Sveikatos kodas

Dovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Nauja reabilitacijos galimybė

Net 80 proc. informacijos apie mus supantį pasaulį suteikia rega. Todėl bet koks šio pojūčio sutrikimas neigiamai veikia žmogaus visavertį gyvenimą, sukelia nepatogumų dirbant, saugant save nuo aplinkos pavojų, išgyvenant gražiausius patyrimus net ir mėgstamose veiklose. 

Iš dalies ar visiškai netekus regėjimo svarbu, kad žmogus kuo greičiau gautų reikalingą reabilitaciją – sustiprėtų fiziškai ir psichologiškai, išmoktų regos funkciją kompensuoti kitais pojūčiais, jaustųsi visavertis ir sugebėtų toliau padėti pats sau. Nuo 1997 m. iki 2017 m. ambulatorinę ir palaikomąją reabilitaciją teikė Palangos poilsio namai „Baltija“. Tai buvo vienintelė licencijuota reabilitacijos įstaiga Lietuvoje sutrikusios regos žmonėms. Tad nutraukus jų veiklą, neregiai ir silpnaregiai liko be šių paslaugų. Laimei, nuo 2019 m. pavasario reabilitaciją naujai pradėjo teikti poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, įsikūręs Palangoje, ant paties Baltijos jūros kranto, kopų ir pušų apsupty. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) specialistė socialinei reabilitacijai Daina Vitkauskienė atviravo, kad būtų buvę apmaudu „paleisti vėjais“ dvidešimt metų, per kuriuos sukauptas nemažas įdirbis, pasiekti rezultatai: „Tai ne tik medicininė, socialinė reabilitacija, bet psichologinis palaikymas, parodymas žmonėms, kuriuo keliu jie patys savarankiškai gali eiti tolyn. O ir palaikomosios reabilitacijos neabejotiną naudą jaučia kiekvienas čia apsilankęs. Toks centras mūsų žmonėms gyvybiškai reikalingas. Tad džiaugiamės, kad mus itin noriai priėmė „Pušyno“ vadovybė, skyrusi nemažai pastangų ir laiko, kad vėl būtų galima kviesti žmones visapusiškai stiprinti sveikatą“, – situaciją vertino D. Vitkauskienė. 

Reabilitacija trunka beveik tris savaites – 20 dienų. Ligonių kasų kompensuojamas paslaugas gali gauti žmonės ambulatorinei ir stacionarinei reabilitacijai po traumų, ligų, oftalmologinių operacijų bei palaikomajai – darbingo amžiaus asmenys, turintys vidutinę (25–35 proc. darbingumo) ir sunkią (0–25 proc. darbingumo) negalią, taip pat pensinio amžiaus žmonės su dideliais specialiaisiais poreikiais. Šia galimybe pasinaudoti galima ne dažniau nei kartą metuose. Reabilitacinis gydymas taikomas praradus regėjimą ir skyrus nedarbingumą dvejus pirmus metus, o nuo trečiųjų metų taikoma palaikomoji reabilitacija. 

Atvykusiems į poilsio ir reabilitacijos centrą, suteikiamas visas gydomųjų paslaugų paketas, kuriame ir oftalmologinės, ir bendrosios procedūros. „Pušyno“ direktoriaus pavaduotojas reabilitacijai, endokrinologas Antanas Šatas pasakojo, kad centre lankytojams skiriamos akių kraujotaką gerinančios procedūros su akių masažuokliais, magneto stimuliacijos aparatu. Taip pat suteikiama visa specialioji oftalmologinė priežiūra. Netolimoje ateityje planuojama atidaryti europinius standartus atitinkantį psichologinės reabilitacijos kabinetą, kuriame pacientams bus teikiama ir šviesos terapija. 

„Pušyne“ neregius ir silpnaregius pasitinka naujai pritaikyta aplinka – liftas su brailio mygtukais, ryškūs pirmo ir paskutinio laiptelio žymėjimai laiptinėje, specialūs iškilimai turėkluose, aiškus sienų ir durų spalvinis kontrastas ir pažymėtos stiklinės durys su ryškiai matoma juosta. Orientavimąsi centre lengvina aiškus patalpų išdėstymas, tad aplinka itin palanki neregiams ir silpnaregiams. Beje, į centrą jie gali atvykti ir pasinaudoję socialine paslauga – atvežimu iš autobusų stoties. 

Gydytojas A. Šatas tvirtina, kad visiems, norintiems gauti šią reabilitaciją, reikalingas siuntimas: nesvarbu, ar tai būtų pacientas su ūmiu atveju iš ligoninės stacionaro, ar žmogus su lėtine liga ir norintis atvykti palaikomajai reabilitacijai. Tačiau apie tai A. Šatas kalba šiek tiek su nerimu, nes ne visi medikai lengvai duoda siuntimus. Tam yra kelios priežastys. Viena jų – tarp medikų vis dar vyraujanti abejonė, kam neregiams iš viso reikalinga reabilitacija. Tačiau gydytojas skuba ją išsklaidyti: „Nematant nuo bet kokių fizinių veiksmų organizmas iškart labiau įsitempia ir nervinė sistema patiria didesnį krūvį, padidėja raumenų tonusas. Todėl neregiui dar svarbesnis yra bendras organizmo stiprinimas – masažai, vandens procedūros, kitos atpalaiduojamosios procedūros. Kai žmogus atsikrato įtampos, tuomet sėkmingiau imasi bet kokios veiklos, kuri padeda jam gyventi savarankiškai, sustiprina pasitikėjimą, psichologinę savijautą.“ Kita egzistuojanti problema – kiekviena poliklinika gauna ribotas lėšas ambulatorinei ir palaikomajai reabilitacijai. „Kiekvienas šeimos gydytojas pirmiausia turi pasirūpinti ligoniais su ūmiais ligos atvejais. Štai ir įvyksta natūrali, tačiau nepalanki pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, atranka“, – priduria gydytojas A. Šatas. 

