Redakcijos skiltis

 

 

 

Parašas po straipsniuKiekvienas iš mūsų turi papildomą laiko matą, kuriuo seikėja svarbiausius savo gyvenimo įvykius. Mums, redakcijai, laiko ratas, gražiai apsisukęs per dvylika "Mūsų žodžio" numerių, aprėpia dar vienų metų pradžią ir pabaigą, žurnalo puslapiuose gražiai sujungia skirtingas kartas, Jūsų papasakotas istorijas, fotografijose išsaugotas akimirkas, kurios negrįžtamai tolsta į praeitį. 

Laikas padeda įvertinti kaitą. Juk daug kas keičiasi ne tik asmeniniuose, bet ir institucijos, šalies gyvenimuose. Kviečiu nepasilikti ilgesyje. Štai, vis dar klausiate, ar brailio raštu bus spausdinamos radijo ir TV programos, nors įvertinus finansus, darbo sąnaudas, poreikį nuspręsta jų nebeleisti. Tačiau kartais nepelnytai pamirštame, kad "Mūsų žodis" siūlo kitų vertingų priedų brailio rašto skaitytojams. Keiskimės kartu! Ta proga dėkoju redakcijos žmonėms už supratingumą ir darbus, ieškant kuo geresnio žurnalo varianto. 

Visus metus kas mėnesį pasiekdavome Jūsų pašto dėžutes. Į jas buvome pakviesti ir stengėmės nevėluoti. Visus metus ieškojome darnos žurnalo rubrikose tarp skaitytojams rūpimų temų, svarbių įvykių, akcentų ir neįtikėtinų susitikimų su įdomiais žmonėmis, su kuriais labai norėjosi Jus supažindinti. Nesame šališki, stengėmės neteikti nepelnytų prioritetų, o parodyti bendruomenės gyvenimo visumos vaizdą. Tikiu, kad dažnas turite savo nuomonę, kurią tikrai girdėjome: vieniems labai patiko žurnale publikuojamos nuotraukos, kitiems jų buvo per daug, vieni prašė dramatiškesnių istorijų, kiti gyrė straipsnių autorių gebėjimą pirmiausia parodyti žmogų, jo gyvenimo vertę, o ne atskirtį, kai kam tiko džiazas, kiti laukė receptų, kažkas tuoj pranešdavo suklydus, o kai kurie už puikų pokalbį iškepdavo pyragą ar pasiūlydavo dar kelias idėjas straipsniams. Tiesa yra tai, kad be jūsų, skaitytojų, nebūtų mūsų. Atsigręžus atgal kaip didelę dovaną saugau mintį, kad dalyvavote ir ketinate dalyvauti žurnalo kūrimo kasdienybėje. 

Palydint paskutinį šių metų numerį visiems norisi palinkėti išsaugoti nuoširdų rūpestį viskuo, kas mums brangu. O artėjanti metų sandūra tedovanoja vertingiausias dovanas - Viltį, Tikėjimą ir Meilę. 

Ginta Čingaitė-Kiznienė 

 

G. Čingaitės-Kiznienės nuotrauka: jauna, vidutinio sudėjimo moteris stovi apsnigtame parke šalia medžio. Ji šypsodamasi žvelgia tiesiai į skaitytoją. Moters plaukai tamsūs, šiek tiek dengia pečius. Ji dėvi ilgą šviesų švarko tipo megztinį, kurio kišenėse slepia rankas, kaklą dengia lengvai užmestas languotas šalikas ar skara. Aplink - daug sniego, nuotraukoje kontrastuoja aiškiai juntamas žiemiškas šaltis ir šilta žmogaus šypsena. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]