Specialisto komentaras

Giedrius Stoškus, teisininkas, [email protected]

Rengiama nauja LASS įstatų redakcija

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) tarybos sprendimu 2021 m. rugpjūčio mėn. 12 dieną šaukiamas neeilinis LASS suvažiavimas, kuriam bus teikiama nauja LASS įstatų redakcija. Iš viso LASS ir jos pirmtakėse – Lietuvos aklųjų sąjungoje, Lietuvos akliesiems globoti draugijoje, Lietuvos aklųjų draugijoje – galiojo 17 įstatų redakcijų. Tai 1926 m. Lietuvos aklųjų sąjungos įstatai, 1930 m. ir 1936 m. Lietuvos akliesiems globoti draugijos įstatai, 1947 m., 1955 m., 1962 m., 1966 m., 1974 m., 1979 m., 1984 m. Lietuvos aklųjų draugijos įstatai ir 1989 m., 1992 m., 1996 m., 1998 m., 2002 m., 2006 m. ir 2017 m. LASS įstatai. Taigi dabar ruošiamasi priimti aštuonioliktą įstatų redakciją. Iš visų organizacijos įstatų redakcijų trumpiausiai galiojo – beveik dvejus metus – 1996 m. įstatai, o ilgiausiai – 2006 m. įstatai, galioję iki 2017 07 05. 

Viena iš įstatų pakeitimus paskatinusių priežasčių – „Covid-19“ pandemija. Dėl jos plėstos nuotolinio komunikavimo galimybės tarp LASS narių ir LASS organizacijos valdymo organų. Kai kurios šių galimybių atsirado jau 2017 m. redakcijoje, o dabartiniame projekte jos dar išplečiamos. 2017 m. įstatų redakcijoje atsirado galimybė šaukti eilinius nerinkiminius suvažiavimus nuotolinės apklausos būdu, t. y. balsuojant elektroniniu paštu, o naujame teikiamame įstatų projekte šiuo būdu galima šaukti jau ne tik eilinius, bet ir neeilinius nerinkiminius suvažiavimus. Be to, įstatų projekte atsiranda galimybė nerinkiminius suvažiavimus ir LASS tarybos posėdžius rengti panaudojant telekonferencijų platformas, paprasčiau kalbant, per kompiuterio programas arba mobiliųjų telefonų aplikacijas „Zoom“, „Meet“, „Teams“ ar kitas. Nuotolinės apklausos būdu ir panaudojant telekomunikacijų platformas galės būti organizuojami ir LASS filialų tarybų posėdžiai. Dabartiniai LASS įstatai tokios galimybės nenumatė. Atskiri filialų tarybų nariai įgis teisę filialų tarybų posėdžiuose balsuoti iš anksto elektroniniu paštu. Dabar tokią galimybę turi tik suvažiavimo delegatai ir LASS tarybos nariai. 

Dabartiniai įstatai numato, kad nuotolinės apklausos būdu suvažiavimai ar tarybos posėdžiai nešaukiami, jei tam raštu ar elektroniniu paštu prieštarauja daugiau kaip ketvirtadalis suvažiavimo delegatų ar tarybos narių. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, blokuojant galimybę šaukti suvažiavimus, LASS tarybos ar filialų tarybų posėdžius nuotolinės apklausos būdu ar panaudojant telekonferencijų platformas, naujų įstatų projekte numatyta, kad minėtais būdais suvažiavimai, LASS tarybos ar filialų tarybų posėdžiai neorganizuojami, jei tam prieštarauja daugiau kaip pusė suvažiavimo delegatų, LASS tarybos ar filialų tarybų narių. Be to, nustatyti terminai, per kiek laiko tokį prieštaravimą reikia pateikti (suvažiavimo atveju – 15 dienų, o LASS tarybos ar filialų tarybų atveju – 3 dienos), atitinkamai nuo informacijos apie suvažiavimo, LASS tarybos ar filialo tarybos posėdžio šaukimą paskelbimo dienos. Dabartinėje įstatų redakcijoje tokių terminų per klaidą iš viso nėra. 

Dėl didelio filialų susirinkimuose turinčių teisę dalyvauti LASS narių skaičiaus, dalies LASS narių vyresnio amžiaus ir žemo kompiuterinio raštingumo kol kas nenumatyta galimybė nuotoliniu būdu ar panaudojant telekonferencijų platformas rengti tik filialų susirinkimus. Atskiri filialų susirinkimų dalyviai dėl minėtų priežasčių ir toliau neturės galimybės balsuoti iš anksto elektroniniu paštu. 

Jau 2017 m. įstatų redakcija numatė galimybę įstoti į LASS pateikiant prašymą ir pridedamus dokumentus elektroniniu paštu, nauja įstatų redakcija tai papildo galimybe elektroniniu paštu pateikti prašymą ir išstoti iš LASS, iškelti savo kandidatūrą į LASS tarybą ar pirmininko pareigas, pateikti skundą dėl pašalinimo iš LASS ar atsisakymo priimti į LASS. 

