Viršelio istorija

Apie kuriantį egoizmą

Nepažįstantys Gintaro Kniežos tikrai nesunkiai rastų gausybę straipsnių apie jo su šeima įkurtą LDK laikų plytinę, kurioje molis rankomis lipdomas kaip prieš šimtus metų. Už išskirtines įvairių spalvų plytas Gintarui ypač dėkingi istorinio paveldo puoselėtojai visoje Lietuvoje. "Esu egoistas, - ištaria Gintaras. - Nes pirmiausia darau dėl savęs tai, kuo tikiu ir ką noriu." 

Matyt, taip jau surėdyta, kad tokios "egoistinės" idėjos pritraukia kitas tokias pat. Šalia savo namų, miškingo ir kalvoto peizažo Krūminių kaime Varėnos apylinkėse, Gintaras su namiškiais įkūrė sporto, poilsio ir kūrybines erdves. Svetingi ir atviri šeimininkai neatstumia nė vieno užklydusio, bet labiausiai džiaugiasi su šeimomis sukviestų neįgalių ar kitaip likimo paženklintų vaikų šypsenomis. Kai jie išsineria iš prilipdytos nuomonės, kai sulaužo apie save sukurtas taisykles ir suvokia savo, kaip žmogaus, vertę, kai tiesiog skriedami specialiu triračiu nuo kalno ar pirmąkart įsodinti į baidarę, atrodo, apkabina visą pasaulį. Argi ne ant tokio kuriančio egoizmo jis ir laikosi? 

Viršelyje - G. Knieža su dukra Aušra kyla trasa / D. Liubamirskaitės nuotr. 

Apvali viršelio nuotrauka. Joje - Gintaras Knieža su dukra Aušra, kylantys trasa į kalną. Triratis - maždaug poros metrų ilgio ir pusantro metro pločio konstrukcija, susidedanti iš metalinio raudonos spalvos rėmo, kurio viduryje įtaisytos dvi, viena už kitos esančios, sėdimos vietos, primenančios karutį. Iš abiejų pusių, prie metalinių konstrukcijų, pritvirtinti maždaug trisdešimties centimetrų skersmens ratai, o trečias ratas - triračio priekyje, metalinės konstrukcijos gale. Gintaras sėdi triračio priekyje ir abiejomis rankomis laiko ilgą, šviesiai mėlynos spalvos apystorę (maždaug trijų pirštų storio) įsitempusią virvę, kuria jo triratis mechaniškai tempiamas į kalno viršų. Vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo vyras nuotraukoje matomas visu ūgiu, kiek pasisukęs dešiniuoju profiliu. Jis sėdi palinkęs į priekį, jo rankos tvirtai įsikibusios į virvę, kojos pražergtos ir sulenktos per kelius taip, kad keliai - liemens aukštyje, o pėdos tvirtai atremtos į triračio priekyje esančius metalinius rėmus. Vyras užsiauginęs trumpą barzdą ir ūsus, jo veido oda atrodo kiek paraudusi. Gintaras šypsosi ir, atrodo, mėgaujasi smagiu užsiėmimu. Jis dėvi šviesiai pilką kepurę su snapeliu, vilki tamsiai mėlyną striukę, šviesiai mėlynus džinsus ir avi tamsius batus šviesiai rudais padais. Už vyro sėdinti dukra Aušra - maždaug dešimties metų amžiaus mergaitė. Ji nuotraukoje matoma nuo liemens iki viršugalvio, likusią kūno dalį užstoja priešais ją sėdintis tėtis. Mergaitė taip pat natūraliai šypsosi, žvelgia pirmyn. Jos plaukai tamsiai rudi, ilgi, ji dėvi mėlyną plaukų lankelį. Mergaitė vilki rožinės spalvos palaidinę ilgomis rankovėmis. Danga, kuria triratis kyla į kalną - šviesiai žalio atspalvio, ant jos prikritę jau parudavusių medžių lapų. Antrame nuotraukos plane matomas miškas ir daugybė rudų, aukštų medžių kamienų. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji - stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį Gintarą ir Aušrą supančio rudenėjančio miško. Taip pat, aiškiau galima įžiūrėti specialią, žalio atspalvio dangą, kuria į kalną rieda triratis, o antrame nuotraukos plane matyti ir aukštas metalinis stulpas bei nuo jo besidriekianti virvė, skirta į kalną užtempti triratį. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai nuotraukos kampuose vaizdas visai nematomas. Kairėje nuotraukos pusėje esančios miško dalies, kaip ir dešiniojo triračio rato, nesimato, tačiau likusi nuotraukos dalis vis dar ryški. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies dešiniojo triračio rato, dalies žalios dangos, kuria rieda triratis, o likusioje nuotraukos dalyje vaizdą protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Pavyzdyje nuotrauka matoma realiu pločiu ir spalvomis, tačiau nemaža apatinės nuotraukos dalis yra užtemusi. Šiuo atveju, nesimato triračio priekio, kairiojo rato, dalies kairės Gintaro kojos ir žalios dangos, kuria rieda triratis. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Šiuo atveju nematome paties nuotraukos centro - Gintaro ir Aušros kūnų, išskyrus jų viršutines veido dalis, taip pat ir dalies triračio konstrukcijos. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos - jame galima įžiūrėti dalį Gintaro ir Aušros kūnų, taip pat nedidelę dalį triračio metalinės konstrukcijos.