Laiko juosta

Pasirašytas svarbus memorandumas 

Šių metų sausio 28 d. Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) drauge su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis pasirašė memorandumą dėl švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumo. 

Memorandumu siekiama užtikrinti, kad kasmet, pradedant 2020-aisiais ir kiekvienais kitais metais, visose savivaldybėse, bendradarbiaujant su minėtomis ministerijomis, žmonėms su negalia būtų pritaikyta bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą. Pritaikymas apimtų tokius dalykus kaip patekimas į objektą, prieinama aplinka patalpose, specialistų paslaugos, įskaitant tikslinius mokymus ir pagal žmogaus teisėmis pagrįstą negalios modelį sveikatos apsaugos specialistų rengimą, prieinama informacija, pritaikytos ugdymo priemonės ir kita. 

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė tikisi, kad šis memorandumas taps rimtu ir pamatuojamu nacionalinio lygmens ir savivaldos politikų įsipareigojimu savo šalies piliečiams: „Tikiu, kad šis dokumentas paskatins savivaldybes peržiūrėti savo planus ir prioritetus, randant juose vietos svarbiausių paslaugų prieinamumui užtikrinti. Įsipareigojimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neambicingas, tačiau, iš tiesų, kokybiškas pastatų ir paslaugų pritaikymas yra didelis iššūkis. Todėl jei savivaldybės laikysis šio pažado, žmonių su negalia padėtis visoje Lietuvoje nuosekliai gerės.“ 

Memorandumo idėją LNF subrandino dar 2018 metais, kai organizavo eitynes „Miestas visiems“, per kurias eitynių dalyviai reikalavo galimybės patekti į visuomeninius objektus, gauti visiems priklausančias paslaugas, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos, taip pat teisės suprasti informaciją pritaikant ją skirtingų negalių piliečiams. Taigi memorandumo dokumento tekstas, dėl kurio vieningai sutarė visos negalios organizacijos, išgrynintas po beveik dvejų metų derybų ir derinimo, aplinkos prieinamumo tyrimų, statistikos duomenų analizės. 

Dar 2017 m. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atlikti tyrimai parodė, kad tik penktadalis sveikatos įstaigų yra visiškai prieinamos žmonėms su negalia. Net 70 proc. sveikatos paslaugų įstaigų nepritaikytos žmonėms su regėjimo negalia: laiptai, stiklinės durys – nepažymėti, nuorodos, kabinetų numeriai ir kita informacija pateikta per mažu šriftu arba netinkamu kontrastu, nėra taktilinių indikatorių, vedančių iki registratūros. 

Švietimo įstaigų prieinamumas yra dar mažesnis. Tik 10 proc. mokyklų yra visiškai pritaikytos mokiniams su negalia, judantiems vežimėliais, ir tik 3 proc. mokyklų yra visiškai pritaikytos regėjimo negalią turintiems žmonėms. 

Parengta pagal LNF informaciją 

Nuotrauka: Sausio pabaigoje pasirašytas nacionalinio lygmens politinis susitarimas, kuriame įtvirtinta siekiamybė gerinti žmonių su negalia padėtį sveikatos ir švietimo srityse / LNF archyvo nuotr. 

Memorandumo pasirašymo nuotrauka. Joje – erdviame kambaryje, prie ratu sustatytų stačiakampio formos stalų, sėdi nemaža žmonių grupė. Dauguma sėdinčių atstovų – vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Jie apsirengę oficialiai, kostiumais ar kitais puošniais drabužiais. Sprendžiant iš susirinkusiųjų veido mimikų ir emocijų, vyksta įtempta diskusija. Ant stalų guli nemažai popierių, taip pat padėti rašikliai, užrašų knygelės, grafinai su vandeniu, stiklinės. Pats kambarys – šviesus, jo gale matomas vienas langas, ant kurio palangės žaliuoja maždaug metro aukščio vazoninė gėlė dideliais lapais. 