Kadangi sušaukti LASS filialo susirinkimą, kuriame dalyvautų kvorumui reikalingas narių skaičius, nėra paprasta, o per „Covid-19“ pandemiją kartais net ir neįmanoma, įstatų projekte atsisakyta reikalavimo tais atvejais, kai LASS taryba nepaskiria LASS filialo susirinkimo teikiamos filialo pirmininko kandidatūros, šaukti pakartotinį filialo susirinkimą. Tokiu atveju naują kandidatūrą LASS tarybai siūlys filialo taryba, o jei ir jos LASS taryba nepaskiria, kandidatūrą siūlys LASS pirmininkas. Filialo taryba filialo pirmininko kandidatūrą siūlys ir tais atvejais, kai LASS taryba motyvuotu sprendimu atšaukia filialo pirmininką, pripažįsta jį negalinčiu eiti pareigų ar patvirtina jo atsistatydinimą. Pagal dabartinius įstatus šiais atvejais privalo būti šaukiamas neeilinis susirinkimas. 

Antra įstatų keitimą paskatinusi priežastis – pakeisti įstatymai. LASS veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, su kurio pakeitimais mums buvo iškrėsta tam tikra, vaizdžiai sakant, kiaulystė. Vos 2017 m. viduryje po ilgo darbo parengėme ir patvirtinome naują įstatų redakciją, nepraėjus nei metams jau 2018-05-24 buvo pakeisti penki Asociacijų įstatymo straipsniai ir dar vienu straipsniu šis įstatymas papildytas. Minėti pakeitimai įsigaliojo 2019-01-01. Taigi iškilo reikalas įstatus priderinti prie šių pakeitimų. Dėl įstatymo pakeitimų įstatų projekte numatyta, kad LASS suvažiavimas nusprendžia dėl LASS finansinių ataskaitų rinkinio audito reikalingumo ir parenka auditorių ar audito įmonę. Dabartiniuose įstatuose iš viso nėra numatyta, kas šiais klausimais priima sprendimus, bet pagal susiklosčiusią praktiką tai nuspręsdavo LASS taryba. 

Įgyvendinant minėto įstatymo pakeitimą, kita numatyta naujovė – galimybė, tais atvejais, kai LASS pasirenka vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą, rengti ir suvažiavimui tvirtinti ne finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą, o vieną bendrą metinę veiklos ataskaitą. Įstatus derinant prie minėtų įstatymo pakeitimų, taip pat nustatyta, kad LASS pirmininkas atsako už LASS buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, pasirašo LASS metinių finansinių ataskaitų rinkinį, veiklos ataskaitą ar metinę ataskaitą, teikia šiuos dokumentus kartu su auditoriaus išvada, tais atvejais, kai buvo atliktas jų auditas, juridinių asmenų registro tvarkytojui, t. y. Valstybės įmonei „Registrų centrui“, taip pat atsako už jų paskelbimą LASS interneto svetainėje ir sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su minėtais dokumentais LASS buveinėje sudarymą. 

Trečia įstatų pakeitimo priežastis – 2019 m. įvykdyta LASS regioninės veiklos reforma. Kaip žinoma, tais metais buvo panaikintos 3 LASS regioninę veiklą vykdžiusios viešosios įstaigos, jų veikla patikėta likusioms LASS regioninėms viešosioms įstaigoms. Dabartiniai LASS įstatai numato, kad LASS taryba sudaroma pagal regionines atstovavimo kvotas, kurios sutapo su iki 2019 m. veikusių 5 regioninių viešųjų įstaigų veiklos teritorijomis. 3 nariai buvo renkami nuo Vilniaus ir Alytaus apskričių teritorijos, 3 – nuo Kauno ir Marijampolės apskričių teritorijos ir po 2 nuo Klaipėdos ir Telšių apskričių teritorijos, Šiaulių ir Tauragės apskričių teritorijos bei Panevėžio ir Utenos apskričių teritorijos. Naujų įstatų projekte regioninio atstovavimo kvotų sudarant LASS tarybą išvis atsisakyta, kadangi LASS tarybos nariai turi dirbti visai organizacijai, o ne „pramušinėti“ tik savo regionui naudingus projektus. 

Dar vieną įstatų pakeitimų grupę nulėmė siekis tobulinti LASS veiklą ir taisyti ankstesniuose įstatuose paliktas klaidas ar spragas. Norint jaunesnius akluosius ir silpnaregius sudominti mūsų organizacija, buvo nustatyta, kad nariai priimami ne nuo 18, o nuo 14 metų. Dėl to buvo suformuluotas ir naujas LASS tikslas: plėtoti organizuotą jaunimo su regos negalia veiklą, siekti šiuose įstatuose išvardytų tikslų bei vykdyti šiuose įstatuose išvardytas veiklas, ypatingą dėmesį skiriant teisei gauti tinkamos kokybės švietimo ir ugdymo paslaugas įgyvendinti. Taigi LASS nariu galės būti neturinčio 14 metų vaiko su regos negalia vienas iš tėvų, o pats vaikas su regos negalia bus priskirtas asmenų, kuriais rūpinasi LASS, kategorijai. Nariais galės būti abu, t. y. ir vienas iš tėvų, ir pats 14–18 metų vaikas, o jam sukakus 18 m. nariu liks tik jis pats, vienas iš tėvų nariu būti nebegalės. Nepilnamečių LASS narių nebus galima rinkti į LASS valdymo organus, t. y. į LASS ar filialo tarybą, revizijos komisiją, suvažiavimo delegatu, LASS ar filialo pirmininku ar jo pavaduotoju. 

