Nuomonės

Autoriaus nuotraukaJuozas Valentukevičius, LASS narys

LASS – quo vadis?


 

Parašas po straipsniuArtėja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) XXXIV suvažiavimas. Iš viešai skelbiamos informacijos žinome, kad šis ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas vyks Vilniuje birželio 8–9 dienomis. Paskelbta ir išankstinė preliminari darbotvarkė. Įspūdis toks, kad jau kažkur girdėta, matyta, tie patys klausimai. Jau kuris laikas neatsiranda svarbiausiame organizacijos renginyje vietos diskusijoms apie pačią mūsų organizaciją, jos vadovus, padalinių veiklas, santykį su organizacijos eiliniais. Suvažiavime rinksime naujus vadovus – LASS pirmininką, pirmininko pavaduotoją, naują Tarybą, diskusija būtina. Apie tai rašyta ir 2021 m. žurnalo devintame numeryje, po XXXIII suvažiavimo (Petras Čyžius, „Mintys po suvažiavimo“). Išgirskime LASS narių balsą. Artėjant tokiam įvykiui turėtų vykti atviras kalbėjimas, kol kas jo nėra. Jeigu vadų galvose kažkas ir vyksta, tai LASS eiliniai, švelniai pasakius, žino minimumą, skurdžią viešą informaciją. 

LASS veikloje jau kuris laikas jaučiamas sąstingis, oficialios informacijos stoka. LASS vadovai dažnai apsiriboja projektine veikla, kuri apima nedidelę dalį organizacijos narių, o likusieji tampa statistiniais duomenimis įvairiose ataskaitose. LASS svetainėje skelbiama informacija skurdi, kartais ne visa. Pranešimai apie LASS tarybos posėdžius lakoniški, kartais nutylima, kas buvo svarstyta, apie ką diskutuota, kas nutarta. Pavyzdžiui, 2021 m. spalio 27 d. vyko LASS tarybos posėdis. Viešai pateiktoje informacijoje net neužsimenama, kad buvo svarstytas LASS viešųjų įstaigų vadovų atlyginimų klausimas. Kodėl nutylėta? LASS narius pasiekė informacija, kad buvo svarstyta ir nutarta visiems VšĮ vadovams padidinti atlyginimo koeficientą. Vadinasi, darbo užmokestį pasididino ir LASS pirmininkas, ir pirmininko pavaduotoja. Nors ir taip LASS pirmininko atlyginimas labai didelis, pagal pateiktą oficialią informaciją, 2020 metais jam priskaityta 51,2 tūkst. Eur darbo užmokesčio. Padalykime šią sumą iš 12, gausime mėnesines pajamas prieš mokesčius. Ką turi galvoti, kaip turi komentuoti LASS nariai, matydami tokias sumas, LASS filialų pirmininkai, už nuoširdų darbą negaunantys jokio atlygio. 

Pabandykime paanalizuoti situaciją organizacijoje, perspektyvas. 

Pradėsiu nuo klausimo, ar LASS vadovai suinteresuoti įveiklinti gabius ir perspektyvius organizacijos žmones? Ar reikalingi organizacijai išsilavinę žmonės, turintys aiškias nuostatas ir vizijas? Jau kuris laikas stebime tendenciją, kad nemažai LASS narių mieliau renkasi įvairias veiklas už organizacijos ribų, dažnai kitose neįgaliųjų organizacijose, kur gali save realizuoti. Šie asmenys sėkmingai įsitraukia į įvairius kolektyvus ir net savivaldos institucijas, tampa tarybų ar įvairių komisijų nariais, vysto verslą ir panašiai. Iš principo tai gerai, žmonės randa širdžiai mielas veiklas, tik kyla klausimas, kodėl jų nematome arba matome retai LASS veikloje? Reiktų susimąstyti. Šių aktyvių žmonių įtraukimas į LASS, įdarbinimas organizacijos struktūroje galėtų sustiprinti pačią organizaciją, įnešti gaivaus oro, pagerinti bendrą klimatą. Pokalbių, diskusijų metu iš jų girdime gana prastą nuomonę apie organizaciją, ypač apie ilgasėdžius vadovus, veiklos viešumo stoką, projektinėse veiklose dažnai matomus tų pačių žmonių veidus. LASS elitas nusiskundžia, neturime norinčių dirbti LASS, stoka gabių narių... Ar tikrai taip yra? Gal savo veiksmais atbaidome? Bijome konkurentų. Vis neišsprendžiame klausimo dėl LASS filialų pirmininkų darbo apmokėjimo. Pasigirsta kalbų, pasvarstymų apie pasitraukimą iš organizacijos, jeigu situacija kardinaliai nepasikeis. Jau ir taip organizacija susitraukė, per pastaruosius 20 metų nuo septynių tūkstančių narių iki penkių su puse. 

