Mūsų žmonės

Autoriaus nuotraukaAustėja Žostautaitė, VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja

Po kūrybos ir žmogiškumo skliautu

 

Parašas po straipsniuKas žvarbiausiu metų laiku gali mus sušildyti? Tikrai ne puodelis kavos, o sielos maistas - poezija ir ryšys su kitais žmonėmis, todėl domimės ir kalbamės su eilių kūrėja Karolina Kalvaityte-Kazlauskiene, šį rudenį pristačiusia naujausią savo poezijos knygą "Kregždučių dienos". 

 

Kūrybos kregždės 

Pakruojietė literatė gimė 1947 metų sausio 2 dieną Vaižgantų kaime. Ji kilusi net iš septynių vaikų šeimos, tačiau tėvelių meilės trūkumo, sako, niekada nejautusi. Karolinos jautri ir žaisminga asmenybė eilėmis prabilo dar pradinės mokyklos suole stebint klasės draugų elgesį. 1967 m. ji baigė Linkuvos gimnaziją (tuometę Linkuvos darbo jaunimo vidurinę mokyklą), tad niekada nebuvo atitolusi nuo gimtojo krašto. Šiais ankstyvosios kūrybos metais Karolinos eilėmis džiaugėsi tik draugai, artimieji ir sąsiuvinių puslapiai. Vėliau poetė rūpinosi savo gausia septynių vaikų šeimyna, lyg pagal tėvelių pavyzdį, todėl laiko eiliuoti neradusi. "Mana dien prasidėdava pusę keturių rytą. Tad reik darban ait. Po ją gyvuls, daržs, norms apeit, nes norėdavas užsidirbt ir so vaikais nuvažiuot į ekskursijs. Toksai buva gyvenims", - patirtimi apie savo darbingo amžiaus metus tarmiškai dalijasi K. Kazlauskienė. Autorė prisipažįsta, kad tuo metu gimdavo tik spontaniškos eilės arba sveikinimai kitiems žmonėms. Ji tiek jų pridalijusi, kad dar dabar ją draugės nustebina, kai atneša kadaise dovanotą eilėraštį ir klausia, ar pamena jį. Tiesa, savo talentą naudodavo ir migdydama vaikus - sekdavo jiems savo kurtas pasakas. Kaip jas sugalvodavo? Poetė šmaikščiai nusišypso ir juokauja: "Kūrybingai meluodavau, ir tiek." 

Išėjusi į pensiją K. Kazlauskienė atgaivino pomėgį rašyti eilėraščius ir, paskatinta vaikų bei anūkų, pradėjo leisti knygas. Būtent nuo tada prasidėjo Karolinos kūrybinės šlovės metai. Jos eiles spausdina Pakruojo rajono spaudos leidiniai, almanachas "Žodžio spalvos", "Lututė" ir žurnalas "Mūsų žodis". Pirmokėliai jos eilėraščius randa vadovėlio puslapiuose "Vaikystės skaitinių" rinkinyje. Nuo aktyvios kūrybinio kelio pradžios (maždaug 2011 m.) K. Kazlauskienė tapo Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos, literatų klubo "Židinys" narė. Poetė aktyviai dalyvauja LASS VšĮ Šiaurės Rytų centro Pakruojo filialo klubo "Pabūkim kartu" renginiuose, kūrybos konkursuose, padeda organizuoti įvairius renginius. Ne vienam jos eilėraščiui muziką sukūrė Lietuvos aklųjų sąjungos Šiaurės Rytų centro Panevėžio filialo narys Arvydas Markevičius ir Pakruojo filialo narė Laimutė Gulskienė. Pagal kai kuriuos jos eilėraščius sukurtas dainas atlieka LASS VšĮ Pakruojo filialo aklųjų ir silpnaregių organizacijos vokalinis ansamblis "Varsa". Bendradarbiaudama su muzikantu ir dainininku Arvydu Griškevičiumi poetė įgarsino kompaktinę plokštelę. 

