Laiko juosta

Paralimpiečių krantinė 

Praėjusių metų vasarą Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) vadovai prakalbo apie paralimpiečių krantinės idėją. Krantinė turėjusi atsirasti prie Neries, joje būtų pagerbti ir įamžinti Lietuvos paralimpiečiai sportininkai. Šį pavasarį jau turime realų krantinės projektą. Lietuvos paralimpiečių pergales įamžins erdvė prie Neries „Sugautas vėjas“. Jos akcentas – to paties pavadinimo menininkų dueto Vaivos ir Vido Simanavičių kurta Lietuvos paralimpiečių simbolio gilės motyvo skulptūra ir specialios atminimo lentelės. Naują vietą vilniečiams ir miesto svečiams šiuo metu rekonstruojamoje Neries krantinėje ketinama atverti iki Tokijo paralimpinių žaidynių. 

„Praėjusiais metais LPAK minėjo veiklos trisdešimtmetį, – pasakoja LPAK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis. – Pradėjome galvoti, kaip šią datą reikėtų paminėti. Kartu supratome, kad LPAK yra tik institucija, kad svarbiausia yra ne ji, o paralimpiniam sąjūdžiui gyvastį savo pergalėmis įkvepiantys žmonės. Taip gimė krantinės idėja. Džiaugiamės, kad šią idėją palaikė Vilniaus miesto savivaldybė. Paralimpiečių krantinė bus Neries krantinės atkarpoje tarp Mindaugo ir Žirmūnų tiltų.“ 

Krantinės projektą rinko komisija, sudaryta iš LPAK, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų. Komisija atrinko tris projektus, galutinį žodį patikėdama tarti „internautams“ – jie išrinko dailininkų Simanavičių darbą. Naujojoje erdvėje bus sukurtos 24 atminimo lentelės, skirtos kiekvienam Lietuvos paralimpinių žaidynių prizininkui, pradedant 1988 m. vykusiomis Seulo paralimpinėmis žaidynėmis. Lentelių skaičius ne galutinis. Visi būsimi paralimpiniai čempionai ir prizininkai čia taip pat turės savo lenteles. P. Kalvelis tikisi, kad krantinė lankytojams bus atverta kaip ir numatyta darbų plane ir joje įvyks Lietuvos paralimpinės rinktinės palydos į Tokiją. „Vaikštant krantine, skulptūra iš pradžių akį patraukia abstrakčia, gal kaspiną ar upės vingį kiek primenančia forma. Einant pirmyn vaizdas keičiasi – pamatome stilizuotą ąžuolo gilės motyvą, besikaitaliojantį su žmogaus siluetu. Tai veržli, dinamiška forma su aiškia nuoroda į paralimpinį sportą. Gilesnis skulptūros suvokimo klodas kviečia pajusti, kad tik atlikus judesį, žengiant pirmyn, įmanoma išvysti neregėtus horizontus, atrasti naujas prasmes“, – sako jos kūrėjai. 

Anot P. Kalvelio, labai svarbu, kad krantinė būtų ne tik simbolis, įamžinimo vieta, bet ir gyva, miestiečių ir miesto svečių lankoma erdvė. Šalia krantinės veiks kavinė, bus įrengtos laipiojimo sienelės, numatyta erdvė LPAK viešiems renginiams. Tinkamą vietą turėtų atrasti ir vandens sporto mėgėjai. Paralimpiečių krantinės projektą finansuoja Lietuvos paralimpinis komitetas ir Lietuvos „Rotary“ apygarda. 

Kovo 29 dieną vyko LPAK generalinės asamblėjos ataskaitinė-rinkimų sesija. LPAK prezidentu dar ketveriems metams perrinktas Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių čempionas ir prizininkas Mindaugas Bilius, generaliniu sekretoriumi – silpnaregis Paulius Kalvelis. Akliesiems ir silpnaregiams sportininkams Lietuvos paralimpiniame sąjūdyje tenka itin svarbi vieta. Pirmieji paralimpinių medalių dalyviai ir prizininkai buvo LASS nariai Danutė Linkevičiūtė-Šmydek ir Vytautas Girnius. V. Girnius šiais metais tapo ir LPAK viceprezidentu. Į LPAK vykdomąjį komitetą išrinkti silpnaregiai sportininkai Arnoldas Januškevičius ir Mindaugas Triušys. 

