Specialisto komentaras

Marina Dynda, [email protected]

Už skurdo statistikos - žmonių likimai

Asociacija "Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas" (toliau - NSMOT) spalio mėnesį paskelbė išsamią ataskaitą "Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2020". Joje, remiantis praeitų metų Lietuvos statistikos departamento ir Eurostato informacija bei paties tinklo atliktais tyrimais, įvairiais pjūviais analizuojamas skurdo reiškinys, socialinės atskirties priežastys ir pasekmės (visą ataskaitos tekstą galima rasti tinklalapyje www.smtinklas.lt). Šiemet parengta ataskaita atskleidžia, kad 2019 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,6 proc. Palyginti su 2018 m., šis skaičius sumažėjo 2,3 procentinio punkto, vis dėlto žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei pusė milijono (576 tūkst.) šalies gyventojų. Nors rodikliai labai pamažu gerėja, NSMOT atkreipia dėmesį, kad skaičiai ne visuomet parodo už skurdo ribos gyvenančių realių žmonių problemas, ypač kai jas gerokai paaštrino ir dar aštrins užsitęsusi pandemija. Pagaliau, ataskaitos rengėjų nuomone, valstybėje labai trūksta strateginio ilgalaikio mąstymo, stipraus skurdo mažinimo veiksmų plano, o ne pavienių, kartais vienas kitam gana prieštaraujančių, politinių sprendimų. 

Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi asmenys yra vaikai, daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, auginantys vaikus, žmonės su negalia, senatvės pensininkai, vieniši asmenys ir bedarbiai. Ataskaitoje teigiama, kad COVID-19 reikšmingai pablogino žmonių su negalia ir jų artimųjų kasdienybę. Itin dažnai šie žmonės išgyvena vienatvę ir socialinę atskirtį, o karantino metu jie tapo dar pažeidžiamesni. Vertinant valstybės pagalbą ne pandemijos metu, labiausiai neįgalieji pasigenda socialinių paslaugų ir adekvačios piniginės paramos. 

Apie svarbius skurdo ir socialinės atskirties mažinimo akcentus kalbamės su NSMOT direktore Aiste Adomavičiene. 

- Kas turėtų pasikeisti, kad neįgaliųjų situacija dėl skurdo ir socialinės atskirties atrimiausiu metu pagerėtų? 

- Kaip ir visose rizikos grupėse, pagrindiniai dėmenys, kurie padėtų mažinti skurdą, yra paslaugų prieinamumas ir pajamos. Svarbu, kad žmonės gautų tas paslaugas, kurios jiems yra būtinos pagal kiekvieno poreikius. Tai labai priklauso nuo negalios pobūdžio. Yra žmonių, kurie niekada ne(be)galės dirbti, tuomet labai svarbu, kad jų artimieji galėtų. Dabar yra taip, kad pastarųjų pajamos labai mažos, senatvėje jos irgi būna labai mažos - tada žmonės turi tenkintis šalpos pensija, kuri sudaro apie pusę minimalių vartojimo poreikių dydžio. Nuo kitų metų yra numatytas šalpos pensijų kėlimas, bet jis yra daugiau negu simbolinis. Todėl labai svarbu, kad neįgaliųjų artimieji galėtų dirbti, gautų atokvėpio, asmeninio asistento paslaugas. 

Labai svarbios ir sveikatos apsaugos paslaugos. Mūsų apklausa rodo, kad dažnai jos yra neprieinamos (pavyzdžiui, gaunama per mažai reabilitacijos paslaugų arba jos vėluoja) ir sunkiai pasiekiamos. Per pandemiją tai ypač išryškėjo. Kokybiškos švietimo paslaugos turėtų užtikrinti, kad vaikai, kurių kitokie gebėjimai, gautų adekvatų išsilavinimą, prieinamą ir tinkamą tai tikslinei grupei. Todėl svarbu, kad švietimo sistemoje būtų pakankamai švietimo pagalbos specialistų ir vaikai galėtų mokytis pagal savo lygį, tai paskui galėtų panaudoti tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime. 

Kitas dalykas - yra neįgaliųjų, kurie tikrai gali dirbti atviroje darbo rinkoje, bet jiems kartais reikia daugiau pagalbos įsidarbinant. Jie gali būti puikūs darbuotojai, užsidirbti pakankamai lėšų. Svarbios ne tik jos. Darbas yra ir labai didelis savivertės pajautimas - aš galiu, aš nešu naudą. Tai gerina žmogaus psichinę sveikatą, nes jis jaučiasi reikalingas. Labai dažnai čia koją kiša didelės baimės, visuomenės stereotipinis mąstymas, kad neįgalieji negali dirbti. Ir pačiam darbdaviui reikia nemažai pasiruošti, parodyti lankstumą dėl bent dalinio įdarbinimo, nes būna tokių negalios formų, kad žmogus negali dirbti visą darbo dieną. Tačiau, daug kas vėliau pasidalija įspūdžiu, kad žmonės su negalia yra labai lojalūs darbuotojai. Didelė vertė turėti ištikimą darbuotoją. 

