Sveikatos kodas

Dovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Nematomas cukrus

Pastaruosius du dešimtmečius vis didesnį nerimą kelia viena aktualiausių medicinos problemų – cukrinis diabetas (toliau straipsnyje – CD). Jo plitimas toks žymus, kad užima trečią vietą po širdies kraujagyslių ir onkologinių susirgimų. Lietuvoje yra fiksuojama apie 120 tūkst. ligos atvejų, tačiau į šį skaičių nepatenka žmonės, kurie turi „tyliąją“ ligos pradžią ir nežino, kad serga. 

Cukrinis diabetas – lėtinė, progresuojanti liga, kuri šiandien daugeliu atvejų, nors ir neišgydoma, tačiau gali būti valdoma. Būtent kontrolei tenka svarbiausias vaidmuo, padedantis išvengti ar atitolinti ligos komplikacijas – inkstų, širdies, kraujagyslių, akių ir kitus pažeidimus. Ne mažiau svarbi ir laiku atlikta ligos diagnostika. Į kokius momentus svarbu atkreipti dėmesį, pataria Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė. 

– Kas yra cukrinis diabetas? 

– Terminas yra kilęs iš lotynų kalbos – „diabetes mellitus“ reiškia saldumo praėjimą per tam tikrą barjerą. Pirmą kartą liga nustatyta 1500 m. pr. Kr., kai žmonės pastebėjo, kad sergančiųjų šlapimas saldus. CD atsiranda organizme sutrikus gebėjimui panaudoti gliukozę – organizmo cukrų. Už tai yra atsakingas kasoje gaminamas ir į kraują išskiriamas hormonas insulinas. Kai jo trūksta ar jis negali visaverčiai atlikti savo funkcijų organizme, nepasisavinami angliavandeniai, sutrinka riebalų ir baltymų apykaita. 

– Yra 1 ir 2 tipo CD. Kuo jie skiriasi? 

– Nors ligos pavadinimas tas pats, tačiau mechanizmai, kodėl organizme padidėja cukraus kiekis, yra skirtingi. 1 tipo CD metu yra absoliutus insulino trūkumas dėl to, kad pažeista kasa ir ji negamina insulino. 2 tipo atveju organizmas insulino gamina pakankamai, tik į jį ląstelės nereaguoja ir negali panaudoti. 

1 tipo diabetu dažniausiai sergama iki 40 m. Ligos simptomai – troškulys, gausus šlapinimasis, svorio mažėjimas, silpnumas. Prasidėjus ligai pirmieji simptomai išryškėja po kelių savaičių ar mėnesių. 2 tipo CD dažniausiai serga vyresni nei 45 asmenys, dažniausiai turintys antsvorio. Čia priešligės periodas gali tęstis ir kelerius metus, o žmogus paprastai nieko nejaučia. Kai kuriems pacientams ligą diagnozuojame jau su visomis komplikacijomis, tai reiškia, kad priešligė galėjo būti ir 5–7 metus. 

– Kodėl ši liga užklumpa žmones? 

– 1 tipo CD dažniausios priežastys yra genetinės, bet prisideda ir persirgtos virusinės ligos, trumpa mityba motinos pienu, vitamino D trūkumas kūdikystėje, ankstyva mityba karvės pienu. Žmogus paveldi polinkį ligai, bet nebūtinai ja susirgs. Šiuo metu žinoma, kad genetika svarbi ir 2 tipo CD atsiradimui, nors konkretus genetinis markeris dar neidentifikuotas. Tad kol kas svarbiausi šios ligos atsiradimo veiksniai yra netinkama mityba, sėslus gyvenimo būdas. 

– Jei giminėje yra sergančiųjų, kokie tyrimai atliekami artimiesiems? 

– Nors sergančiųjų 1 tipo CD giminaičiams rizika susirgti yra kiek didesnė, bet įprastoje klinikinėje praktikoje jie nėra tikrinami. Tačiau klinikiniuose tyrimuose stebima, tarkim, ar sergančio vaiko šeimos narių organizmuose nėra autoantikūnių – medžiagų, puolančių kasą. Jei jų randama, kasmet atliekamas gliukozės tolerancijos tyrimas ir taip anksčiau diagnozuojamas cukrinis diabetas. 

