Mūsų žmonės

Autoriaus nuotraukaDovile Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Gydančios rankos

 

Nors technologijų amžius neregiams ir silpnaregiams suteikia didesnes specialybės pasirinkimo galimybes, šiandien vis dar profesijos lyderiu išlieka masažuotojo darbas. Įdomu tai, kad šią specialybę Lietuvoje sutrikusios regos žmonės pradėjo rinktis dar praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje – pirmuoju masažuotoju neregiu yra laikomas Vincas Lukoševičius (1906–1999), kuris po savarankiško pasiruošimo ir praktikos Kauno karo ligoninėje, čia pradėjo dirbti nuo 1937 m. 

Kuo toliau, vis daugiau neregių ir silpnaregių rinkosi šį kelią. Tačiau sisteminis jų rengimas prasidėjo 1990 m. Vilniaus, o po metų ir Šiaulių aukštesniosiose medicinos mokyklose. Specialybė tarp šių žmonių buvo paklausi, paplito, tad vis aktualesni darėsi profesiniai iššūkiai. 1996 m. gruodžio 31 d. nutarta įkurti draugiją LASMEDA, vienijančią Lietuvos neregius ir silpnaregius masažuotojus, kitų medicininių profesijų specialistus tam, kad jie toliau keltų savo kvalifikaciją, lengviau integruotųsi į darbo rinką, spręstų įvairias profesines problemas. 

Parašas po straipsniu

Šiandien LASMEDA vienija 101 narį, iš kurių didžioji dauguma masažuotojai ir keletas kineziterapeutų. Draugijos pirmininkė Renata Mingilė teigia, kad per visą LASMEDOS gyvavimo laiką keitėsi narių poreikiai, nulemti bendros situacijos šalyje. „Ši profesija yra palanki neregiui, tačiau pastaruoju metu vis daugiau kelianti iššūkių. Iki 2012 m. kolegijose masažuotojais buvo rengiami tik sutrikusios regos žmonės. Po to specialistų ruošimą perėmė profesinės mokyklos, nebeišskirdamos mūsų žmonių. Konkurencija tapo nuolatine palydove. Tad stengiamės padėti savo nariams tarpininkaujant su darbdaviais, konsultuojame norinčius sukurti savo verslą, dalijamės savo gerąja patirtimi“, – pasakojo pirmininkė. 

Tačiau šiuo metu didžiausia draugijos veiklos sritis yra kvalifikacijos tobulinimo užsiėmimai. Nors jų apskritai Lietuvoje netrūksta, bet turintiems regos negalią jie nepritaikyti. Tad LASMEDA, rengdama mokymus, su lektoriais derina, kad žmonėms būtų patogus mokymosi tempas, pateikiama medžiaga reikiamu šriftu, kuo mažiau būtų naudojamos dabar paplitusios skaitmeninės lentos, projektoriai, kuriuose LASMEDOS nariams pamatyti informacijos neįmanoma. Lektoriai, parengę skaidrių ar kitokios demonstracinės medžiagos, ją atsiunčia kiekvienam. Specialiai pritaikomi ir praktiniai seminarai, nes silpnaregiai ar visai nematantys turi sekti lektoriaus veiksmus liesdami rankomis. 

Nors dalyvavimas kursuose, seminaruose nėra privalomas, LASMEDOS nariai nuolat siekia tobulėjimo, nes tai suteikia pranašumo šiandienėje situacijoje, kai masažo sritį vis labiau bando perimti sveikieji. LASMEDOS nariai įsitikinę, kad jiems tvirčiau išsilaikyti rinkoje padeda ir kolegijoje įgytos medicininės žinios, kurių nesuteikia profesinių mokyklų programos. Šie specialistai vertinami ir dėl to, kad iš dalies ar visai netekus regos, geriau išsivysto kiti pojūčiai, labiau išlavėja pirštai, jie pasidaro jautresni, o tai leidžia lengviau aptikti odos, raumenų, jungiamojo audinio pakitimus, efektyvesnis būna masažo poveikis, padedantis atgauti ne tik jėgas, sveikatą, bet ir grožį. 

