Socialinis pulsas

Autoriaus nuotraukaDovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Radviliškio bendruomenės stiprybė


 

Parašas po straipsniuToliau tęsiame pažintį su LASS filialais ir šį kartą kviečiame į Radviliškio rajono skyrių, kuris daugiau kaip penkis dešimtmečius puoselėja tvirtas tradicijas besirūpinant regėjimo negalią turinčiais kraštiečiais. Filialo veikla skaičiuojama nuo 1964 m., jam vadovavo Vytautas Minkus, Petras Stankus, Albina Lauraitienė, Boleslovas Ūsas, Viktoras Aižinas. Šiuo metu darbus su didele atsakomybe ir rūpesčiu tęsia Janina Aižinienė, prieš tai buvusio pirmininko žmona, kuri filialo darbus perėmė 1996 m. po ankstyvos vyro mirties. 

Radviliškio rajono filialas vienija 95 narius. Kaip ir daugelyje filialų, taip ir šiame, aktualijos labai panašios – individualios pagalbos poreikis, reabilitacijos problemos, orientavimosi aplinkoje ugdymas, prisitaikymas buityje, technologijos dalykų įsisavinimas, laisvalaikio užimtumas. J. Aižinienė kalbėjo: „Stengiamės, kad mūsų žmonės neužsidarytų namuose, nesijaustų vieniši ir gautų tinkamą pagalbą. Prieš daugelį metų filialo veikla buvo orientuota į konkrečių paslaugų teikimą, dabar tai papildė įvairūs mokymai, padedantys žmonėms patiems pasiruošti gyvenimui, sėkmingesnei integracijai į visuomenę.“ 

Įgyvendinti tikslus filialui padeda LASS parama, Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD), Radviliškio rajono savivaldybės projektai, kiti rėmėjai. Šiais metais Radviliškio rajono filialas įgyvendina socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą „Kartu mes galime daugiau“, kurį finansuoja NRD per Radviliškio rajono savivaldybę. Pirmininkė atvirauja, kad glaudus bendradarbiavimas su savivaldybe neapsiriboja vien projektine veikla. Tai pastebima iškilus nenumatytiems atvejams, kai, tarkim, prireikia transporto didesniam žmonių kiekiui nuvežti į kitame rajone vykstančias veiklas. Palankų savivaldybės požiūrį J. Aižinienė pastebi ir filialo teikiamoms paraiškoms, nuolat palaikomi ryšiai su savivaldybės administracijos direktore Jolanta Margaitiene, Socialinės paramos skyriumi ir jo vedėja Rasa Miškiniene. 

Filialo veikloje pirmiausia dėmesys skiriamas žmonių individualiems poreikiams tenkinti. Todėl čia teikiama konsultavimo, tarpininkavimo, palydėjimo pagalba, vyksta užsiėmimai, skirti savarankiško gyvenimo įgūdžiams ugdyti, atkurti ir palaikyti, padedama pildyti įvairius dokumentus – šildymo kompensacijai gauti ar kompensacinei technikai įsigyti ir kt. J. Aižinienė pasidžiaugė, kad individualių paslaugų teikimas nenutrūko ir per karantiną. Tai lėmė, kad pati pirmininkė vairuoja ir su transporto priemone ne tik gali pasiekti atokiau gyvenančius LASS žmones, bet ir juos pavėžėti būtinais atvejais. Tiesa, moteris kuklinasi ir ne iš karto pamini, kad tai daro nuosavu automobiliu. „Nuvežimo į tam tikras vietas poreikis toks didelis, kad dažnai neužtenka LASS skiriamo degalų limito. Dažniausiai tai būna vizitai pas gydytojus. Kartais šių paslaugų teikimą sunku įsprausti į darbo valandas. Kartą vienas mūsų žmogus vakare buvo nuvežtas į ligoninės priimamąjį Šiauliuose ir iš ten po apžiūros paleistas vidury nakties. O namai už 50 km, artimųjų neturi. Tad iš jo sulaukiau skambučio su dideliu prašymu parvežti namo. Net nesudvejojau, vykti ar ne. Apskritai dabartinis laikas žmonėms dėl susisiekimo itin sunkus, nes sumažinta autobusų maršrutų, o tie, kurie likę, skirti nedideliam skaičiui, tad kartais ir nepaima visų norinčiųjų.“ 

