Skaitmeninis asistentas

Alvydas Valenta, [email protected]

Stabdo tik baimė pradėti

Rubrikoje "Skaitmeninis asistentas" nuolat rašome apie akliesiems ir silpnaregiams galinčias padėti skaitmenines technologijas, išmaniuosius buities ir kitokius įrenginius, jiems skirtas programėles. Nemažai dėmesio skiriame išmaniesiems (liečiamiesiems) telefonams, juose naudojamoms orientacijos, teksto, vaizdo atpažinimo programoms. Nepaisant to, dalis regėjimo negalią turinčių žmonių vis dar įsitikinę, kad išmanieji telefonai - ne jiems, kad jie niekada neperpras labai "sudėtingo" šių įrenginių valdymo, jų logikos - paprastai kalbant - niekada jų neprisijaukins. Ar tikrai šis išmaniųjų įrenginių suvaldymo procesas toks sudėtingas? Ar šiuolaikinis, kompiuteriui nenusileidžiantis telefonas paklūsta tik jauno neregio ar silpnaregio pirštams? Atrodo, didžiausia kliūtis - tik mūsų baimė pradėti. Pasižvalgykime po Lietuvą, pasiteiraukime, ką apie tai mano ne tik IT žinovai, ekspertai, kompiuterinio raštingumo mokytojai, bet ir mažiau patyrę šių technologijų vartotojai. 

Vytautas Jonikaitis (60 metų) - LASS Šilutės filialo pirmininkas. "Mūsų filiale žmonės išmaniaisiais telefonais naudojasi intensyviai ir nemano, kad šie įrenginiai ne jiems. Aš pats daug mokiausi savarankiškai, išmanųjį įsigijau anksčiau nei vaikai. Vyresni žmonės išmaniuosius telefonus taip pat perka, jais naudojasi. Mano mamai 80 metų, bet išmoko. Visiems, kas ateina į filialą ir kalba apie telefoną ar jo keitimą, pasiūlau įsigyti išmanųjį. Pats įdiegiu kalbą, pamokau, kaip naudotis. Nė kiek neperdedant galima sakyti, kad šiuolaikiniai telefonai yra mūsų ausys ir akys - ekrane rodomą informaciją galima klausyti balsu, išsididinti tekstą, vaizdą, daug naudingų bendravimo, orientavimosi, naujienų programėlių. LASS Šilutės filiale yra 70 žmonių, iš jų kasmet įsigyja telefonus arba keičia į naujus vidutiniškai apie 10 žmonių. Manau, kad tai - nemažai." 

Įsigijus telefoną, neregiams reikia suinstaliuoti balsus, silpnaregiams parodyti, kaip naudotis, pasididinti tekstą, pakeisti ekrano temą, kontrastą. Kiekviename modelyje šie dalykai atliekami šiek tiek kitaip, todėl, anot Vytauto, labai svarbu, kad žmogus, pirkdamas telefoną, tiksliai žinotų jo galimybes ir savo poreikius. Salone patars, kaip pardavėjams palankiau, o kai kada konsultantas tiesiog nežino, kokie mūsų poreikiai. Visi telefonai kažkiek didina šriftą, bet ne visi tiek, kiek reikia silpnaregiams. V. Jonikaičio įsitikinimu, silpnaregiams labiausiai tinka "Samsung" kompanijos telefonai, nes jie geriausiai didina šriftą - nebūtinai naujausias, brangiausias, bet "Samsung". Įvardydami konkrečią kompaniją, nereklamuojame jos produktų ir neraginame jų įsigyti, o dalijamės nuomonėmis, patirtimi. 

2019-2020 m. LASS respublikinis centras vykdo projektą "Kuriame socialinę gerovę regėjimo neįgaliųjų namuose". Viena jo dalis skirta ir informacinėms technologijoms, išmaniesiems įrenginiams. Rugsėjį vyko seminarai, kaip kompiuteryje įsidiegti lietuvišką sintezatorių LIEPA, naudotis nuotolinio bendravimo programa "Zoom", spalį - seminarai išmaniųjų įrenginių vartotojams. Klaipėdoje šiuose seminaruose su kitais socialiniais darbuotojais dalyvavo ir V. Jonikaitis, o Vilniuje - LASS Molėtų filialo pirmininkė Rasa Guzaitė. Tiek V. Jonikaičio, tiek R. Guzaitės įsitikinimu, panašaus pobūdžio seminarai LASS socialiniams darbuotojams naudingi visomis prasmėmis: tie, kas domėjosi jau anksčiau, sužino naujausią informaciją, mažiau besidomintys ar žinantys - realiai įsitikina, kad dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, net ir visiškai nematant, nėra sudėtinga. 