R. Mingilė LASMEDAI vadovauja trejus metus. Masažuotojams aktualiausios problemos žinomos ne tik iš draugijos veiklos, bet ir iš asmeninės patirties – moteris šioje srityje dirba ir kaip praktikė, ir kaip dėstytoja. Ji pastebi, kad draugijai nemažai tenka spręsti su įsidarbinimu susijusių klausimų. Mažiau problemų kyla privačiame sektoriuje, tačiau viešajame gauti darbo vietą labai sudėtinga, nes ir paties darbo specifika kiek kitokia. Čia yra didesnis dokumentacijos pildymas – ligoninėse ir poliklinikose dar ranka žurnaluose žymimos masažuojamos zonos, tenka pasirašyti paciento atsineštoje kortelėje, kad procedūra atlikta, o tai neregiui sukelia papildomų nepatogumų. Tačiau kai kuriems pavyksta prisitaikyti ir prie tokių aplinkybių. Vilkaviškyje dirbantis Darius Vasalauskas yra Šiaulių aukštesniosios medicinos mokyklos pirmosios 1993-iųjų laidos masažuotojas, vėliau įgijęs ir kineziterapeuto kvalifikaciją. Vyras viešajame sektoriuje dirba 27 metus ir pripažįsta, kad problemos neišvengiamos, bet reikia nebijoti jas spręsti paprašant pagalbos, komunikuojant su kolektyvu, pačiu pacientu: „Kito kelio nėra. Ypač kai ateina pacientas su mediko ranka įrašytu paskyrimu, kurį net matančiajam kartais sunku perskaityti. Arba kai didelėje ligoninėje tenka susirasti palatos numerį, patį ligonį joje. Visada reikia klausti personalo. O kaip įveikti psichologinius barjerus, esame ne kartą susipažinę LASMEDOS mokymuose. Jie duoda didelės naudos net ir tokiam „senam vilkui“ kaip aš. Čia kviečiami tik patys geriausi Lietuvos, užsienio lektoriai, puikūs profesionalai, kurie sutinka dirbti nedidelėmis grupėmis su mumis“, – dalijosi patirtimi D. Vasalauskas.  Parašas po straipsniu

Regėjimo negalią turintys masažuotojai dirba visoje Lietuvoje, tačiau įsidarbinimo tendencijos nemažai priklauso ir nuo vietovės. Sudėtingiau periferijoje, o didmiesčių specialistams durys būna dažniau atvertos, jau nekalbant apie tai, kad noriai yra kviečiami į socialines įmones, kurios pagal skaičių daugiausia iš neregių ir silpnaregių yra įdarbinusios masažuotojų. 

Kai kurie specialistai renkasi ir savarankiško verslo kūrimą. Tačiau dauguma jų taip pat dirba didmiesčiuose, tik kai kurie aktyvesni LASMEDOS nariai tam ryžtasi provincijoje. Vienas jų – tauragiškis Nerijus Bardzilauskas. Masažuotojas savo verslą kūrė dar 2000 m., tuo metu, kai buvo mažesni reikalavimai. Šiandien, norintiems savarankiškai teikti gydomojo masažo paslaugas, būtinas juridinio asmens statusas, medicininės paskirties patalpos, higienos pasas, o tam reikalingos didelės investicijos, kurios pradedančiajam būna didžiausias iššūkis. Ir netgi įveikus šiuos žingsnius, lieka pati svarbiausia užduotis – klientų paieška. Vyras prisimena: „Tikrai reikėjo nemažai ryžto, bet jutau didelę pagalbą iš LASMEDOS, kuri man suteikė daug informacijos, nurodė reikalingus žingsnius. Viskas pasiteisino. Tik čia reikia visuomet būti nusiteikus įvairiems įstatymų pakeitimams, kuriuos valstybė kartais rengia net kas pusmetį. Tarkim, nuo šių metų nebegalima dirbti su individualios veiklos pažymėjimu. Kelia nerimą ir planuojama licencijavimo tvarka. Bet mes laikome egzaminą kiekvieną dieną su kiekvienu klientu. Jei išlaikome, klientas grįžta.“ 

Šiuo metu masažuotojo veiklai būtiną licenciją suteikia spaudo numeris, gaunamas po dvejų metų studijų ir galioja neribotą laiką, tad dabar akreditacija nėra taikoma. Bet pastaruoju metu vis daugiau svarstoma apie jos įvedimą. Naujovės buvo numatytos nuo šių metų, bet atidėtos iki 2023 m. R. Mingilė nerimauja: „Jei licencijavimas vyktų kas penkerius metus, reikėtų pateikti išklausytų kursų valandas. Dabar rengiamuose mokymuose daug kur neišduodami pažymėjimai su reikalingais numeriais. Mūsų organizuojami kursai užsiskaitytų, bet jų neužtektų, tad papildomai reikėtų rinktis kitus. Tai nemažos finansinės išlaidos, o dar neaišku, kaip mūsų žmonėms tokie kursai būtų pritaikyti.“ 

