Forumas

Alvydas Valenta, [email protected]

Poilsio rėmimo programa: kam ir dėl ko

Buitine kalba tai vadinama poilsiu, atostogomis, kelione prie jūros... Pažvelgę įdėmiau aptinkame poreikį pabėgti nuo rutina tapusios kasdienybės, atsinaujinti, atgauti emocinę ir visokią kitokią pusiausvyrą. 2020 metų pradžioje LASS taryba pardavė Šventojoje turėtus poilsio namus „Spindulys“. Svarbiausios priežastys: namai veikė vos keletą mėnesių per metus, buvo nuostolingi; jiems išlaikyti ir renovuoti reikėjo didelių investicijų; vieta, turint galvoje neregių savarankiškumą, irgi ne pati geriausia. „Spindulio“ pardavimą iki šiol organizacijos nariai vertina nevienareikšmiškai – daugelį dešimtmečių jis buvo aklųjų poilsio, susibūrimų, kelionių į pajūrį nakvynės vieta. Kad ir kaip bevertinsime, sandoris įvyko, istorijos rato atgal neatsuksi! Suprasdama vasaros poilsio svarbą, LASS taryba tais pačiais 2020 m. patvirtino LASS poilsio rėmimo programą. Šiais metais programa patvirtinta dar kartą, nes galiojo tik vienus metus. Tai nedidelis, vos keliolika punktų turintis dokumentas, tad trumpai apžvelkime svarbiausius. Programą vykdyti gali LASS steigtos viešosios įstaigos LASS pietvakarių centras, LASS šiaurės rytų centras ir Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras (VBSPC) bei LASS filialai. Šių metų programai skiriama 28 000 eurų suma, kuri skirstoma taip: 46,43 proc. lėšų – 13 000 eurų skiriama VšĮ LASS šiaurės rytų centro veiklos teritorijoje veikiantiems LASS filialams; 46,43 proc. lėšų – 13 000 eurų skiriama VšĮ LASS pietvakarių centro veiklos teritorijoje veikiantiems LASS filialams; 7,14 proc. lėšų – 2 000 eurų skiriama VšĮ Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro veiklos teritorijoje veikiančiam LASS Vilniaus miesto filialui. Programos lėšos gali būti naudojamos transporto, apgyvendinimo, maitinimo išlaidoms kofinansuoti. Šioms išlaidoms bendrai skiriama ne daugiau kaip 75 proc. finansavimo. Į programos lėšas LASS filialai gali pretenduoti tik tuo atveju, jei ne mažiau nei 60 proc. poilsio programoje dalyvaujančių asmenų yra LASS nariai (kaip tai apibrėžta LASS įstatų 13 punkte) ir nepilnamečiai vaikai, kuriems dėl regos sutrikimo nustatytas neįgalumo lygis. 

Ar programa pasiteisino, ką apie ją mano tie, kam ji skirta? Kaip paprastai, pradėkime nuo vilniečių. VBSPC direktorius, LASS Vilniaus miesto filialo pirmininkas Algimantas Arbočius: „Pernai pavasarį filialo taryba nusprendė, kad ilsėsimės Palangoje ir kad poilsis turėtų trukti ne trumpiau nei 7 naktis. Esame tarybos sprendimų vykdytojai: Palangoje suradome patogią neregiams vietą netoli jūros su prieinamomis kainomis. Ir pernai, ir šiemet ilsėjosi po 20 žmonių, didžioji dalis – neregiai ir silpnaregiai. Kaip galima spręsti iš atsiliepimų, žmonės patenkinti. Nemažas būrys šiemet vyko jau antrą kartą. Jeigu kitais metais filialo taryba nuspręs, kad žmonės nori ilsėtis kitur, ieškosime naujos vietos, bet kol kas Palanga mums tinka.“ 

Vilnietis Sigitas Sinkevičius: „Vieta poilsiui pasirinkta tikrai patogi – keli šimtai metrų iki jūros, keli šimtai – iki pagrindinės Jono Basanavičiaus gatvės. Esu neregys, bet iš poilsio vietos J. Basanavičiaus gatvę pasiekdavau savarankiškai, nueidavau ant tilto. Apskritai, beveik po visą Palangą tą savaitę, kol ilsėjomės, vaikščiojau savarankiškai, dažnai saviškių net nesusitikdamas. Užeiti į kavinukę, išgerti puodelį kavos ar bokalą alaus – jokių problemų! Man gal šiek tiek lengviau, nes praeityje mačiau ir atsimenu, kaip Palanga atrodo, tačiau objektyviai vertinant vieta tikrai patogi. Gyvenimo sąlygos kuklios, bet neprastos. Į akluosius poilsiautojus palankiai žiūri ir poilsio namų šeimininkas. Pernelyg nelenda su savo pagalba, bet kai tikrai reikia, ji yra. Manau, filialo tarybos sprendimas organizuoti poilsį Palangoje pasiteisino.“ 