"Didžioji Molėtų filialo narių dalis - vyresnio amžiaus, turintys rimtų sveikatos problemų, - pasakoja R. Guzaitė. - Jiems jau rūpi nebe telefonai, bet tokių, kurie galėtų naudotis, yra. Išmaniuosius telefonus tikrai turi kokie penki žmonės. Vienas narys turi "Biomedikos" platinamą telefoną su dideliais mygtukais. Rajone turime dvi integruotai besimokančias pradinukes mergaites, jos naudoja mygtukinius telefonus. Esu reginti, todėl pati platesnėmis išmaniųjų telefonų pritaikymo galimybėmis anksčiau beveik nesidomėjau, savo nariams apie juos negalėjau pasakyti nieko nauja. Seminare gautos žinios tikrai pravers: teksto skaitymas balsu, galimybė pasididinti vaizdą - kažkas nerealaus..." 

Rolandas Chomičenko (48 metai) - neregys, tikras žemaitis, gyvena Plungės rajone kaime kartu su brolio šeima. Dalyvauja LASS rengiamose stovyklose, seminaruose. Vyras neslepia, kad labiau nei visokie menai, ypač šiuolaikiniai, jam įdomesnė technika, įvairūs prietaisai, technologijos... Anot jo paties, nematant naudotis išmaniuoju telefonu - vieni juokai! Žinoma, reikia šiek tiek pasimokyti, įgusti, perprasti "žaidimo taisykles", bet išmokus - nieko sudėtinga. Rolandas mėgsta tyrinėti, eksperimentuoti, todėl iškart naudoja kelis telefonus. Vieni su "Talkback" programa veikia sklandžiai, kiti (pvz., vienas "Cat" modelis) šiek tiek stringa. Rolandas neturi patirties naudojantis "Huawei" telefonais, bet palankiai atsiliepia apie "Sony". 

Mingailė Kieraitė (27 metai) gyvena Varėnoje, iki šiol naudojo mygtukinį telefoną. Išmanųjį paėmė tik neseniai, Vilniuje, Valakupių reabilitacijos centre po kompleksinės socialinės reabilitacijos. "Iš pradžių niekaip nesupratau, kaip reikės naudotis, kažką liesti, ieškoti, braukyti... Pamaniau, dabar tai pribraukysiu. Nepribraukiau ir nesugadinau. Telefone pirmiausia domino programėlė "Tap tap see" - nufotografuoja vaizdą ir jį apibūdina, pasako spalvas. Norėjau ją būtinai turėti - dabar jau turiu. Skambinant dar kyla sunkumų - kažkodėl sudėtinga surinkti numerį, bet galima reikalingus numerius susivesti į adresų knygą ir skambinti iš jos. Labai geras dalykas telefone paieška balsu ir "Google" asistentas. Juokaudama sakau, kad dirbu tingėjimo režimu: telefonui sakau balsu, o jis man atsako." 

Viktorija Paimbrekytė-Jonauskienė - Klaipėdos regos ugdymo centro tiflopedagogė. Viena iš jos darbo sričių - išmaniosios technologijos. Prieš šešetą ar penketą metų neregius ir silpnaregius mokė dirbti kompiuteriais, šiuo metu, anot jos pačios, kompiuterius beveik visiškai yra pakeitę išmanieji telefonai. "Visiems, kas kreipiasi, sutvarkau telefoną, instaliuoju norimą balsą. Tada pradedama mokytis, - pasakoja Viktorija. - Iš pradžių baimės būna nemažai. Jokių mygtukų, paviršius lygus, reikia braukti, spaudinėti ekraną su pirštu - bijo, kad nesugebės. Pradėjus mokytis paaiškėja, kad viskas yra paprasčiau, nei žmogus manė iš pradžių." 

Anot V. Paimbrekytės-Jonauskienės, visi ar beveik visi mes pradedame ko nors mokytis, kai iškyla būtinybė, iššūkis arba, liaudiškai kalbant, gauname į vieną vietą spyrį. Dažnai tas "spyris" būna visiškai sugedęs mygtukinis telefonas - tenka rinktis, sėdėti be telefono ar šiek tiek pasimokyti ir pradėti naudotis išmaniuoju. Kartais užkrečia geras draugo pavyzdys. Reikalinga asmeninė paskata: pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose veikia mobili e. bilieto programėlė. Daugeliui žmonių patinka, kai išmoksta patys pasipildyti e. bilietą ir nereikia eiti į kioską. 