Iškilus diskusijai dėl LASS simbolikos, buvo apsižiūrėta, kad dabartiniai įstatai nereglamentuoja, kas šiuo klausimu turėtų priimti sprendimą. Naujųjų įstatų projekte ši funkcija priskiriama LASS suvažiavimo kompetencijai. 

Dabartiniai įstatai numato, kad LASS vardinius sąrašus tvarko LASS taryba arba jos įgaliota įstaiga. Realiai LASS taryba, kaip kolegialus LASS organas, šių sąrašų netvarkė, todėl ši funkcija naujų įstatų projekte patikėta LASS pirmininkui arba jo įgaliotiems asmenims. 

Kadangi LASS suvažiavimuose sunku surasti LASS narių, norinčių dirbti LASS revizijos komisijoje, nutarta jos narių skaičių sumažinti nuo 5 iki 3 narių. Be to, siekiant išvengti galimo prieštaravimo teisės aktams, panaikinta galimybė LASS revizijos komisijai tikrinti LASS kontroliuojamų juridinių asmenų veiklą. Ji galės tikrinti tik pačios asociacijos LASS veiklą ir negalės tikrinti LASS įsteigtų viešųjų įstaigų ar uždarųjų akcinių bendrovių. 

Norint, kad nekilnojamasis LASS turtas kurtų naudą akliesiems ir silpnaregiams, o ne būtų kam nors perduodamas neatlyginamai turto panaudos sutartimis, nustatyta, kad, kaip ir nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo atveju, sudarant LASS turto panaudos sutartis būtina gauti LASS tarybos leidimą, priimtą ne mažiau kaip 2/3 visų LASS tarybos narių balsų dauguma. Kadangi LASS tarybą sudaro 14 narių, tai už tokį leidimą turi balsuoti ne mažiau kaip 10 tarybos narių. Šis reikalavimas netaikomas tik tais atvejais, kai panauda suteikiama žmonėms su regos negalia paslaugas teikiantiems juridiniams asmenims, pvz., aklųjų ir silpnaregių sporto klubams ir panašiai. 

Siekiant didesnės LASS veiklos spartos, nuo 60 iki 45 dienų sutrumpintas terminas, prieš kiek laiko būtina paskelbti apie būsimo LASS suvažiavimo datą, laiką, vietą ir preliminarią darbotvarkę, o šio termino galima nesilaikyti, jei su tuo raštu ar elektroniniu paštu sutinka ne mažiau kaip 2/3 LASS suvažiavimo delegatų. 

Atsižvelgiant į 2020-03-01 įsigaliojusią naują Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo redakciją, įstatų projekte nurodoma, kad LASS yra nevyriausybinė organizacija. 

Atsižvelgiant į naują terminologiją, visur terminas „regos neįgalieji“ pakeistas terminu „žmonės su regos negalia“, kadangi keičiantis bendram socialiniam kontekstui pirmiau turi būti akcentuojamas žmogus, o tik po to jo negalia; terminas „tinkama aplinka“ pakeistas „prieinama aplinka“, nes toks terminas naudojamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme ir Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Be to, suformuluota nauja veiklos sritis: „Vykdo žmonėms su regos negalia svarbią advokaciją“. Advokacija suprantama kaip atstovavimas ir teisių gynimas. 

Kadangi greta bankų ir kredito unijų atsirado ir elektroninių pinigų įstaigų, įstatų projekte nurodoma, kad LASS gali turėti sąskaitų ir jose. 

Siekiant kvorumo LASS filialų susirinkimuose buvimo, LASS nariams suformuluota pareiga lankyti LASS filialų susirinkimus. 

LASS įstatų projektas skelbiamas LASS interneto svetainėje www.lass.lt. Jis dar gali pasikeisti, nes kiekvienas LASS narys galėjo iki š. m. liepos 12 d., t. y. ne vėliau kaip iki suvažiavimo likus 1 mėn, pateikti siūlymus dėl įstatų projekto pakeitimo. Už tinkamai pateiktus siūlymus balsuos LASS suvažiavimas. Taigi ir patys įstatai bus priimti, jei už juos balsuos ne mažiau kaip du trečdaliai suvažiavimo delegatų, skaičiuojant nuo suvažiavime dalyvaujančių delegatų skaičiaus.