LASS suvažiavimas ir delegatai. Delegatai renkami ketverių metų laikotarpiui, bet kiek organizacijos nariai mato jų veiklas? Kiek jie yra aktyvūs organizacijoje, kaip atstovauja LASS nariams? Nesinori įžeisti delegatų, bet kai kurių veikla apsiriboja tik dalyvavimu kasmečiuose suvažiavimuose ir nebyliu balsavimu. Kyla klausimas, kodėl taip atsitinka? Abejingumas, prisitaikymas, o gal LASS struktūros problema? Daug delegatų vienaip ar kitaip finansiškai priklausomi nuo didžiųjų vadų iki vadukų. Esant tokiai situacijai, reikia tvirto charakterio, aiškių moralės principų, norint drąsiai kalbėti, diskutuoti, reikšti nuomonę viešai. LASS suvažiavimo delegatų rinkimas irgi turi trūkumų, pasitaiko, kad vadai parenka asmenį ir tiesiog filialo susirinkime siūlo pritarti. Juk neprieštarausi vadovui. Apie organizuojamus LASS filialų susirinkimus viešai neskelbia LASS svetainė. Tyli ir pasibaigus delegatų išrinkimui. 

LASS Tarybos nariai. Ar tikrai vieno iš pagrindinių LASS valdymo organo visi nariai atlieka visas jiems paskirtas pareigas? Ar rodo deramą iniciatyvą sprendžiant LASS nariams aktualius klausimus, ar inicijuoja vienų ar kitų klausimų svarstymą Taryboje? Ar jaučia bendrą klimatą organizacijoje? Kyla minčių ir dėl Tarybos narių priklausomumo. Šiuo metu taryboje 13 narių, nors iš tiesų turėtų būti 14. Keturioliktas asmuo turėtų būti iš Kauno ir Marijampolės regionų, Irmai Jokštytei 2021 m. rugpjūčio 12 d. tapus LASS pirmininko pavaduotoja, pagal tuo metu galiojusius LASS įstatus šis regionas turėjo deleguoti savo atstovą į LASS Tarybą. Šiandien realybė tokia – iš 13 narių tik 2 neturi finansinių santykių ir sutarčių su LASS. 4 Tarybos nariai dirba LASS respublikiniame centre, yra tiesiogiai pavaldūs LASS pirmininkui. Diskutuojant su kai kuriais LASS tarybos nariais aiškėja, kad dažnai iš anksto negauna visos medžiagos raštu numatomais svarstyti klausimais ir turi priimti sprendimus greituoju būdu. Įdomu, kiek Tarybos narių asmeniškai inicijavo aktualių klausimų svarstymą, ar čia iniciatyva deleguota tik LASS pirmininkui? 

LASS respublikinis centras. LASS įstatų 48 straipsnis numato – LASS tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, jos veiklai koordinuoti įsteigiama įstaiga, kurios vadovai yra LASS pirmininkas ir jo pavaduotojas. Šios įstaigos veiklą reglamentuoja LASS taryba. Ta įstaiga – LASS respublikinis centras ir ji užima išskirtinę vietą LASS struktūroje. Dabartinis LASS pirmininkas viešai deklaruoja, kad ši viešoji įstaiga niekuo neišsiskiria iš kitų viešųjų įstaigų. Ar tikrai taip, juk įstatai numato jai ypatingą vietą LASS struktūroje, tą sako ir pavadinimas – respublikinis centras. Numatyta koordinuoti LASS veiklas. Kokia realybė? Tarp LASS narių vyrauja nuomonė, kad ši įstaiga daugiausia užsiima projektine veikla, lėšų įsisavinimu ir patalpų nuoma. Iki 2015, 2016 m. šios įstaigos darbuotojai palaikė glaudžius ryšius su LASS įstaigomis, vyko aktyvi sociokultūrinė veikla, nuoširdus bendravimas, kuriama bendrystės atmosfera. Deja, vėliau reikalai pradėjo prastėti. Šiuo metu santykiai daugiau panašūs ne į bendrystę, o į viršininko ir pavaldinio santykius. Iš šios kontoros darbuotojų pasigirsta, kad organizacijos nariai neįvertina jų darbo ir pastangų. Gal tiesos ir yra, bet tiesa yra ir tai, kad organizacijos nariai nejaučia jų darbo. Organizuojami renginiai, projektai kartais „nuklysta į šoną“, o LASS nariai tampa statistiniais duomenimis ataskaitose. 