Tačiau LASMEDOJE tikrai netrūksta ir pozityvių minčių. Jau kelerius metus iš eilės draugija kasmet rengia neįprastą akciją, per kurią visuose miestuose esantys nariai teikia nemokamas masažo paslaugas, kaskart pasirinkę vis kitą tikslinę grupę. Akcija vyksta balandžio pradžioje, nes šio mėnesio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Kaip aiškino R. Mingilė, ši data pasirinkta dėl to, kad masažuotojai neturi savo atskirai minimos dienos, tad tai yra puiki alternatyva. „Mūsų iniciatyva žmonėms suteikia daug gerų emocijų, prisideda prie sveikatingumo palaikymo. Tai abipusė nauda, nes žmonės daugiau sužino ne tik apie masažo svarbą, bet ir apie neregius bei silpnaregius masažuotojus“, – vertino akciją LASMEDOS pirmininkė. 

LASMEDOS masažuotojai iki šiol yra aplankę vaikų, senjorų globos namus, įmones, kuriose žmonės atlieka sėdimą darbą. Šiemet akciją ketinta daryti žiniasklaidos atstovams, kurie dirba itin sunkiai. Tačiau koronavirusas, deja, pakeitė planus ir sveikatą puoselėjanti iniciatyva atidėta vėlesniam laikui. 

Apie 80 proc. žmonių į masažuotojus kreipiasi gydymo tikslais, kankinami fizinių negalavimų – nugaros skausmų, galūnių tirpimo, galvos svaigimo, depresinių susirgimų ir pan. Įdomu tai, kad masažuotojo profesija laikoma viena seniausių, istoriniuose šaltiniuose minima net 2700 m. pr. Kr. ir buvo vertinama kaip didelės naudos sveikatai šaltinis. Šiandien šis požiūris dar labiau atsispindi žmonių elgsenoje – masažuotojai gelbsti ne tik ištikus negalavimams, bet į juos kreipiamasi ir profilaktiškai. „Žmonių amžius jaunėja, tėvai net vaikus atveda sveikatai palaikyti. Tad mes esame pasiruošę suteikti, ką galime geriausio, kad žmonės būtų ir jaustųsi sveiki“, – drąsino R. Mingilė. 

 

Nuotrauka: LASMEDOS kolektyvas / LASMEDOS archyvo nuotr. 

Dideliame kambaryje, primenančiame muziejaus ar konferencijų salę, susirinkę maždaug apie penkiasdešimt įvairaus amžiaus žmonių. Didžioji jų dalis sėdi vienas šalia kito, kiti – stovi jiems už nugarų. Kolektyvo nariai pasipuošę ir pasitempę, greičiausiai susirinko minėti kažkokios progos. Visi šypsosi ir maloniai pozuoja skaitytojui. 

Nuotrauka: Masažuotojas N. Bardzilauskas sako, kad kokybės egzaminą laiko kaskart prieš kiekvieną savo klientą / asmeninio archyvo nuotr. 

Šviesiame kambaryje, prie lango, N. Bardzilauskas atlieka masažą ant specialaus masažo gulto gulinčiam vyrui. Nerijus nuotraukoje matomas visu ūgiu, į skaitytoją pasisukęs kairiuoju profiliu. Jis pasilenkęs prie kliento, abiem delnais masažuoja jo apatinę nugaros dalį. Nerijus vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, atrodo ramus ir susikaupęs. Vyras vilki specialią aprangą – tamsius marškinėlius trumpomis rankovėmis ir ilgas kelnes, avi tamsius batus ar šlepetes. Jo masažuojamas klientas – greičiausiai vyresnio amžiaus vyras. Jis atsigulęs ant pilvo, abi rankas sulenkęs šalia galvos. Jis vilki tamsias ilgas kelnes, nugara – plika. Fone matosi už abiejų vyrų ant palangės pastatyta gėlė vazone, o iš lauko pro langą švelniai krenta saulės šviesa. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]