Paprastame languotame sąsiuvinyje pakruojietė įklijuoja paveikslėlius, šalia kurių rikiuojasi žodžiai. Tiesa, besikalbant poetė išdavė paslaptį, kad iškarpų iliustracijos slepia nepavykusių eilių juodraščius. Septynis gyvenimo dešimtmečius, per kuriuos teko ir verkti, ir juoktis, Karolina sudeda į posmus. K. Kazlauskienės eiliavimo maniera skambi, lakoniška, paprasta ir aiški. Kaip pati sako, rašo apie viską, ką mato, ką patiria aplinkui. Jos matymo spektras išties platus: nuo anūkų iki mokslininkų, nuo kaimo iki miesto. Pakruojietė rašo įvairiausiomis temomis: nuo meilės lyrikos iki satyros, nuo nuotaikingų vaikiškų eilių iki nūdienos gyvenimo apmąstymo. Dažni siužetai - tradicinis, romantizuojamas Lietuvos kaimas, šeimyniški sodiečių santykiai, gamta. Autorės santykis su tėvyne asmeniškas. Jis parodomas dažnai rašant pirmuoju asmeniu, kreipiantis į Lietuvą kaip į savą, artimą žmogų. Autorės kūryboje gausu geografinių nuorodų: Pakruojo rajono kraštas, Klovainiai, Linkuva, Mažeikoniai, Žeimelis, Pakruojis, Mūša, Pala, Beržtalis. Nemaža K. Kazlauskienės kūrybos dalis - dedikacijos, skirtos artimiesiems ar pažįstamiems žmonėms ar konkrečioms progoms (pokariu žuvusiems Oniūnų partizanams, Holokausto aukoms, Černobylio avarijos likviduotojams). 

 

Jau šeštoji knyga 

2012 m. buvo išleista pirmoji autorės knyga vaikams "Vaikystės dienelės" (leidykla "Lututė"). Joje pasakojama apie gamtą ir gausu iliustracijų. Gimtinės motyvais nuspalvintas poezijos rinkinys "Širdimi pakartok" pasirodė 2013 m. Šiame debiutiniame K. Kazlauskienės poezijos rinkinyje vyrauja gamtos, kaimo, vaikystės, gimtinės motyvai, gausu nuoširdžių dedikuotų eilėraščių. Viename iš septynių poezijos rinkinio skyrių "Gimtinė" autorė išreiškia meilę ne tik gimtajai vietai, bet ir tėvui, motinai. K. Kazlauskienė nuogąstauja, kad užmirštama tėviškė: palikti namai, atsiveria būties tuštuma. Ypatingas paskutinysis šios knygos skyrius - "Pirmoji mano kalba", skirtas Tarmių metams. Jame eilėraščiai, parašyti šiaurės panevėžiečių tarme. "Poetiniame vyksme - ir siužetas, ir tai, kas aktualu, ir humoras. Visa tai daro eilėraštį nuotaikingą ir šmaikštų", - teigia Guostė Glackaitė, apžvelgdama minėtą Karolinos knygą. Po kelerių metų išleistoje poezijos knygoje "Po kaimo angelo sparnu" (2017 m.) eiliuotu žodžiu K. Kazlauskienė perteikia jausmus žmonių, išlydėjusių į užsienį artimuosius ir pačių išvykusiųjų būseną bei tarmiškai kviečia grįžti atgal į tėvynę. Jos eiles teminiu turiniu būtų galima palyginti su Romualdo Granausko kūriniais. 

Po debiutinės poezijos knygos autorė yra pažadėjusi sugrįžti prie kūrybos vaikams. Kaip tarė, taip ir padarė, 2013 m. išleido knygą "Mana pirmiej skaičė", o naujausia jos knyga "Kregždučių dienos" (2019 m.) taip pat skirta mažiesiems. 