Šių metų vasario mėn. buvo patvirtintas Lietuvos paralimpinės rinktinės dalyvių ir kandidatų sąrašas. Jį sudaro 33 pavardės, tačiau kelialapius į žaidynes kol kas yra iškovojusi tik Lietuvos golbolo rinktinė ir silpnaregė maratono bėgikė Aušra Garunkšnytė. Dar prieš rinkimų asamblėją LPAK generalinis sekretorius P. Kalvelis sakė: „Situacija gali keistis kasdien. Kol kas, t. y. kovo pabaigoje, žinome, kad Tokijo paralimpinės žaidynės įvyks, tik be žiūrovų iš užsienio.“ 

Parengta pagal LPAK informaciją 

Nuotrauka: Būsimos paralimpiečių krantinės vizualizacija. Joje – vasariška erdvė prie Neries. Modernios kompozicijos „Sugautas vėjas“ akcentas – Lietuvos paralimpiečių simbolio gilės motyvo skulptūra, pastatyta kairėje vizualizacijos pusėje ir specialios atminimo lentelės. Pačiame vizualizacijos priekyje matoma šviesi asfaltuota aikštė, besibaigianti ties gana aukštu šviesios spalvos bordiūru, ant kurio stovi maždaug metro aukščio akmens postamentas, ant kurio vaizduojamas gilės simbolis. Krantinę supa neaukšti žaliuojantys krūmai ir gėlės. Virš jų į įkalnę kyla asfaltuotas takas, kurio kairėje pusėje matomos baltame mūre įklijuotos atminimo lentelės. Tako viršuje – maždaug keturių metrų aukščio šviesi betoninė siena, ant kurios pritaisyti tamsūs metaliniai turėklai. Palei juos driekiasi keli dideli žaliuojantys medžiai, prie vieno iš jų – iškyšulys sienoje, atrodantis kaip nedidelė apžvalgos aikštelė, iš kurios patogu stebėti Neries krantinės peizažą. 

Tikrovė pranoko lūkesčius 

„Pirmiausia norėjome kuo plačiau paskleisti žinutę, kas yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, kaip ji gali padėti regėjimo negalią turintiems žmonėms. Buvo ir dar viena žinutė: esame atviri naujovėms, informacinėms technologijoms, visuomenėje vykstantiems pokyčiams“, – sako LASS respublikinio centro socialinės reabilitacijos specialistė Daina Vitkauskienė. 

Kovo 26 d. LASS surengė nuotolinę konferenciją „Kai silpsta rega – pagalba ir galimybės“, skirtą socialiniams darbuotojams, lankomosios priežiūros specialistams, bendraujantiems su regėjimo sutrikimų turinčiais žmonėmis. Pats nuotolinio bendravimo ar dalykinio susitikimo formatas šiais karantino laikais nestebina, maloniai nustebino kitkas – dalyvių gausa. „Rengdamiesi konferencijai visoms savivaldybėms išsiuntinėjome laiškus kviesdami dalyvauti. Kad galėtų būti apie 200 dalyvių tikėjomės, bet tikrovė peraugo lūkesčius, užsiregistravo apie 420, – sako D. Vitkauskienė. – Žinau ne vieną atvejį, kai prie vieno kompiuterio buvo po kelis žmones, skaičiuojame, kad iš viso dalyvių galėjo būti apie 500.“ 

Konferencijos organizatoriai primena: socialiniai darbuotojai lanko šeimas, žmones jų gyvenamosiose vietose, geriausiai žino situaciją, jie dažnai pirmieji sužino ir apie žmogaus negalią ar dėl jos kylančius sunkumus, gali padėti juos spręsti ar bent patarti, kur kreiptis. Dalyviai buvo supažindinti su neregių ir silpnaregių socialine reabilitacija, kompensacinėmis priemonėmis, šiuolaikinių informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, regėjimo sutrikimų įvairove ir ypatumais. „Rajonuose dirbantys specialistai sužinojo apie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos aklųjų bibliotekos, kitų institucijų teikiamas paslaugas. Kartu tai buvo ir mūsų organizacijos reklama, ne visada tiesioginė, nuolat demonstruojama, bet reklama“, – sako D. Vitkauskienė. 

Konferencijos sėkmė organizatorius paskatino galvoti apie antrą panašaus pobūdžio renginį. Pirminėmis žiniomis, jis turėtų vykti rudenį, būtų labiau skirtas LASS sociokultūriniams projektams, aklųjų laisvalaikiui. Per savo veiklos istoriją LASS yra sukaupusi daug ekspertinės patirties. Nuotoliniai susitikimai – galimybė ja pasidalyti su tais, kam ji naudinga ir įdomi. Kilęs susidomėjimas, kurio nei suvaidinsi, nei surežisuosi, rodo, kad ji tikrai naudinga. 

Alvydas Valenta