Pro plyšinę lempą

Autoriaus nuotraukaMonika Vieversytė, LSMUL Kauno klinikų gydytoja oftalmologė, [email protected]

Žaibai, užuolaida ir musytės akyje

 

Kuo siejasi žaibai, užuolaidos, voratinkliai, musytės ir akys? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai turi mažai bendro, tačiau ne! Panašius simptomus girdime iš pacientų, kuriems staiga dingo regėjimas, o akių ligų gydytojas konstatavo – akies dugne matoma tinklainės atšoka. O dabar apie viską nuo pradžių: kas ta tinklainė ir kokia jos funkcija mūsų organizme. 

Tinklainė (lot. „retina“) – tai nervinė, juntamoji akies obuolio dalis, sudaryta iš 10 sluoksnių. Ji sudaryta iš neuroepitelinių ląstelių: stiebelių (lot. „bacili“), kurie randami susitelkę geltonojoje dėmėje, ir kūgelių, kolbelių (lot. „coni“). Šios ląstelės atsakingos už šviesos energijos pavertimą impulsu, kuris regos nervu sklinda į didžiųjų pusrutulių žievės pakaušio skiltį ir ten suformuojamas matomas vaizdas. 

 

Grėsminga akių liga 

Tinklainės atšoka – tai grėsminga būklė, galinti baigtis aklumu, kai tinklainės vidinė (juntamoji) sensorinė dalis atsisluoksniuoja nuo išorinio pigmentinio tinklainės sluoksnio. Tinklainės atšoka pasitaiko 1 iš 10 tūkstančių gyventojų. Skiriamos trys rūšys: regmatogeninė, trakcinė ir eksudacinė. Trumpai apie kiekvieną. 

Regmatogeninė (gr. „rhegma“ – „plyšys“) atsiranda dėl plyšio sensorinėje tinklainės dalyje. Plyšys tampa tiesioginiu keliu skysčiui iš stiklakūnio patekti tarp tinklainės sluoksnių ir juos atskirti. 

Trakcinė (tempimo) tinklainės atšoka išsivysto, kai nestebimas plyšys, tačiau stiklakūnio membranos atplėšia neuroepitelį nuo pigmentinio epitelio. 

Trečiasis tipas – eksudacinė tinklainės atšoka, kai abu tinklainės sluoksniai atskiriami, nestebint nei plyšių tinklainėje, nei tempimo. 

Dar nėra aiškių priežasčių, kodėl vieniems dažniau atšoka tinklainė, o kitiems ne, tačiau manoma, kad didelis rizikos veiksnys (apie 40 proc. visų tinklainės atšokų) yra trumparegystė. Įrodyta, kad kuo didesnis trumparegystės laipsnis – tuo didesnė atšokos tikimybė. Tinklainės atšoka gali išsivystyti po patirtos bukos akies traumos, esant tinklainės degeneraciniams pakitimams, augliams, kraujosruvoms, stiklakūnio patologijai (senstant stiklakūnis yra linkęs trauktis ir tempti tinklainę, kai tempimas yra per stiprus, tinklainė gali įplyšti ir po ja ima kauptis stiklakūnio skystis). Vyresnis amžius (daugiau nei 40–50 m.) taip pat yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių. Prie priežasčių minimas ir didelis fizinis krūvis, buvusi tinklainės atšoka kitoje akyje. Taip pat tinklainės atšoka gali atsirasti ir be jokios aiškios priežasties. 

  Parašas po straipsniu

Diagnozavimas ir gydymas 

Svarbu paminėti, kad tai yra beskausmė patologija, kai dalį regos lauko uždengia „nusileidusi užuolaida, klostė“, atsiranda drumsčių, „skraidančių musyčių“, dėmių, „siūlų“ ar šiukšlių. Dažnai pacientai mini žaibavimą primenančius pojūčius. Rečiau skundžiamasi banguotu, kreivu bendru vaizdu. Išoriškai akis atrodo sveika, todėl šią patologiją nuodugniai ištirti gali tik specialistai. 

Jeigu šie simptomai kamuoja daugiau nei kelis mėnesius – greičiausiai tai ne tinklainės atšoka. Svarbu suprasti, kad visi aukščiau minėti simptomai atsiranda staiga. 