Ypač šios reabilitacijos nauda akcentuojama ką tik netekusiems regėjimo, kai prireikia mokytis visko iš naujo – orientavimosi įgūdžių, naudotis baltąja lazdele, susipažinti su neregiams skirtomis įvairiomis priemonėmis, technologijomis – telefonu, kompiuteriu, garso aparatūra. D. Vitkauskienė tvirtina, jog reabilitacijai skirto 20 dienų laiko užtenka, kad žmogui būtų suteiktos pagrindinės gairės savarankiškam gyvenimui, kad jis galėtų toliau tobulėti, mokytis ir nenuleistų rankų. „Daug turime kompensacinės technikos, literatūros, suteikiame informaciją, kur kokiais atvejais reikia ieškoti pagalbos, kur kokie kursai, profesinė reabilitacija, taip pat pagal gyvenamąją vietą nukreipiame į LASS filialus, čia informacija teikiama toliau.“ 

Pirmą kartą apsilankiusieji itin didelį palaikymą gauna ir iš čia sutiktų likimo draugų. Su jais bendraujant žmogus supranta, kad jis toks ne vienintelis, tai sustiprina ir įkvepia. D. Vitkauskienė pastebi: „Rezultatų ilgai nereikia laukti, nes greitai pamatau, kaip du, visiškai nematantys, susikibę už parankių išeina į miestą kavos atsigerti, kokį renginį aplanko, įsitraukia į aktyvų gyvenimą taip, kad net nepajunta, kaip praskrieja reabilitacijai skirtos dienos.“ 

Pernai metais nuo pavasario „Pušyne“ apsilankė 46 asmenys. Tai palyginus nedidelis skaičius žinant, kad vien LASS yra 6000 narių, o kur dar potrauminiai, pooperaciniai atvejai. D. Vitkauskienė svarstė apie galimas tokios statistikos priežastis: galbūt vieni žmonės nežino apie reabilitaciją ir net neprašo siuntimų, kiti nenori niekur vykti iš namų, dar kitiems sudėtinga gauti siuntimus, nes ne visuomet būna pakankamai kvotų poliklinikose, kitur gal ne visi medikai žino apie naujai atsiradusias reabilitacijos paslaugas. „Tad bandome kuo plačiau paskleisti informaciją žmonėms, medikams, LASS filialų pirmininkams. Visi, atitinkantys kelialapio skyrimo indikacijas, gali drąsiai kreiptis į šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo. Jei vieną mėnesį nebus kvotų, kitą galbūt atsiras galimybė. Nes kai sustiprėjęs žmogus jaučiasi sveikas, tai turi įtakos regėjimui, visai gyvenimo kokybei. Akis yra mūsų organizme, o ne kišenėje, tad ir reikalingas kompleksinis gydymas“, – aiškino specialistė. 

Nutarusiems pasinaudoti kompensuojamu reabilitaciniu gydymu, svarbu jį planuoti iš anksto atsižvelgiant, kad vasaros laiku palaikomoji reabilitacija nevyksta. A. Šatas aiškino: „Tai yra gydymas, o ne poilsis prie jūros. Jei mes leistume reabilitacija naudotis vasarą, turbūt 90 proc. pacientų srauto būtų tik šiuo metu. Būtų didelės eilės, vieni patektų, kiti ne, nes vietų skaičius yra ribotas. Tad, išskyrus ūmius atvejus, stabdome visas pas mus vykdomas reabilitacijas birželio-rugpjūčio mėnesiais. Patikėkite, auksinis ruduo ar deimantinis pavasaris ne mažiau žavūs nei vasara.“ 

Planuojama, kad per metus reabilitacija „Pušyne“ turėtų pasinaudoti vidutiniškai 100 neregių ir silpnaregių. Tačiau gydytojas A. Šatas labai norėtų, kad sveikatos stiprinimo paslaugas galėtų išbandyti vis daugiau naujų žmonių, ypač neseniai netekusių regėjimo ar reabilitacijos siekiančių jau ne pirmą kartą, bet dėl susidariusių kliūčių siuntimui gauti, čia nepatenka. „Labai svarbu, kad poliklinikose medikai patikėtų šios reabilitacijos svarba. Nes akis yra labai trapus organas, ir kai jis „serga“, žmogus yra ne mažiau pažeidžiamas nei kitomis ligomis sergantieji. Tad ir neregiai, ir silpnaregiai nusipelno kokybiško reabilitacinio gydymo valstybės lėšomis. Toks humaniškas kiekvieno mediko poelgis neliks neįvertintas pacientų, kurie dėkingumą dar ilgai nešiosis širdy“, – atkreipti dėmesį į neregių reabilitaciją medikus ragina A. Šatas. 

Norėdami pasinaudoti kompensuojamu reabilitaciniu gydymu dėl vietos „Pušyne“ galima kreiptis telefonais (8 460) 41 374 arba (8 612) 52545, elektroniniu paštu [email protected].