Dėl 2 tipo CD svarbu, kad visiems, turintiems rizikos veiksnių, būtų reguliariai atliekamas gliukozės toleravimo mėginys, kai gliukozė tiriama tiek nevalgius, tiek praėjus 2 valandoms po 75 gr gliukozės suvartojimo. Šį testą rekomenduojama atlikti turintiems viršsvorį, aukštą kraujospūdį, kitas širdies kraujagyslių ligas, dislipidemiją, sergančiuosius 2 tipo diabetu giminėje. 

– Kokios yra ligos komplikacijos? 

– Jos gali būti ūminės, labiau keliančios grėsmę gyvybei, ir lėtinės. Visos jos būdingos iš esmės abiem ligos tipams. Prie ūmių komplikacijų priskiriama ketoacidozė, hipoglikemijos ir dar kelios kitos žymiai retesnės medžiagų apykaitos sutrikimų nulemtos komos. 

Ketoacidozė vystosi, kai dėl kokių nors priežasčių nesusileidžiama insulino ar tiesiog žmogus dar nežino, kad serga (dažniausiai) 1 tipo CD. Tuomet kraujyje atsiranda didelis gliukozės kiekis, jis nepatenka į organizmą, dėl to pradedami skaidyti riebalai, susidaro ketoniniai kūnai, vyksta organizmo intoksikacija, galinti sukelti ketoacidozinę komą, net mirtį. Dėl šios priežasties iki insulino atradimo žmonės, susirgę 1 tipo CD, mirdavo. 

Kita pavojinga būklė – hipoglikemija. Mažas cukraus kiekis vystosi jau besigydantiems dėl neteisingo vaistų vartojimo, kai susileidžiama per daug insulino ar susileidus nepavalgoma, ne taip apskaičiuojama reikiama insulino dozė sportuojant, vartojant alkoholį. Sumažėjus cukrui iki kritinės ribos, galima netekti sąmonės, didesnė miokardo infarkto, insulto, širdies ritmo sutrikimų rizika. 

Prie lėtinių diabeto komplikacijų priskiriama diabetinė retinopatija (akių pažeidimas), inkstų, smulkiųjų nervų pažeidimai, širdies kraujagyslių ligos – insultas, infarktas, periferinių kraujagyslių liga. 

– Kodėl sergantiems diabetu yra stipriai pažeidžiamos akys? 

– Per didelis kiekis cukraus organizme sukelia pokyčius bet kurioje kraujagyslėje, ypač pačiose smulkiausiose. Dėl to tinklainėje įvyksta daug pokyčių: blogiau aprūpinama deguonimi, kraujagyslės išplonėja, išsiplečia tam tikrose vietose, kuriose gali plyšti, susidaro kraujosruvos, formuojasi naujos kraujagyslės. Pagrindinė to priežastis – bloga ilgalaikė diabeto kontrolė, pavėluotas ligos diagnozavimas. Diabetinės retinopatijos progresavimą gali paskatinti ir labai staigus ligos kontrolės pasikeitimas. Buvo atlikti tyrimai – stebėti žmonės, pereinantys nuo labai prastos diabeto kontrolės prie labai geros. Ir jiems akių būklė pablogėjo. Todėl siūloma korekcijas atlikti palaipsniui. Bet diabetinės retinopatijos progresavimui yra svarbus ne tik gliukozės, bet ir cholesterolio, arterinio kraujospūdžio sukoregavimas, nes viskas veikia sistemiškai. 

– O dėl ko nukenčia sergančiųjų CD pėdos. Kokia jų priežiūra? 

– Dėl ilgalaikio per aukšto cukraus kiekio kraujyje pažeidžiamos smulkiosios nervinės skaidulos ir sutrinka jautrumas pėdose, pėdos tampa sausos, gali deformuotis pirštai, gali sumažėti prakaitavimas, atsirasti deginimas, „skruzdžių bėgiojimas“, tirpimas. Dar blogiau, kai prisideda ir kojų arterijų pažeidimas, sutrinka kojų kraujotaka. Tada atsiranda skausmai blauzdose, kojų šalimas. 