„Užslinkusios užuolaidos“ liga reikalauja skubaus apsilankymo pas gydytoją oftalmologą, nes nuo to priklauso šios ligos išeitys ir galutinis rezultatas. Diagnostika nėra sunki: pacientas apklausiamas, išsiaiškinami skundai, įvertinamas regos aštrumas, akispūdis (neretai jis būna sumažėjęs), rizikos veiksniai, lašais išplečiamas vyzdys ir atliekant oftalmoskopiją apžiūrimas akies dugnas. Jeigu akies dugnas nėra gerai matomas dėl drumsto lęšiuko ar kitų priežasčių – indikuotinas ištyrimas ultragarsu. 

Akies dugne galima pamatyti plyšius, „pūsles“ primenantį pakilimą tinklainėje. Tinklainės atšokos gydymo tikslas yra sustabdyti tinklainės plyšimą, grąžinti, prispausti tinklainę į buvusią jos vietą. Gydymo taktika pasirenkama atsižvelgiant į tinklainės atšokos susiformavimo laiką, plyšio ir atšokos dydį, jų lokalizaciją, bendrąją paciento būklę. 

Jei stebimas tik nedidelis tinklainės plyšiukas su lokalia atšoka, gydymui pasitelkiamas lazeris ir „apšaudoma“, tai yra apribojama ši patologija. Lazerio paveiktoje vietoje išsivysto uždegimas, formuojasi randas ir taip plyšimas sutvirtinamas. 

Jei atšokęs didesnis tinklainės plotas, atliekamos ekstraokulinės manipuliacijos, plombavimas arba didesnės apimties operacijos bendrojoje nejautroje – vitrektomijos. Operacijos metu pašalinamas stiklakūnis, o į jo vietą prileidžiama tam tikrų besiplečiančių dujų arba silikono. Po operacijos labai svarbu laikytis gydytojo chirurgo išsakyto režimo: tam tikrą laiką gulėti veidu žemyn, neskristi lėktuvu, nedirbti sunkių darbų ir nekilnoti sunkių svorių (režimas priklauso nuo operacijos apimties bei naudojamų medžiagų prispausti tinklainei), nes tinklainė gali atšokti pakartotinai. 

Operacijos rezultatai priklauso nuo atsisluoksniavusios tinklainės ploto: jei plotas didelis, atšokusi geltonoji dėmė (sritis, atsakinga už centrinį matymą), praėję daug laiko po pasireiškusių pirmųjų ligos simptomų – regėjimas gali visiškai nebeatsistatyti. 

Ateityje tinklainės atšokoms gydyti tikimasi pradėti naudoti didelio dažnio ultragarsą, kuris suskystintų stiklakūnį ir operacija mažiau traumuotų akį, tačiau šiuo metu atliekamos tik eksperimentinės tokio tipo operacijos. 

Taigi labai svarbu saugotis akių traumų, dėvėti apsauginius akinius, trumparegiams profilaktiškai tikrintis akis kartą per metus, atsiradus minėtiems požymiams staiga – skubiai kreiptis į oftalmologą. 

 

Nuotrauka: Tinklainės atšokos – pūslės tipo iškilimai – greta regos nervo disko / www.entokey.com nuotr. 

Nuotraukoje – dvi žmogaus akies medicininės nuotraukos, padarytos iš vidaus. Jose užfiksuotas tinklainės atsisluoksniavimas nuo akies obuolio vidinio paviršiaus, nuo po ja esančio akies kraujagyslinio dangalo. Tinklainės atsisluoksniavimas yra iššokusios pūslės formos. Kairėje nuotraukos pusėje esančiame pavyzdyje tinklainės atšoka yra iškilusi kairėje pusėje. Šalia jos, per patį vidurį, matomas šviesos spindulį primenantis kamuolėlis (vyzdžio vidurys), kurį supa kraujagyslės ir nervai, primenantys susiraizgiusius žaibus. Storiausias nervas eina per patį vyzdžio centrą, tinklainės atšoka dar neuždengia vyzdžio centro. Dešinėje nuotraukos pusėje esančiame pavyzdyje situacija panaši, tik tinklainė atšokusi nuo akies obuolio viršuje, o šviesos spindulį primenantis kamuolėlis – jos apačioje. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo logotipas