Paralimpinės naujienos 

Sausio viduryje Lietuvos paralimpinio komiteto iniciatyva surengti jau tradicija tampantys geriausių praėjusių metų neįgalių sportininkų, trenerių ir rėmėjų apdovanojimai. Šiemet jie vyko su „Parateam Lietuva 2019“ vėliava. Džiugu, kad tarp geriausiųjų vėl skambėjo aklųjų ir silpnaregių pavardės. „Metų proveržio“ nominante tapo maratonininkė Aušra Garunkšnytė, „Metų trenerio“ apdovanojimas įteiktas jos treneriui Linui Balsiui. A. Garunkšnytei Tokijo paralimpinės žaidynės bus pirmosios, L. Balsys, kaip sportininkas, dalyvavo trejose, 2004 m. Atėnuose, bėgdamas maratoną, užėmė trečiąją vietą. „Metų pradžioje turėjome išvykti į treniruočių stovyklą Portugalijoje, bet dėl lėšų trūkumo teko likti ir treniruotis namuose, – pasakoja L. Balsys. – Kovo pradžioje vykstame į Japoniją, dalyvausime Tokijo maratone. Tai bus tam tikra žvalgyba prieš paralimpinį maratoną. Po Tokijo maratono – treniruočių stovyklos beveik iki pat paralimpinių žaidynių.“ 

Lietuvos golbolo rinktinė kelialapį į paralimpines žaidynes jau yra užsitikrinusi. Geriausių 2019 metų sportininkų sąraše – du jos nariai: Mantas Panovas ir Justas Pažarauskas. „Ką tik grįžome iš turnyro Suomijoje, – pasakoja rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Gecevičius. – Beveik visos į turnyrą atvykusios komandos atrodo solidžiai ir paralimpinėms žaidynėms rengiasi labai rimtai. Savo pasirengimą organizuojame taip, kad į žaidynes išvyktume būdami geriausios sportinės formos. Beveik iki pat žaidynių kiekvieną mėnesį dalyvausime bent viename, o kai kada ir dviejuose turnyruose.“ 

Sausio pradžioje malonią staigmeną tiek paralimpiečiams, tiek jų gerbėjams pranešė nacionalinis transliuotojas. „Tokijo paralimpines žaidynes jau dabar galime vadinti istorinėmis, nes Lietuva pirmą kartą šį renginį išvys per televiziją. LRT televizija tiesiogiai transliuos rungtis, kuriose varžysis Lietuvos paralimpiečiai, ir kviečia žiūrovus stebėti transliacijas ir palaikyti dalyvius“, – rašoma interneto svetainėje lrt.lt. Ten pat pranešama, kad Lietuvos paralimpiečiai nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo paralimpinėse vasaros žaidynėse dalyvaus jau aštuntą kartą. Mūsų šalies sportininkų sąskaitoje – 6 aukso, 12 sidabro ir 15 bronzos medalių. 

Redakcijos inf. 

Nuotrauka: Maratonininkei A. Garunkšnytei (nuotraukoje) atiteko „Metų proveržio“, o jos treneriui L. Balsiui – „Metų trenerio“ apdovanojimai / A. Pliadžio, „Parateam Lietuva“ „Facebook“ nuotr. 

Jauna moteris nuotraukoje matoma nuo krūtinės iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu ir palinkusi į dešinę pusę. Jos plaukai šviesūs, vidutinio ilgio, banguoti. Moteris plačiai šypsosi, jos žvilgsnis nukreiptas pirmyn. Dešine ranka ji laiko juodą, belaidį, maždaug 25 centimetrų ilgio mikrofoną, kažką į jį kalba. Moteris vilki aptemptą palaidinę ar suknelę trijų ketvirčių rankovėmis. 