Šeštoji K. Kazlauskienės kūrybos knyga "Kregždučių dienos" pas skaitytojus nusileido 2019 m. rugsėjį ir pirmiausia buvo pristatyta Pakruojo miesto šventėje. Dar nepasirodžius "Kregždučių dienoms" eilėraščiai iš knygos jau buvo transliuojami per LRT radijo vakarinę laidą "Vakaro pasaka". Klausytojus ir knygos skaitytojus užbūrė šios jaukios pamokančios eiliuotos istorijos, skirtos mažiesiems padūkėliams ir drąsuoliams. Poetė moko juos suprasti savo jausmus: "Yra vaikeli, meilė / Tu pats ją augini." Autorė tikisi, kad jos kūrybos mintis sudomins jaunuosius kūrėjus, todėl, jos pageidavimu, knygelėje spausdinami Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos neformaliojo vaikų švietimo grupės "Jaunieji dizaineriai" narių darbai, sukurti iš įvairiausių medžiagų. Šie darbai nuspalvina ir paįvairina eiliuotuose pasakojimuose šmėžuojančių kregždučių, ežiuko, miškinuko, kumelės, Kalėdų Senelio vaizdinius. 

 

Kiekviename yra kažkas gero 

Regėjimo negalią turinti K. Kazlauskienė neatsisako padėti kitiems, nes džiaugiasi, kai gali būti reikalinga. Paskutinė jos savanoriška pagalbos misija buvo a. a. Alberto Jūros slauga. Su Albertu ji buvo pažįstama dešimtmečius - nuo vaikystės ir ankstyvos jaunystės. Net jų tėvai vieni su kitais bendravo. Iš muzikanto ir folklorininko slaugymo patirties poetei įstrigo vienas momentas, kai skausmo kamuojamas A. Jūras maldavo: "Nepalik manęs vieno." Ištikima draugė pažadėjo ir nepaliko. K. Kazlauskienė Albertą lankė iki paskutinių gyvenimo dienų, o prie šviežio kapo perskaitė eilėraštį, skirtą jo atminimui. Ši istorija paliudija, kad pasaulyje šviesiau ir saugiau nuo geros širdies žmonių, o nuoširdumas ir žmogiškumas yra nesenstančios pagrindinės vertybės, kuriomis poetė vadovaujasi gyvenime. Tiesa, kūrėja neslepia, kad pagalbos sulaukia ir ji pati. Karolina yra be galo dėkinga LAB Šiaulių filialo darbuotojai Jovitai Lapinskaitei, kuri "sutvarko" ir parengia jos rankraščius leidybai. 

Artėjančių švenčių laikotarpio įkvėpta Karolina dažnai prisimena savo dvasinius ir kūrybinius autoritetus - monsinjorą Juozapą Antanavičių ir Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę (Žemaitę). "Aš renkuosi ir gerus dalykus deduosi į širdį. Yra labai gerų vaikų ir suaugusiųjų. Įsimenu juos. Net ir pačiame blogiausiame žmoguje yra kažkas gero. Reikia to ieškoti, ir rasi. Kai tik gero ieškosi, tai tik gerą aplink ir matysi", - įsitikinusi poetė. Karolina Kazlauskienė linki visiems žmonėms "nedejuoti, o padėti vienas kitam kuo daugiau, ar žodžiais, ar šiaip kaip. Reikia vienas kitą pakalbinti, išklausyti, bendrauti..." 

 

Nuotrauka: K. Kazlauskienės languotame sąsiuvinyje dar daug posmų ateičiai / LAB Šiaulių padalinio archyvo nuotr. 

Poetės Karolinos Kazlauskienės nuotrauka. Garbaus amžiaus, kiek stambesnio sudėjimo moteris matoma nuo liemens iki viršugalvio, pozuojanti prie knygų lentynos. Jos plaukai ilgi, surišti į kasą ar kuodą nugaros pusėje, moteris užsidėjusi akinius. Jos žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją, moteris švelniai šypsosi. Poetė vilki margą suknelę trijų ketvirčių rankovėmis, ant kaklo pasikabinusi baltus karolius. Abiejomis rankomis ji laiko seną knygą ar storą sąsiuvinį kiek apdriskusiais lapais. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]