Visa tai lemia, kad žaizdos kojose vystosi dažniau, maži pažeidimai neretai išsivysto į ilgą laiką negyjančias gilias žaizdas, kurių nepavykus užgydyti tenka amputuoti galūnę. Todėl labai svarbu kasdien apžiūrėti, ar nėra sužeidimų, nuospaudų, nagų įaugimo. Jiems atsiradus, reikia pridengti steriliu tvarsčiu ir kreiptis į diabetinės priežiūros specialistą. Būtina reguliariai atlikti pedikiūrą, kurio paslaugą teikia diabeto slaugytojos, o jei pėda deformuota, nešioti ortopedinę avalynę. Turi būti ir tinkama kasdienė higiena: kas vakarą kojas plauti šiltu, bet ne karštu vandeniu, iššluostyti minkštu rankšluosčiu, dėvėti švarias medvilnines ar vilnones besiūles kojines, skirtas specialiai sergantiems diabetu. Vasarą nevaikščioti basiems, nes tokios pėdos labai lengvai pažeidžiamos, o prieš apsiaunant batus jų vidų patikrinti, ar nėra įkritusių svetimkūnių, kurių pėdos gali nepajusti. 

– Kokios inovatyvios priemonės padeda kontroliuoti ligą? 

– Šiuo metu jau yra daug inovatyvių priemonių, padedančių kontroliuoti ligą. Tai nuolatiniai gliukozės jutikliai, insulino pompos, neregiams skirti garsiniai gliukozės matuokliai, suteikiantys daugiau nepriklausomybės nuo aplinkinių. Sergantiems 1 tipo diabetu didelis palengvinimas yra insulino pompa ir nuolatiniai gliukozės jutikliai. Tai ne tik sumažina daugkartinių insulino leidimo ir gliukozės matavimo dūrių skaičių, bet ir pagerina diabeto kontrolę, sumažina hipoglikemijos dažnį bei gerina gyvenimo kokybę. 

– Paminėjote mitybą. Kas žmogui padeda vos susirgus ją sureguliuoti? 

– Prie 1 tipo CD mityba yra labai preciziškas dalykas, nes tai angliavandenių suvartojimo skaičiavimas. Tai ypač sudėtingas dalykas naujai susirgusiajam. Susigaudyti informacijos sraute gelbsti visa komanda: gydytojai, diabeto slaugytojai, psichologai. Neišsprendžiame klausimų nei per vieną, nei per du kartus. Tai vyksta per ilgesnį laiką, kol žmogus išmoksta teisingai suskaičiuoti angliavandenių kiekį konkrečioje maisto porcijoje ir atitinkamai suskaičiuoti reikiamą insulino dozę. 1 tipo diabeto ligoniai neretai susirgimo pradžioje būna netekę svorio, todėl svarbu subalansuoti mitybą taip, kad ji būtų sveika, visavertė ir tinkama. 

Visai kitokia kalba apie mitybą sergant 2 tipo CD. Čia tinka bet kokios priemonės, mažinančios kalorijų suvartojimą, svorį. Taip pat labai svarbu kuo daugiau judėti, vartoti sveiko maisto. 

– Visame pasaulyje sergantieji CD nešioja specialų ženklelį ar apyrankę. Kuo jie gelbsti? 

– Visa tai saugo nuo klaidingos būklės įvertinimo, nes hipoglikemijos ištiktas žmogus gali būti panašus net į pavartojusį alkoholio, atsiranda neįprastas elgesys, sutrikusi sąmonė ar jos netekimas. Todėl ant apyrankės yra išgraviruojamos raidės „dia“, kas reiškia „aš sergu diabetu“, („I am diabetic“), vardas, pavardė, telefono numeris ir vaistai – insulinas ar tabletės. Kai kurie pacientai turi net tatuiruotes ant riešo. Tokios žinutės skleidimas yra labai svarbus visuomenėje, nes sutrumpina pagalbos suteikimo kelią ir gelsti brangią gyvybę. 

Nuotrauka: Kaip kontroliuoti cukrinį diabetą pataria LSMUL Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė / asmeninio archyvo nuotr. 

Profesorės Džildos Veličkienės portretas. Jauna moteris matoma nuo krūtinės iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Jos plaukai tamsūs, ilgi, akys žvelgia tiesiai į skaitytoją, moteris švelniai šypsosi. Ji vilki baltą palaidinę ar chalatą.