Laiko juosta

Vilniaus skulptūros nepripažįsta skirtumų 

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie negalios sampratos kaitą tiek kiekvieno mūsų sąmonėje, tiek viešajame gyvenime. Įdomių įžvalgų pateikia įvairių sričių mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, patys neįgalieji. Kažkada vyravusį medicininį negalios pobūdį keičia socialinis, abipusį, neįgaliųjų ir negalios neturinčiųjų, uždarumą – poreikis kurti atvirą, įtraukią visuomenę. Šiuo požiūriu iškalbinga ir išradinga buvo praėjusių metų gruodžio 3-iąją – Tarptautinę žmonių su negalia dieną – Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) surengta akcija. Jos metu gerai žinomos Vilniaus miesto skulptūros solidarizavosi su neįgaliaisiais ir pačios vienai dienai „įgijo“ negalią. 

Šitaip XX a. prancūzų rašytojas, lakūnas, diplomatas ir režisierius Romainas Gary solidarizavosi su žmonėmis, turinčiais klausos negalią; poetas ir dainininkas Leonardas Kohenas – su turinčiais judėjimo negalią. Vandens nešėjas, simbolizuojantis žydų kilmės vandens nešėją, kuris, manoma, buvo dažnai pastebimas Vilniaus senamiestyje, įkūnijo žmones, turinčius nematomą negalią. Ksenijos Jaroševaitės skulptūra „Sėdinti“ taip pat išreiškė solidarumą su žmonėmis, turinčiais judėjimo negalią, o Nepriklausomybės akto signataras, gydytojas, tautosakininkas, Lietuvių mokslo draugijos kūrėjas Jonas Basanavičius į rankas paėmė baltąją lazdelę. Solidarumą su neįgaliaisiais parodė net šunys – Lietuvos skalikai – vienintelė lietuviška šunų veislė. Nuo senų laikų šios veislės keturkojai buvo naudojami medžioklei, o Tarptautinę neįgaliųjų dieną jie tapo terapiniais šunimis, asistentais ir vedliais.  

„Praėjusiais metais departamentas vykdė kampaniją „Jokio skirtumo, su ar be negalios“, – pasakoja NRD atstovė Jolita Karvelienė. – Vilniaus skulptūrų „solidarumo“ su neįgaliaisiais akcija buvo baigiamasis šios kampanijos akcentas. Juk iš tikrųjų jokio skirtumo, ar žinomas visuomenės veikėjas arba rašytojas su baltąja lazdele ar be lazdelės, su klausos aparatu ar be jo! Neįgalieji nėra žmonės, visada ir visur galvojantys ir kalbantys tik apie savo negalią. Kaip ir neturinčius negalios, juos domina literatūra, muzika, istorija, darbas, kelionės, todėl ir skulptūros pasirinktos įvairios.“ 

Paklausta, kokių reakcijų ši NRD akcija sulaukė, J. Karvelienė sakė, kad pirmiausia akcija buvo derinta su Vilniaus miesto savivaldybe, skulptūrų autoriais. Autoriai pritarė savo kūrinių „bendrystei“ su neįgaliaisiais. Daugelio vilniečių nuomonės ir vertinimai buvo palankūs, atsirado abejojančių, kam to reikia. Buvo ir nepritariančių, sakiusių, kad tai yra išsidirbinėjimas... Kai kurie žmonės tiesiog neatpažino, ką reiškia vienas ar kitas atributas, kad J. Basanavičiaus rankoje ne šiaip lazda, bet baltoji lazdelė. Paaiškinus akcijos tikslą, nuomonės dažnai pasikeisdavo. „Žmonės vis dar neatpažįsta atskirų negalių, jų atributikos, simbolių, – sakė J. Karvelienė. – Gruodžio 3-iosios akcija prisidėjo prie geresnio negalios pažinimo ir supratimo.“ 

Šią dieną prie socialinės iniciatyvos „Jokio skirtumo“ prisijungė ir Švenčionių rajono savivaldybė. Rajono socialinių paslaugų centras bei LASS Švenčionių rajono filialas miesto parko skulptūras pažymėjo negalią simbolizuojančiais atributais – neįgaliojo vaikštyne, neregio lazdele ir kitais. Skulptūros rajono gyventojams dar kartą priminė, kad jokio skirtumo, su negalia ar be jos, žmogaus padaryti darbai yra tiek pat reikšmingi ir svarbūs visuomenei.   

Parengė Alvydas Valenta 

Nuotrauka: Tarptautinę žmonių su negalia dieną NRD surengtoje akcijoje tautos patriarchas J. Basanavičius į rankas paėmė baltąją lazdelę / NRD archyvo nuotr. 

J. Basanavičiaus skulptūra Vilniuje. Saulėtą žiemos dieną vienoje iš Vilniaus senamiesčio aikščių užfiksuota beveik trijų metrų aukščio bronzinė visuomenės veikėjo skulptūra. J. Basanavičius matomas visu ūgiu, kairiuoju profiliu, stovintis ant pusės metro aukščio pjedestalo. Vyras vaizduojamas garbingo amžiaus, stovėsena tvirta, jis atrodo rimtas ir pasitikintis savimi. Vyro plaukai trumpi, jis užsiauginęs vešlią barzdą ir ūsus. J. Basanavičius vilki pusilgį apsiaustą ilgomis rankovėmis, po kuriuo apsirengęs marškinius, liemenę, mūvi klasikines kelnes, avi odinius batus. Vyras stovi plačiai išskėtęs kojas, kairę ranką įkišęs į kelnių kišenę, dešine ranka pasirėmęs į baltąją lazdelę. Prie J. Basanavičiaus kojų padėtos dvi gėlių puokštės. Skulptūrą supa šio garbaus žmogaus vardu pavadinta aikštė, nuotraukos antrame plane matomas prabangus viešbutis ir ant jo sienų plevėsuojančios kelios skirtingos vėliavos. 

Biblioteka paskolins brailio eilutę 

Brailio eilutė – gana brangus prietaisas. Tiems, kurie nenori pirkti katės maiše, galimybių pasibandyti, kaip ji veikia ir ar tikrai patinka, nėra daug. Vieną tokių galimybių siūlo Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Su brailio eilute susipažinti praktiškai galima apsilankius bibliotekoje Vilniuje ar jos padaliniuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Suprasdami bendruomenės poreikius, bibliotekos darbuotojai mielai paskolintų brailio eilutę išbandyti namuose, darbe ar universitete. 

Kokie brailio eilutės privalumai? Prijungus ją prie kompiuterio galima skaityti BRF (skaitmeninio brailio) formato leidinius, saugomus virtualioje bibliotekoje ELVIS (juos taip pat galima parsisiųsti, išsaugoti brailio eilutės atmintyje ir skaityti neturint interneto ryšio), rašyti laiškus ar rengti dokumentus; prisijungus „Bluetooth“ ryšiu, naršyti išmaniajame telefone, rašyti žinutes ar komentarus socialiniuose tinkluose – galimybės beveik neribotos. 

Bibliotekos turimos brailio eilutės – „HumanWare Brailliant BI 40 (New Generation)“, turinčios aštuonių taškų brailio klaviatūrą, USB ir „Bluetooth“ jungtis, suderinamos su 32 ir 64 bitų „Windows“ operacinėmis sistemomis, iOS, JAWS ir NVDA. 

Brailio raštas gali tilpti tavo kuprinėje ir būti visada šalia – gal tikrai atėjo laikas išbandyti ir pajusti brailio eilutės teikiamą naudą? 

LAB informacija