Viršelio istorija

 

Apie geriausias dovanas


 

Kai Vilniaus senamiestyje susitikome su mėnesio pradžioje gimtadienį atšventusiais broliais Pauliumi ir Vytautu Lėveriais, spaudė gruodžio šaltukas. Žodis po žodžio, šypsena po šypsenos, broliški „pasišpilkavimai“ – neįmanoma sušalti, kai žmonės spinduliuoja gera nuotaika ir nesureikšmina problemų. Argi jie jų neturi? Būtų kvaila taip sakyti. „Kartais lyg ir matome šešėlį. Jei tiestume ranką, turbūt kažką paliestume“, – sako dvyniai. 

Nuo mažens palaikomi šeimos, broliai išsiugdė savarankiškumo, smalsumo, aktyvumo geną. Dabar be bėdų savarankiškai pasiekia skirtingus universitetus, ruošiasi labai panašių specialybių – informatikos studijų – paskaitoms, dalyvauja renginiuose, tapo vienais pastebimiausių jaunuolių mūsų bendruomenėje. Nenuostabu, kad Pauliaus ir Vytauto pomėgiai panašūs – tiek renkantis specialybę, tiek atsistojus prie šoudauno stalo. Netrūksta jiems ir sveikos broliškos konkurencijos. Bet visa tai sudėjus gautume kasdienę dovaną – nuoširdžiai bendrauti, juoktis kartu, jausti palaikymą, suprasti kitą, kažkam rūpėti. Visgi, gal ne visas geriausias dovanas galima sudėti po eglute? 

 

Viršelyje – Paulius ir Vytautas Lėveriai / Daivos Liubamirskaitės nuotr. 

  

Apvali viršelio nuotrauka. Joje – du jauni broliai dvyniai. Vaikinai pozuoja lauke, žiemos laikotarpiu. Abu matomi nuo liemens iki viršugalvio, atsisukę vienas į kitą, vizualiai atrodo beveik identiški. Abiejų plaukai tamsūs, trumpi, broliai užsidėję akinius storais stiklais, žiūri vienas į kitą ir šypsosi, atrodo, šmaikštauja. Kairėje nuotraukos pusėje esantis vaikinas pasisukęs dešiniuoju profiliu, dešinę ranką pakėlęs prie krūtinės ir ruošiasi spausti brolio dešinę ranką. Vaikinas vilki tamsiai žalią žieminę striukę su pūkiniu kapišonu, ant kaklo riši mėlyną šaliką, mūvi juodas odines pirštines. Jo brolis, esantis dešinėje nuotraukos pusėje, pasisukęs kairiuoju profiliu, dešinę ranką ištiesęs pirmyn link brolio ir ruošiasi spausti jam dešinę. Šis vaikinas vilki juodą žieminę striukę su pūkiniu kapišonu, ant kaklo riši tamsiai raudoną šaliką ir taip pat mūvi juodas odines pirštines. Broliai atrodo linksmai nusiteikę ir labai artimi. Jiems už nugarų, antrame nuotraukos plane, matomas įšalęs miesto vaizdas – vis dar žalias nedidelis žolės lopinėlis ir keli medžiai parudavusiais, beveik auksiniais, lapais, kai kurie – padabinti gelsvai šviečiančiomis girliandomis. 

 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį brolius supančio miesto vaizdo, dabar antrame nuotraukos plane galima įžiūrėti ir už medžių stūksantį aukštą, bent penkių aukštų, mūrinį šviesų pastatą dideliais langais. 

 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai nuotraukos kampuose vaizdas visai nematomas. Kairėje nuotraukos pusėje esančio brolio nugaros beveik nematyti, galima įžiūrėti tik dalį jo krūtinės ir veidą, taip pat uždengiama dalis medžių, tačiau dešinėje pusėje esantis brolis vis dar matomas aiškiai. 

 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Vaizdo akiplotis nepakitęs, spalvos taip pat, tačiau vaizdą vietomis temdo dėmės. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato kairėje nuotraukos pusėje stovinčio brolio kūno dalies nuo liemens iki krūtinės, o likusioje nuotraukos dalyje vaizdą protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

 

KATARAKTA. Šiuo atveju, visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiuo atveju, nesimato brolių kūno dalių nuo liemens iki krūtinės, o dešinėje nuotraukos pusėje esančio brolio ir krūtinės iki pečių. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Šiuo atveju nematome paties nuotraukos centro – brolių veidų ir dalies antrame nuotraukos plane esančių medžių. 

 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik nedidelę dalį kairėje nuotraukos pusėje esančio brolio veido – akinių stiklo dalį, nosį, lūpas ir dalį smakro. Tolumoje matomas ir medžio siluetas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo logotipas