Karantinas kiek pristabdė ir bendras veiklas, kurios buvo rengiamos su kitomis įstaigomis. Tiesa, bendradarbiavimas nenutrūko, tik teko apriboti kontaktinius susitikimus. Todėl virtualūs ryšiai sėkmingai palaikomi su nevyriausybinėmis organizacijomis, tad visuomet yra su kuo pasidalyti patirtimi, o su Radviliškio diabeto klubu „Likimas“ pasirašyta net bendradarbiavimo sutartis. Itin palankūs ryšiai užsimezgę su Radviliškio miesto kultūros centru, kuris suteikia patalpas ansamblio repeticijoms, renginiams. Bendradarbiaujama su Radviliškio trečiojo amžiaus universitetu, kurio lektoriai skaito paskaitas, veda praktinius užsiėmimus. Kol nebuvo karantino suvaržymų, švietėjišką veiklą filialas pats rengė mokyklose, kuriose supažindindavo, kaip nematantys žmonės gyvena, adaptuojasi namų, socialinėje, darbinėje aplinkoje. „Šiuos dalykus pasakoja patys mūsų nariai, demonstruoja techninės pagalbos priemones. Visai kitaip mokiniai priima, kai tai sužino iš paties nematančiojo. Kartu kalbame ir apie filialo galimybes padėti regėjimo sutrikimus patiriantiems žmonėms, jei kartais mokinių aplinkoje pasitaikytų tokių artimųjų“, – dalijosi pastebėjimais J. Aižinienė. 

Dar viena puiki bendradarbiavimo kryptis – su Radviliškio rajono savivaldybės viešąja biblioteka: kartu dalyvauta projekte, kuris miesto neregiams ir silpnaregiams padovanojo taktilinį žemėlapį. „Jame išdėstyta centrinė Radviliškio miesto dalis – autobusų, geležinkelio stotis, kultūros namai, miesto savivaldybė, bažnyčia, mūsų filialas. Iš žemėlapio neregys sužino, kiek ir kokia kryptimi pastatai nutolę nuo namų, o ir matantiesiems įdomu patyrinėti, pajusti miestą savo delnuose“, – džiaugėsi pirmininkė. 

Ne tik šie, bet ir kiti filialo nuveikti darbai jau ne vienus metus nelieka žiniasklaidos nuošalyje. Apie juos noriai imasi rašyti regiono leidiniai, tokie kaip „Radviliškio naujienos“, „Radviliškio kraštas“. Pirmininkės teigimu, žiniasklaidos pasitelkimas itin aktualus filialo veikloje, ypač, kai norima pasiekti naujus narius. Apie šią bendradarbiavimo patirtį J. Aižinienė kalbėjo: „Patys kviečiame žurnalistus į renginius, paruošiame nedidelius pranešimus spaudai apie savo veiklas. Pasitelkti žiniasklaidą padeda ir ilgametė patirtis, šiltas, žmogiškas ryšys. Stengiamės žiniasklaidos žmones kuo daugiau supažindinti su filialo darbais, jų nauda, akcentuojame tai, kad tiems, kam reikalinga mūsų pagalba, ne visi žino apie ją, todėl paprašome plačiau paskleisti žinią. Tuomet jautriau žmonės reaguoja, o kartais tai suteikia galimybę nedidukus informacinius skelbimus įdėti nemokamai. Taip žiniasklaida kartu prisideda prie mūsų filialo misijos.“ 

Paminėtos Radviliškio rajono filialo bendradarbiavimo kryptys teigiamai veikia vykdomas veiklas. Visos jos svarbios, tačiau vieną iš jų pirmininkė išskiria kaip ypatingą. Tai kultūros užimtumas, kuris pasiteisina ir kaip sėkmingas integracijos būdas, ir kaip itin žmonių pamėgta veikla, neįkainojama bendravimo galimybė, kuri leidžia nutolti nuo savo rūpesčių ir slogių minčių. Todėl filiale teikiamos meninių kūrybinių gebėjimų lavinimo paslaugos, rengiamos kultūrinės ekskursijos, edukacinės programos. O turintys muzikinių gebėjimų yra buriami į vokalinį instrumentinį ansamblį „Pasagėlė“. Vaidybos mėgėjai ilgą laiką rinkdavosi į dramos būrelį, kuris dabar pristabdė savo veiklą, tačiau planuojama vėl ją atnaujinti. Amatų mėgėjai taip pat turi užsiėmimų, kuriuos veda pirmininkė J. Aižinienė. Tačiau bene labiausiai visus įtraukiantis laisvalaikio leidimo būdas – tai kelionės, ekskursijos. Pirmininkė atviravo, kad Lietuvoje jau beveik visos vietos aplankytos, dalis kaimyninės Latvijos, tad kai vėl reikia galvoti apie naują maršrutą, tenka stipriai pasukti galvą. 