LASS svetainėje neatsispindi LASS RC darbuotojų veikla. Gal kuklinasi? Prie negausios informacijos nematome, kas vykdo vieną ar kitą projektą, kas atsakingas, į kokį darbuotoją reiktų kreiptis. Taip pat nematome ir LASS pagrindinių vadovų kasdienės veiklos, neskelbiama jų darbotvarkė. Tokia informacija labai padėtų organizacijos viešumui ir skaidrumui, skatintų geresnę komunikaciją, keltų LASS prestižą ir įvaizdį ne tik organizacijos viduje, bet ir visuomenėje. 

LASS RC sukaupė, tiksliau pasakius, perėmė didžiulį LASS nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu jo dispozicijoje daugiau kaip 30 tūkst. kvadratinių metrų patalpų, septyni pastatai Vilniuje. Ilgus darbo dešimtmečius veikiančiai įstaigai tokia veikla buvo nebūdinga. Ji rūpinosi neregių ir silpnaregių sociokultūrine, buitine ir gamybine veikla. Apie turto valdymą, patalpų nuomą, daug metų trunkančius remontus žinoma labai mažai – informacijos vakuumas. 

Nekilnojamasis turtas. Organizacija turi daug turto, šiuo metu jai priklausantis turtas viršija 75 tūkst. kvadratinių metrų. Tai įvairūs pastatai ir patalpos daugelyje Lietuvos vietų. Daug nekilnojamojo turto jau parduota. Nesileisime į diskusijas, ką reikėjo parduoti, ko nereikėjo, bet dėl kai kurių buvusių LASS objektų diskusijos vyksta iki šiol. Diskutuojama ir dėl gautų lėšų panaudojimo. Labai lengva parduoti vieną ar kitą objektą, prie kurio atsiradimo neprisidėjai, o finansiniai sandoriai, ar visada vyko skaidriai? Kokią naudą gavo organizacijos nariai? 

LASS nariai praktiškai negauna jokios informacijos, kokios patalpos nuomojamos, kokios lėšos gaunamos už nuomą, kur ir kaip jos naudojamos. Dėl to pasigirsta kalbų ir pamąstymų, vieni iš jų gali būti pagrįsti, kiti ne. Viešumas ir tiksli informacija sudėtų taškus į vietą, pagerintų bendrą klimatą organizacijoje. VšĮ LASS RC pirmininko pavaduotoju dirba Dainius Muliuolis, tačiau ką žinome apie jo darbo pobūdį, specifiką? O jo pareigos vienos aukščiausių – pirmininko pavaduotojas. Sakoma, patalpų nuomos ir remonto reikalai eina per jo rankas. Gal, tiksliai nežinoma. 

Prieš porą metų LASS bendruomenėje, taip pat ir LASS taryboje diskutuota apie efektyvesnį patalpų įveiklinimą Vilniaus mieste. Nepritarta LASS pirmininko iniciatyvai parduoti penkiaaukštį pastatą, esantį Naugarduko g. 91. Pastatas yra dėkingoje, strategiškai perspektyvioje miesto vietoje, tinkamas nuomai, generuojantis pastovias pajamas. Taip pat pasiūlyta LASS RC ir jo darbuotojus perkelti į vadinamąjį Skroblų mikrorajoną. Nežinantiems paaiškinsime. Apie Skroblų gatvę, istoriškai susiklosčius, yra daug organizacijai priklausančių pastatų, veikia LASS struktūriniai padaliniai, įstaigos, besirūpinančios neregiais ir silpnaregiais. Tad prasminga LASS RC perkelti į šią miesto dalį, priartinti LASS vadovus prie bendruomenės. Čia yra net penki dideli pastatai, priklausantys VšĮ LASS RC, trijuose iš jų jau dabar dirba keli šios įstaigos darbuotojai. Kolektyvui būnant vienoje vietoje, pagerėtų darbo kokybė ir efektyvumas, bendravimas su organizacijos nariais, padalinių vadovais. Šiuo metu LASS nariams ganėtinai sudėtinga nuvykti į Labdarių gatvę, visuomeninio transporto stotelės toli, nuvykus automobiliu su lydinčiuoju asmeniu iškyla automobilio statymo problemos. 

