simptomai pradingsta dingus preeklampsijai. Visiškas apakimas yra labai retas, jo dažnis – 0,17 procentų. Įdomu tai, kad sunkios preeklampsijos ar eklampsijos atveju gali pasireikšti žievinis aklumas. Žievinė pakaušinės smegenų skilties dalis atsakinga už vaizdo suvokimą, todėl nors ir akys yra visiškai sveikos ir sugeba priimti matomą vaizdą, smegenys neužtikrina to vaizdo suvokimo. 

Todėl jei nėščioji skundžiasi staiga pablogėjusiu matymu – reikėtų reaguoti nedelsiant ir atlikti ne tik akių ištyrimą, tačiau ir kitus tyrimus ir atmesti gyvybiškai svarbią preeklampsijos diagnozę. Šiuo atveju labai svarbus akių gydytojo ir gydytojo akušerio-ginekologo bendradarbiavimas. 

Akių lašai ir nėštumas 

Su akių ligoms skirtais vaistais ir nėščiomis pacientėmis nėra atlikta daug tyrimų dėl savaime suprantamų priežasčių. Todėl pavojaus vaisiui vertinimas išlieka gana ribotas. 

• Vyzdį plečiantys lašai lašinami tik akių apžiūros metu, todėl toks retas lašinimas neigiamo poveikio neturi ir yra saugus. Lygiai tas pats ir su akį nujautrinančiais lašais. 

• Glaukomos gydymui skirtus vaistus gali tekti nutraukti dėl galimo teratogeninio pavojaus vaisiui. 

• Sisteminiai kortikosteroidai nėštumo metu kontraindikuotini, tačiau kortikosteroidų lašų teratogeninis poveikis nėra pakankamai ištirtas, todėl juos skirti nėštumo metu vengiama. 

• Antibiotikų lašų yra kelios grupės, kai kurie lašai yra nepavojingi ir galimi naudoti (pavyzdžiui, tobramicino lašai), kai kurie nerekomenduojami (pavyzdžiui, chloramfenikolis, tetraciklinai), todėl prieš jų vartojimą būtina pasitarti su savo akių gydytoju. 

• Antivirusiniai akių lašai kontraindikuotini dėl teratogeninio poveikio. 

Patarimai nėščiosioms 

• Varginant akių sausumui papildomai akis drėkinti dirbtinėmis ašaromis be konservantų, dažniau mirksėti, laikytis darbo-poilsio režimo, ypač dirbant prie ekranų. 

• Varginant vokų patinimui dėl vandens kaupimosi organizme naudoti šaltus kompresus, pavyzdžiui, švarų rankšluostį sudrėkinti šaltame vandenyje ir palaikyti ant vokų. Norint išvengti perteklinio vandens kaupimosi organizme gerti pakankamai vandens, mažinti suvartojamos druskos ir kofeino kiekį. 

• Konsultacijos pas akių gydytoją metu informuokite gydytoją apie tai, kad laukiatės. Tokiu atveju gydytojas žinos apie Jūsų būklę ir esant reikalui į tai atsižvelgs. 

• Sergančios glaukoma nėščiosios turi būtinai pasikonsultuoti su savo akių gydytoju dėl tolesnio lašų lašinimo. Gali prireikti pakeisti ar nutraukti antiglaukominius lašus, tačiau būtina pasitarti su akių gydytoju. 

• Esant diabetinei retinopatijai ar kitoms akių ligoms reikalinga dažnesnė akių būklės patikra. Rekomenduojama pasitarti su savo akių gydytoju dėl patikrų dažnio nustatymo. 

• Neskubėkite keisti akinių ar kontaktinių lęšių nėštumo metu, kadangi po nėštumo refrakcija gali vėl pasikeisti. 

Nuotrauka: Nėštumo metu daugiau dėmesio reikia skirti akių patikrai / www.pexels.com nuotr. 

Dviejų jaunų moterų nuotrauka. Gydytoja ir nėščioji sėdi ligoninės koridoriuje ar palatoje ant gulto. Netoliese, šalia jų, stovi aparatas tyrimams atlikti. Gydytoja dešinėje rankoje laiko dokumentus, kairėje rašiklį, žvelgia į nėščiąją. Ji liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilki baltą chalatą, tamsias kelnes, avi baltus batus. Jai iš kairės sėdinti nėščioji matoma visu ūgiu, pasisukusi kairiuoju profiliu į skaitytoją. Ji liekno kūno sudėjimo, greičiausiai yra apie 6–8 mėnesį nėščia. Moters plaukai tamsūs, vidutinio ilgio, ji vilki šviesius marškinius ilgomis rankovėmis, tamsius džinsus, avi tamsius batus.