„Šiais metais Poilsio rėmimo programos lėšos skirtos 13 LASS Pietvakarių regiono filialų, – pasakoja LASS pietvakarių centro direktorė Jolanta Kručkauskaitė. – Iš viso padalyta 13000 eurų, paraiškose numatyta, kad Poilsio programos lėšomis naudosis 219 LASS narių. Dauguma filialų džiaugiasi, kad turi galimybę pasirinkti, kur poilsiauti, dažniausias pasirinkimas poilsiui pajūryje – Palanga ar Šventoji, tačiau yra filialų, kurie renkasi poilsines išvykas į Žemaitiją ar kitas Lietuvos vietas, pavyzdžiui, Kėdainių filialas ir praeitais, ir šiais metais vyksta poilsiauti į sanatoriją Druskininkuose.“ 

Anot J. Kručkauskaitės, skiriamos poilsio programos lėšos filialus skatina vykti į organizuotas poilsio išvykas, ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Filialai skirtingai renkasi poilsio vietą: vieni mano, kad regėjimo negalią turintiems žmonėms patogiau grįžti į jau būtą vietą, kur viskas žinoma ir lengva orientuotis, o kiti mano priešingai, kad renkantis kiekvienais metais skirtingas vietas, ugdomas žmonių savarankiškumas ir mobilumas, orientacija naujoje aplinkoje, patiriami nauji įspūdžiai ir iššūkiai. Individualiai tikrai ne kiekvienas gebėtų tiek finansiškai, tiek fiziškai susiorganizuoti poilsio kelionę, nuvykti į pajūrį ar kitą pasirinktą vietą. 

LASS Kėdainių filialo vadovė Asta Bobinaitė pasakoja, kad sužinojusi apie galimybę pasinaudoti Poilsio rėmimo programos lėšomis, filialo taryba svarstė, kur ilsėtis. Jūra, aišku, gerai, bet geresni poilsio namai brangiai kainuoja, o rinktis prastesnius tik dėlto, kad nuvažiuotum prie jūros – pasirodė neracionalu. Taigi, buvo nuspręsta ilsėtis kitur. Balsas atiduotas Druskininkams. Filialo nariai į Druskininkus vyko rugsėjį, kai mažiau poilsiautojų ir mažesnės kainos. Atsiliepimai buvo geri, todėl ir šiemet nuspręsta ilsėtis ten pat, vėl rugsėjį. Kaip bus kitais metais, A. Bobinaitė nesiima spėlioti – gal Palanga ar Šventoji, o gal poilsiavietė prie ežero? Svarbiausia, kad žmonės turi galimybę išvykti, pakeisti aplinką. 

„Poilsio rėmimo programą žmonės vertina gerai, pernai pasinaudojo 9, šiemet – jau 14 filialų, – sako LASS šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas. – Filialai patys susiorganizuoja transportą, moka už maitinimą, programos lėšos dažniausiai skiriamos apmokėti nakvynei. Vienareikšmiškai pasisakome už tai, kad programa būtų tęsiama ir ateityje. A. Vilimui antrina LASS Panevėžio filialo pirmininkas Jurmantas Maselis ir LASS Pakruojo rajono pirmininkė Kristina Butkevičienė. 