Rimta diskusija tebevyksta dėl pastatų Labdarių g. efektyvaus įveiklinimo. LASS priklauso du pastatai (Nr. 5 ir 7). Pastatai vienas šalia kito, turi nemažą bendrą kiemą. Išnuomojus abu pastatus kaip kompleksą, būtų galima gauti solidžias sumas. Vilniaus senamiestyje, miesto centre, patalpų paklausa nuomai didelė, o iš skelbiamos reklamos matyti, kad įkainiai didėja. Kažkodėl šios idėjos LASS vadovų stalčiuose pasimetė. 

LASS turi unikalų pastatą Vilniuje prie Gerosios Vilties progimnazijos, baseiną ir sporto salę (Skroblų g. 3a), bendras plotas daugiau kaip 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. LASS vadovai teigia – pasirašyta trišalė sutartis, konfidenciali, atskleisti negalima. Viena iš šalių, pasirašiusių sutartį, yra LASS, šio pastato savininkė. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad kompleksas veikia visu pajėgumu ir pelningai. Kodėl LASS negauna jokių dividendų, klausimas atviras. Ar ne laikas artimiausiu metu peržiūrėti ir revizuoti sutartį? Tik kas imsis iniciatyvos? LASS taryba buvo gavusi užklausų, sudarė darbo grupę situacijai išsiaiškinti, bet reikalas užstrigo. Ir vėl, klausimas, kodėl, kas suinteresuotas vilkinti? 

Parašyti šį straipsnį paskatino bendruomenės nariai, tiek mano bendraamžiai, tiek ir jaunosios kartos atstovai. Su jaunimu teko nemažai betarpiškai bendrauti, susipažinti dirbant Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Tad šiek tiek žinau ir jų pamąstymus bei mintis. 

Pora sakinių apie save. LASS organizacijos nariu esu daugiau kaip 50 metų, mačiau, kaip augo, keitėsi, plėtė veiklas ir tobulėjo mūsų organizacija, todėl jaučiu, kad turiu moralinę teisę pareikšti savo ir bendraminčių mintis organizacijos klausimu. Straipsnio tikslas – suaktyvinti diskusijas mūsų organizacijoje, keistis nuomonėmis, įžvalgomis, vizijomis, tikslais, gal net vieno ar kito LASS nario lūkesčiais ir svajonėmis. Kvieskime į diskusiją išrinktus LASS delegatus. Kvieskime ir žmones, pareiškusius norą dirbti LASS taryboje, vadovauti mūsų organizacijai – pretendentus į LASS pirmininkus ir pirmininko pavaduotojus. Jie turi žinoti mūsų lūkesčius. Jeigu mano išdėstytos mintys ir įžvalgos apie LASS bent šiek tiek padės paįvairinti diskusijas, aktualizuoti vieną ar kitą klausimą, praskleisti organizacijos viešumo skraistę, šio straipsnio tikslas bus pasiektas. 

 

Nuotrauka: Akimirka iš LASS XXXIII suvažiavimo 2021 m. / T. Kazakevičiaus nuotr. 

Akimirka iš LASS suvažiavimo 2021 metais. Salėje sėdi nemažas būrys žmonių. Nuotraukoje matoma bent apie penkiolika. Įvairaus amžiaus vyrai ir moterys sėdi atsirėmę į kėdes šviesiais rėmais su paminkštinimu. Visi atrodo rimti ir susikaupę, vienas vyriškis sunėręs rankas klauso pranešimo užsimerkęs, atrodo atsipalaidavęs. Susirinkę žmonės apsirengę gana formaliai, dauguma vilki marškinius, švarkus ar kitus oficialius drabužius. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]