Apie tai, kad bendravimas draugijoje yra vienas iš esminių dalykų, antrina ir filialo narė Edita Vaitkutė, kuri šiuo metu savanoriškai padeda J. Aižinienei darbuose, iki karantino prisidėjo prie ekskursijų, kelionių, paskaitų apie sveikatą organizavimo. Edita turi nedidelį regėjimo likutį ir teigia, kad ji užaugo kartu su filialu, kuris jai padėjo sutvirtėti, o dabar pati prisijungia prie filialo darbų kuo tik galinti. Mergina kalbėjo: „Man labai pagelbėjo orientavimosi aplinkoje mokymai. Taip pat tvirtybės suteikė buvimas su savo likimo žmonėmis. Be to, turime itin veiklią, nuoširdžią pirmininkę, kuri imasi visų sričių, kad tik mums padėtų. Štai pati moko žmones, kaip naudotis mobiliaisiais telefonais, seka naujoves, domisi. Mes turime tikrą angelą sargą. Todėl ji yra net gavusi Radviliškio rajono apdovanojimą – „Gerumo angelo“ statulėlę.“ 

Bendruomeniškumo naudą išskiria ir kiti filialo nariai, kurie pastebi, kaip bendrystė padeda tvirčiau jaustis, drąsiau eiti į visuomenę. Apie tai prakalbo ilgametė draugijos narė Zita Červinienė: „Anksčiau, rodos, mes patys bijojome savo negalios, o dabar esame kur kas laisvesni nuo šio susikaustymo, parduotuvėje, kitoje viešoje vietoje nebijome kažko paprašyti. Taip yra dėl to, kad turime mokymus, vieni kitų palaikymą. Tokį požiūrį mums įskiepijo ir filialo pirmininkė. Turim gerą „kumštį“, kuris įtraukia mus į visokias veiklas, net ir tada, kai kiek pritingime. Ji visuomet pasidomės, paklaus, kaip kam sekasi. Jei kas suserga, pasirūpins, kad žmogus pakliūtų pas medikus, jei reikės, nuveš, nupirks vaistų. Net pati yra prasitarusi: „Mamai apie savo vaikus reikia žinoti viską, kad ji galėtų jais rūpintis.“ Ir visiškai nesvarbu, kad kai kuriems jos „vaikams“ yra tiek pat ar net daugiau metų nei pačiai „mamai“.“ 

Nelieka abejonių, kad šio filialo stiprybė yra susijusi su gebėjimu burti žmones ir nuoširdžiai jais rūpintis. Tad žmonės pirmininkei negaili palankių vertinimų. Daug gražių ir šiltų padėkos žodžių buvo išsakyta ir praėjusį mėnesį, kai Janina Aižinienė kovo 26 d. šventė 70 metų jubiliejų. Tai itin prasminga proga stabtelti, pažvelgti į prabėgusius metus, iš kurių net 24-eri praskriejo vadovaujant draugijai, o kur dar du dešimtmečiai iki pirmininkavimo, kai moteris buvo įsitraukusi į draugijos rūpesčius padėdama savo vyrui V. Aižinui. Nuveikta daug, todėl prieš kelerius metus moteris visus savo pastebėjimus, patyrimus, o ir iki jos buvusius filialo įvykius suguldė į knygą „Pusė amžiaus su baltąja lazdele“. O šiandien, vertindama savo nuveiktus darbus, moteris nedaugžodžiauja: „Kai esi reikalingas žmonėms, tuomet net nepajunti metų tėkmės. Džiaugiuosi būdama su LASS žmonėmis, galėdama jiems padėti. Svarbiausia šiame darbe suprasti žmogaus bėdą ir visus vienodai mylėti.“ 

 

Nuotrauka: Dramos būrelio veikla liko tik gražus prisiminimas, bet ilgametė filialo istorija padeda gyvuoti ir kurti drauge / LASS Radviliškio raj. filialo archyvo nuotr. 

LASS Radviliškio raj. filialo bendruomenės nuotrauka. Aštuoni garbaus amžiaus žmonės pozuoja šviesiame kambaryje, išsirikiavę dviem eilėmis, galima numanyti, kad po vaidinimo. Už jų, tolėliau, matoma tamsi užtraukta užuolaida, krentanti nuo lubų iki pat žemės. Nuotraukoje – šešios moterys ir du vyrai, matomi visu ūgiu, atsisukę į skaitytoją. Kairiajame krašte stovinčios dvi moterys apsirengusios velnio ir angelo kostiumais, viduryje stovintys du vyrai – apranga, panašia į lietuvių tautinius kostiumus, o šalia jų, dešiniajame krašte, stovinčios moterys taip pat vilki tautinius kostiumus primenančia apranga, sijonais ar suknelėmis. Priekinėje eilėje pozuoja dvi moterys – kairėje pusėje stovinčioji vilki ilgą tamsią suknelę iki žemės, ant galvos dėvi ryškią kepurę ir ant kaklo riši panašios spalvos šalikėlį, o šalia jos stovinti moteris – šviesią languotą palaidinę ir ilgą tamsų sijoną, rankose laiko šūsnį šviesių lapų. Kompanija atrodo linksmai nusiteikusi, nuotrauka spinduliuoja teigiama energija. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]