Pamažu atsiranda visuomenės pokytis, pavyzdžiui, "Pirmo blyno", kur dirba nelengvos negalios žmonės, patirtis parodė, kad jie puikiai tvarkosi! Tereikia išdrįsti pabandyti. Kad ir "Rimi" pavyzdys, kai kasose pradėjo dirbti kurtieji: iš pradžių gal buvo keista, bet labai greitai žmonės priprato ir niekam nebekyla klausimų. Stereotipai griaunami, kai mes kuo daugiau tokių žmonių matome atviroje darbo rinkoje. Ne uždarytus kažkur, o kai juos galime sutikti, matyti ir bendrauti. Tai keičia nuomonę. Sveiki žmonės tiesiog daug ko nežino ir nesupranta. 

- Ši ataskaita yra tik skurdo lakmuso popierėlis ar ji turi realią įtaką valdžios sprendimams negalios politikos, skurdo mažinimo klausimais? 

- Mūsų siekis, kad taptų tokiu dokumentu, į kurį Lietuvos politikai atsižvelgtų. Taip pat šie dokumentai yra verčiami ir siunčiami į Europos Komisiją (EK), kad joje dalyvaujantys pareigūnai matytų situaciją, į ją reaguotų. Tokią ataskaitą leidžiame treti metai, dar ne taip seniai pradėjome. Darome tai Europos valstybių pavyzdžiu - mes priklausome kovos su skurdu europiniam tinklui. Daug valstybių daro tokias ataskaitas, bet irgi ne taip seniai pradėjo - prieš 3-4 metus. Svarbu suprasti, kad statistika visada yra sausa, bet už kiekvieno skaičiaus yra žmonės su savo likimais. Net jeigu statistika pagerėja, žmogus, kuris yra skurde, dažnai to net nepajaučia. Čia yra politikų atsakomybė pamatyti žmones, kuriems reikia padėti. Labai tikimės, kad mūsų organizacija prisideda prie to, kad jie išgirstų ir įvertintų situaciją. 

- Gal galėtumėte įvardyti, kokius svarbiausius dalykus vykdančiosios institucijos, naujasis Seimas skurdo mažinimo srityje turėtų padaryti pirmiausia? 

- Tai išties labai sudėtingas klausimas. NSMOT ne kartą atkreipė dėmesį, kad socialinė sritis Lietuvoje yra mažai finansuojama. Atrodytų, skiriama nemažai biudžeto lėšų - pensijos, įvairios socialinės išmokos, bet lyginant su Europos Sąjunga, ši sritis menkai finansuojama. Labai svarbu, ką nuolat kartoja EK, subalansuoti įmokų ir išmokų sistemą. Lietuvoje mokesčių sistemoje yra labai daug išimčių, nesurenkami reikalingi mokesčiai ir tada atitinkamai nukenčia socialinė apsauga. Nueinančiame Seime šios problemos nebuvo valios spręsti. 

Kitas labai svarbus dalykas - jau greitai ateis dideli Europos Sąjungos pinigai (apie 2,5 milijardo eurų), numatyti reformoms. Labai svarbu, kad tos reformos maksimaliai tarnautų paprastiems žmonėms. Kad ne skurdžiausi mokėtų už pandemijos pasekmes, o kad našta būtų padalyta adekvačiai. Jeigu reformos vyks, kaip pastaruoju metu - buldozerio principu, kai ištraukiami nelabai aiškūs, bet jau suderinti projektai, pokytis nelabai ir įvyks. Artimiausią pusmetį pagal planą didelis dėmesys turi būti sutelktas rimtoms proveržio sritims - "žaliajam kursui" ir skaitmenizacijai. Tačiau labai svarbu, kad šios sritys nepaliktų už borto pačių silpniausių. Tikrai yra žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurie negeba ir nebūtinai beišmoks naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Kai paslaugos perkeliamos tik į elektroninę erdvę, dalis žmonių tiesiog lieka atskirtyje: nei Užimtumo tarnyboje gali normaliai registruotis ir gauti konsultacijas, nei Migracijos departamente ir panašiai. Tokie žmonės susiduria su dideliais iššūkiais, nes viskas vyksta nuotoliniu būdu, dažniausiai tapatybei patvirtinti reikalinga elektroninė bankininkystė, elektroninis paštas, prieiga prie interneto. Kartais socialiniai darbuotojai bando už žmogų padaryti, bet tai nėra itin saugu asmens duomenų apsaugos kontekste. Kita vertus, socialiniai darbuotojai nebūtinai turi ar gali įsigilinti, ko skirtingose institucijose reikalaujama, kokie dokumentai pildomi. Konsultuoti turi tos įstaigos, kur žmogus kreipiasi paslaugos. Taigi labai svarbu, kad vykdant įvairias reformas "nepamestume" pažeidžiamiausių žmonių, užtikrintume kiekvieno socialines teises.