Viršelio istorija

Apie reikalingą susikalbėjimą

Vytautas Gendvilas, instituciškai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje besirūpinantis prieinama aplinka, yra numynęs ne vieną savivaldybės ar kitos valdiškos įstaigos slenkstį. Visada randantis šmaikštų žodį ar neįtikėtiną istoriją, Vytautas surimtėja, kai reikia kautis už aklųjų ir silpnaregių reikalus. Išmano juos iš savęs, seniai ir giliai, todėl dažnai tenka kalbėtis apie viską. Ir apginti daugumos balsą. 

Sena tiesa, kad susikalbėjimas yra sudėtingas procesas, o ne tiesiog išsisakymas žodžiais. Siekiant surasti galimybių ir jomis pasinaudoti prireikia ne tik politinės valios, pinigų, ūkiško požiūrio, bet ir noro suprasti, išgirsti, kas sakoma. Jei nesakysime, kas esame ir ko mums reikia, niekas ir nežinos. Tad siekime susikalbėjimo. 

Vilniaus mero pavaduotojas Tomas Gulbinas ir V. Gendvilas akcijos „Už aplinką, matomą visiems“ metu / L. Puodžiūnės nuotr. 

Apvali viršelio nuotrauka. Joje – du vidutinio amžiaus vyrai, stovintys šalia vienas kito, į skaitytoją pasisukę kairiuoju profiliu. Dešinėje nuotraukos pusėje matomas vyras – vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų rudų plaukų, su vešliais antakiais, ūsais ir barzda, prisimerkęs, kiek pravėręs burną. Nuotraukoje matoma vyro galva, krūtinė, kairysis petys ir kairė ranka, kuri ištiesta pirmyn, rodomuoju pirštu rodant į kito vyro rankose laikomą „Mūsų žodžio“ žurnalą, su atsuktu paskutiniu viršeliu. Vyras atrodo susikaupęs, panašu, kad rodydamas į viršelį kažką ketina pasakoti ar aiškinti. Jis vilki tamsią šiltą striukę aukšta apykakle. Kitas šalia stovintis vyras nuotraukos centre matomas nuo liemens iki viršugalvio, žvilgsnį nukreipęs žemyn į rankose laikomą žurnalą. Vyras kiek pliktelėjęs, jo plaukai šviesūs, trumpi, vyras prisimerkęs ir atrodo ramus, susikaupęs, atidžiai klausosi pašnekovo. Jis užsiauginęs trumpus ūsus ir barzdą. Vyras vilki juodą medžiaginį paltą, po kuriuo matomi balti marškiniai. Vyrams už nugarų – aukštas, šviesiai rudomis plytelėmis dengtas pastatas su stiklinėmis durimis ir dideliais langais pirmame aukšte. Prie pastato esantis grindinys išklotas smėlio spalvos plytelėmis. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį pastato, esančio vyrams už nugarų, ir grindinio dalį. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Kairėje nuotraukos pusėje nebesimato rankose laikomo žurnalo ir nuotraukos centre esančio vyro galvos nuo kaktos iki viršugalvio. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato vyro rankose laikomo žurnalo, o likusioje nuotraukos dalyje vaizdą protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Nuotrauka matoma realiu pločiu ir spalvomis, tačiau nemažai apatinės nuotraukos dalies yra aptemdyta. Šiuo atveju, apatinėje nuotraukos dalyje nesimato dalies žurnalo ir beveik visos vyriškio rankos, rodančios į žurnalą. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Nematome paties nuotraukos centro – visiškai nesimato vyrų veidų ir centre esančio vyro kūno dalies nuo krūtinės iki kaktos. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik centre esančio vyro kūno dalį nuo krūtinės iki smakro.