"Ateinantiems žmonėms sakau, kad nebūtina iš karto perprasti visas išmanaus įrenginio galimybes, visas programas. Visomis galimomis programomis niekada nesinaudoja net regintieji. Eikime į priekį mažais žingsneliais: išmokime paskambinti, perskaityti žinutę, pasitikrinti elektroninį paštą - įsitikinsime, kad nieko pernelyg sudėtingo nėra. Čia tik pradžia, vėliau išmokstama naršyti internete, rašyti laiškus. Labai pagelbsti tai, kad telefono informaciją ekrano skaitytuvai gali perskaityti balsu. Stabdo, kad išmaniesiems įrenginiams skirta LIEPA vis dar prieinama pusiau oficialiai, reikia įsiminti tinklalapį, iš kurio siųstis, parsisiųsti, įsidiegti. Jeigu būtų "Google Play" parduotuvėje, viskas būtų paprasčiau: žmogus paspaudžia keletą mygtukų, programa parsisiunčiama ir įdiegiama automatiškai." 

Aurimas Papečkys, kaip ir V. Paimbrekytė-Jonauskienė, informacinių technologijų mokytojo kelią pradėjo nuo pamokų norintiems išmokti dirbti kompiuteriu. Šiandien jau labai mažai likę neregių, kuriems reikėtų įrodinėti kompiuterio privalumus ir galimybes. Valakupių reabilitacijos centre A. Papečkys dirbti kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais moko neregius, atvykstančius kompleksinės socialinės reabilitacijos, tarp jų šiais metais buvo ir savo mintimis pasidalijusi M. Kieraitė. "Žmonės atvyksta turėdami skirtingą telefonų naudojimo patirtį, skirtingą nusiteikimą mokytis, - sako A. Papečkys. - Yra jaunų žmonių, kurie manė, kad niekada neišmoks, bet pralaužti ledus pavyksta. Reabilitacijos kurso pabaigoje daugelio nuomonė pasikeičia ir telefonus žmonės jau įsigyja patys. Įrenginiais su liečiamaisiais ekranais sunku naudotis netekus rankų jautrumo, pavyzdžiui, po insulto, tačiau jeigu žmogus sveikas, turi jautrias rankas, telefoną valdyti išmoksta nesunkiai." 

Kaip ir kolegė iš Klaipėdos, A. Papečkys akcentuoja motyvaciją, poreikį. Jeigu žmogui reikia, tarkime, navigacijos programų, jis ima telefoną į rankas ir mokosi. Jeigu suinteresuotumo nėra, išmokyti būna sunku. Kai kada motyvacijos kibirkštį turi įžiebti mokytojas. 

Prie visko, kas pasakyta, nuo redakcijos pridėsime vieną paskutinių naujienų: vilniečiai spalio viduryje pakviesti išbandyti naują mobiliosios programėlės "Transporto balsas" versiją. Kol kas apibendrintų jos vertinimų neturime, bet, atrodo, šįkart programėlė veikia sklandžiau ir yra labiau pritaikyta neregių poreikiams nei jos pirmtakė. Tas pats "Transporto balsas" turėtų veikti Vilniuje, Kaune, o mūsų žiniomis, ir Klaipėdoje. Visiškai tikėtina, kad jį savo poreikiams prisitaikys ir kiti miestai. Tai būtų dar viena paskata paimti į rankas išmaniuosius telefonus tiems, kas iki šiol to nepadarė. 

Nuotrauka: Kartais didžiausia kliūtis išbandyti naujas technologijas - tik mūsų baimė pradėti / www.pexels.com nuotr. 

Merginos, sėdinčios prie stalo, nuotrauka. Vaizdas matomas iš viršaus. Liekna mergina, vilkinti aptemptą vienspalvę suknelę trumpomis rankovėmis, sėdi ant sukamosios kėdės prie stalo, abi rankas padėjusi ant tamsios klaviatūros. Merginos veido visiškai nesimato, tik pakaušis ir jos tamsūs tiesūs plaukai. Merginos rankos grakščios, nagai nulakuoti šviesios spalvos nagų laku. Pirštų galais mergina liečia tamsios kompiuterio klaviatūros mygtukus, tačiau jos delnai guli ant šalia klaviatūros esančio kito išmanaus įrenginio - neregiams pritaikytos pagalbinės kompiuterio priemonės "Braillex EL 80c". Šis įrenginys labai primena įprastą klaviatūrą, tik yra siauresnis, maždaug dešimties centimetrų pločio, ir ilgesnis, maždaug penkiasdešimties centimetrų ilgio. Viduryje, per visą ilgį, driekiasi daugybė mažų taškelių ir mygtukų. Už įprastos kompiuterio klaviatūros ant stalo stovi monitorius, tačiau nuotraukoje matomas tik jo kraštas.