Jurmantas: „Pernai ilsėjomės Palangoje, šiemet – irgi. 3 nakvynės, 4 dienos. Ieškome, kad žmonėms būtų patogu, netoli eiti. Pernai ilsėjosi 15 žmonių. Stengiamės išvežti kuo daugiau savo narių, kad vieni kitus palydėtų, padėtų, nereikėtų imti pašalinių.“ 

Kristina: „Pernai ilsėjomės kaimo turizmo sodyboje prie Dubysos, šiemet važiavome į Šventąją. Vyko 10 žmonių. Kaip filialui, turinčiam daugiau nei 40 narių, tai nemažai. Trys nakvynės, keturios dienos – žmonės ne tik pailsi, bet ir atsiranda stipresnis bendrystės jausmas. Programa turėtų būti tęsiama ir ateityje, o jeigu yra filialų, kurie ja nepasinaudoja, tai čia tik jų pačių apsileidimas.“ 

LASS Švenčionių filialas garsėja tuo, kad kasmet prie jūros į Šventąją išveždavo po 40–50 žmonių. Filialo vadovė Stasė Mažuolienė šio „įpročio“ neatsisakė ir nebelikus LASS priklausančių poilsio namų. „Pernai ilsėjomės Šventojoje, buvome radę labai patogią, nebrangią ir visaip kitaip tinkančią vietą, – pasakoja S. Mažuolienė. – Šiemet paaiškėjo, kad buvę šeimininkai tuos poilsio namus pardavė danams. Iškart pašoko kaina. Supratome, kad tokių pinigų mokėti negalėsime. Nepaisant to, nusprendėme, kad vis tiek ilsėsimės Šventojoje. Didžioji mūsų filialo narių dalis yra vyresnio amžiaus – 75–80 metų. Nepaisydami amžiaus, ligų, žmonės nori keliauti, ilsėtis. Kaip sako patys, pailsėjus prie jūros, nereikia pusmetį vartoti vaistų.“ 

Šiais metais švenčioniškiai prie jūros keliavo liepos pabaigoje, tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis. Kartu su savo nariais pajūryje buvusi S. Mažuolienė pasakojo, kad ir vėl ilsisi beveik 50 žmonių. Vėl 7 naktys ir beveik 8 dienos, vėl miškas, saulė, jūra! Filialo vadovė neslepia: tų pinigų, kuriuos skiria organizacija, tikrai nepakaktų išvežti net pusei norinčiųjų. Tenka ieškoti rėmėjų, naudoti lėšas, gautas iš 1,2 proc., skirtų paramai. Nepaisant to, Poilsio rėmimo programa labai reikalinga, todėl filialo vadovei ramybės jau dabar neduoda klausimas, kada programa baigsis, kada ta „karvutė“ užtrūks? Anot S. Mažuolienės, būtų labai negerai, kad „karvutė“ užtrūktų iškart po kitais metais vyksiančio LASS rinkimų suvažiavimo... Pagyvensime, pamatysime, bet jau dabar akivaizdu, kad Poilsio rėmimo programa pasiteisino, kad organizacijos nariams ji reikalinga. Norisi tikėti, kad ji nėra ir nebus siejama su jokiais rinkimų suvažiavimais ar kitomis vienadienėmis aplinkybėmis. 

Aklųjų ir silpnaregių poilsis – ne tik malonumai, saulės ar jūros vonios, bet ir adaptavimasis prie naujos aplinkos, jos prieinamumas. „Šventojoje ilsėtis smagu, – pasakoja Ugnė Žilytė. – Miestelis sutvarkytas, daug neregiui reikalingų reljefinių takų. Bėda ta, kad ant tų takų savo stalus susistato gatvės prekybininkai ir panaši publika. Nuolat reikia aplenkinėti, būti įsitempus, kad ko nors neužkliudytum, nenuverstum. Palangos savivaldybė, išduodama leidimus turėtų prekybininkus perspėti, o mūsų žmonės, atsakingi už aplinkos prieinamumą, artėjant poilsio sezonui priminti savivaldybei, kad reljefiniai takai skirti neregiams, o ne prekybininkams.“ 

Nuotrauka: Kokybiškas poilsis ilgam atstato jėgas. Akimirka iš LASS organizuotų sveikatingumo stovyklų / L. Puodžiūnės nuotr. 

Akimirka iš LASS organizuotos sveikatingumo stovyklos. Lietuvos pajūryje saulėtą vasaros rytą vyksta mankšta, kurioje dalyvauja apie penkiolika sportiškai apsirengusių žmonių. Visi jie matomi iš tolo, atsukę nugaras į skaitytoją, kojas plačiai įrėmę į pajūrio smėlį, o rankas iškėlę aukštyn taip, tarsi kairiąja ranka siektų saulės, o dešinę ranką ruoštųsi kelti link kairiosios. Prie savo kojų ant smėlio žmonės pasidėję atsineštus daiktus. Pajūris ramus, aplinkui nesimato daugiau žmonių, o jūroje nesimato nei vienos bangelės.