Laiko juosta

 

 

 

Tarp žymiausių krašto moterų 

Baigiantis 2019-iesiems Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka surengė konferenciją „Iškilios Panevėžio krašto moterys“. Istorikai, muziejininkai pristatė ne tik Panevėžiui, bet ir visai Lietuvai nusipelniusias moteris: gydytoją ir visuomenės veikėją Juliją Janulaitytę-Biliūnienę, bajoraitę, vargšų globėją Mariją Rusteikaitę, mokytoją, literatę, žurnalistę Jadvygą Drungilaitę, profesorę, literatūros mokslininkę Vandą Zaborskaitę. Tarp šių įžymių moterų pristatyta ir neregė sportininkė lengvaatletė Sigita Markevičienė. Muziejininkė Janina Sinickienė apžvelgė Panevėžio sporto muziejaus ekspoziciją „Sveikame kūne – sveika siela“, pristatė Sigitos biografiją ir kelią į sporto Olimpo viršūnę. Po skaudžios avarijos vos 23 metų jauna moteris iš gimtosios Upytės persikėlė į Panevėžį, tuometį gamybinį Mokymo kombinatą, aktyviai įsijungė į neregių bendruomenės veiklą. Po pirmųjų startų kroso varžybose gabią lengvaatletę pastebėjo aklųjų sportininkų rinktinės vadovai. Nuo 1990 m. bėgimo varžyboms Sigitai padeda ruoštis treneris Sergejus Sokolovas. Jie kartu iškovoja visas svarbiausias pergales: dalyvauta penkeriose paralimpinėse žaidynėse (1992 m. Barselonoje, 1994 m. Lilehameryje, 1996 m. Atlantoje, 2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose). Čia iškovoti net 6 medaliai. Sportinėje Sigitos karjeroje – Pasaulio ir Europos čempionės titulai, pasaulio rekordai. Už nuopelnus Lietuvai Sigita ir jos treneris apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliais. 2017 m. už gyvenimo nuopelnus Panevėžio miesto savivaldybė Sigitą paskelbė Metų panevėžiete. 

Panevėžio kraštotyros muziejus atkreipė ypatingą dėmesį į miestui nusipelniusius neįgalius sportininkus, tarp kurių ir Sigita, įkūrė stendą, skirtą jų pergalėms atminti. Muziejininkės J. Sinickienės nuoširdus domėjimasis miesto sportininkų laimėjimais į vieną eilę sustato visus, kurie savo darbu ir užsispyrimu aukštai iškėlė Lietuvos ir Panevėžio vėliavas. 

 

Redakcijos inf. 

 

Proveržis kultūros erdvėje 

Praėjusių metų pabaiga kaip niekada gausi akliesiems skirtų kultūros projektų ir renginių. Lapkričio pradžioje lankytojus į Nacionalinę dailės galeriją (NDG) pakvietė antroji liečiamosios parodos „Blind date“ dalis, skirta lietuvių fotografijai ir grafikai. Lapkričio pabaigoje – kelionė į Trakų salos pilį. Čia pastatytas akliesiems skirtas salos pilies maketas ir pradeda veikti unikali, taip pat liečiamoji, archeologinių radinių edukacinė programa. Gruodžio pradžioje Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) vėl pakvietė į NDG – čia pristatytas 3D technologija sukurtas galerijos maketas. 

Apskritai, NDG per pastaruosius keletą metų tapo viena labiausiai aklųjų ir silpnaregių lankomų kultūros erdvių, todėl LAB sprendimas sukurti jos 3D maketą, kaip tokiais atvejais sakoma, pataikė į dešimtuką. Makete parodyta ne tik pati NDG – nelauktai, netikėtai įdomus modernistinis statinys, – bet ir jos teritorija nuo Neries krantinės ir nuo Konstitucijos prospekto pusės. Kai kurie neregiai, studijuodami maketą, tiesiog mokėsi maršrutus. Kartu su šiuo LAB sukūrė dar vieną – Vilniaus rotušės – maketą. Nuolatiniai bibliotekos lankytojai jau turėjo galimybę su juo susipažinti, o visi kiti tai padaryti galės 2020-aisiais. 

Parašas po straipsniu

Simboliška, kad baigiamasis praėjusių metų kultūros projektų akordas nuskambėjo taip pat NDG. Gruodžio 11 d. čia surengtas seminaras muziejininkams „Vizualaus meno suvokimo galimybės regos negalią turintiems žmonėms“. Įvairūs seminarai, konferencijos, kiti panašūs renginiai eina ir praeina. Juose išsakomos mintys paprastai būna įdomios tik specialistams, o kai kada neįdomios net jiems. Taigi galėtume neprisiminti ir šio seminaro, jeigu ne vienas „bet“. „Garsinis vaizdavimas, įvairios liečiamosios parodos, potyrių paveikslai, kauniečių architektų edukacinė programa „Nematoma architektūra“, naujausia liečiamoji ekspozicija Trakų salos pilyje, – per dešimt metų kultūros lauke įvyko proveržis: aklieji tampa įdomūs ne tik patys sau, muziejininkai, teatralai, architektai imasi iniciatyvos juos supažindinti su meno pasauliu, istoriniu ir kultūriniu paveldu“, – sako LASS kultūros projektų vadovė Lina Puodžiūnienė. NDG vykusiame seminare pristatyti akliesiems skirti kultūros ir meno projektai, apie juos išgirdo didelis būrys muziejininkų, atvykusių iš visos Lietuvos semtis patirties dėl meno pritaikomumo akliesiems. Atsitiktinumas ar ne, tačiau jau po savaitės vilniečius akluosius Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras pakvietė apsilankyti „Mo“ muziejuje. Kuo nudžiugins visus mus 2020-ieji, kol kas pasakyti negalime, bet malonių staigmenų turėtume sulaukti. 

 

Alvydas Valenta 

 

Nuotrauka: Gruodžio 19–20 d. Atėnuose (Graikija) NDG edukatorė Eglė Nedzinskaitė (pirma iš kairės) ir LASS kultūros projektų vadovė L. Puodžiūnienė pristatė edukacinių ir meno programų gerąją patirtį Europos kolegoms / L. Puodžiūnienės nuotr. 

Akimirka iš Atėnuose vykusios konferencijos-seminaro. Nuotraukoje matoma iš įvairių Europos šalių susirinkusių dešimties žmonių grupė. Žmonės stovi šviesiame, dailės galeriją primenančiame kambaryje, kuriame matyti paveikslai, skulptūros ir kiti eksponatai. Pirmame plane, kairėje nuotraukos pusėje – NDG edukatorė Eglė Nedzinskaitė. Jos plaukai šviesūs ir trumpi, ant kaklo ji užsirišusi šviesų šalikėlį, apsivilkusi tamsų džemperį ilgomis rankovėmis. Ji pasisukusi dešiniuoju profiliu, skaitytojui matoma nuo liemens iki viršugalvio. Moteris pasilenkusi pirmyn, kairėje rankoje laiko atverstą katalogą „Pažinti meną pojūčiais“, dešine ranka rodo į vieną iš paveikslų, galima nuspėti, kad kažką pasakoja. Priešais ją sėdi du žmonės, už jų ir jiems iš dešinės stovi dar septyni susidomėję žmonės. Visi atrodo susikaupę ir įdėmiai žvelgia į Eglę bei jos rankose laikomą knygą. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]