„Sportas – sveikata“ kauniečiams 

Šaškės, šachmatai, aklųjų tenisas (šoudaunas), sveikatingumo mankšta, plaukimo treniruotės – penkios sportinės ir sveikatingumo veiklos rūšys, pusantrų metų naujų patirčių ir emocijų! Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) sporto klubas „Sveikata“ pradėjo aštuoniolika mėnesių truksiantį aklųjų ir silpnaregių sveikatingumui skirtą projektą „Sportas – sveikata“. Įvairūs sveikatingumo projektai LASF sporto kubams ne naujiena, tačiau tokios trukmės ir apimties, ko gera, vyksta pirmą kartą. 

„Apie projektą, skirtą žmonių sveikatingumui, mąstėme jau seniai, – pasakoja „Sveikatos“ sporto klubo pirmininkas, paralimpietis Vytautas Girnius. – Į projektą siekiame įtraukti kuo daugiau aklųjų ir silpnaregių, ypač vyresnio amžiaus. Šių žmonių fizinis aktyvumas dažniausiai būna žemas, o tai turi įtakos jų sveikatai ir biudžetui, nes sirgti šiais laikais kainuoja brangiai. Projektu nesiekiame aukšto sportinio meistriškumo, bet mūsų treniruotes lanko tiek sveiko gyvenimo būdo entuziastai, tiek patyrę sportininkai.“ 

„Aklieji negali užsinorėję nueiti į įprastą sporto klubą ir užsiimti norima veikla, nes čia dirbantys instruktoriai neturi galimybių jiems skirti pakankamai dėmesio. Daugelis jų tiesiog nemoka paaiškinti, kaip atlikti vieną ar kitą pratimą. Siekdami regėjimo negalią turintiems žmonėms lygių galimybių, pateikėme savo projektą. Praėjusių metų pabaigoje gavome finansavimą ir pradėjome dirbti. Treniruotės, sveikatingumo mankštos paprastai vyksta du kartus per savaitę. Šiuo metu į jas yra įsitraukę daugiau kaip 70 žmonių“, – Vytautui antrina kvalifikuota trenerė, sveikatingumo mankštos vadovė Agnė Girniūtė. 

Pati Agnė sveikatingumo mankštą veda du kartus per savaitę. Tiek į šias mankštas, tiek ir į plaukimo ar kitas treniruotes aklieji gali ateiti su savo asistentais. Šia galimybe ypač džiaugiasi žmonės, gyvenantys toliau nuo vadinamojo aklųjų rajono. Sveikatingumo mankštos instruktorė taip pat turi asistentę, padedančią greičiau ir lengviau išmokti rodomus pratimus. 

Projekto metu vykstančioms treniruotėms vadovauja itin didelę patirtį turintys sportininkai profesionalai. Antai šachmatų žaidimo paslaptis perprasti padeda daugkartinis Lietuvos čempionas, šachmatų didmeistris Šarūnas Šulskis, o norinčiuosius išmokti plaukti pasitinka buvusi plaukikė, ilgametė plaukimo trenerė, sporto pedagogė, Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė Birutė Statkevičienė. Panorusius žaisti šoudauną instruktuoja daugkartinis šio žaidimo Lietuvos čempionas Mindaugas Dvylaitis. 

„Baseinas man visada buvo svetima sritis. Lankyti ryžausi sunkiai, bet dabar viskas patinka – lankau du kartus per savaitę. Neišsilaikydavau net ant vandens, dabar baseine praleidžiu po valandą“, – pasakoja projekto dalyvė Odeta Banienė. 

„Galimybių sportuoti lyg ir yra, žinių irgi užtektų, bet pačiai prisiversti sunku, – antrina kita dalyvė Irma Minkevičiūtė. – Mankštintis grupėje lengviau ir įdomiau.“ 

Kauniečių vykdomas sveikatingumo projektas tęsis visus šiuos metus ir baigsis 2021 m. balandžio 1 dieną. Projektą remia Sporto rėmimo fondas prie LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. 

Alvydas Valenta