Viršelio istorija

Apie dialogą su savimi

„Kartais geriau sakyti, kad visai nematai, negu aiškinti, kiek tematai“, - atvirauja Aivaras Mickus, pridurdamas, kad neregį matančiajam suprasti netgi lengviau nei silpnaregį. Juk šis, nelygu regėjimo likutis, mojuodamas didinamuoju stiklu „k a ž k ą“ dar bando įžiūrėti, o būna situacijų, kai ir visai neblogai išsisuka, tarkim nuo mašinos ar prieš veidą išdygusio stulpo. Tik anaiptol nėra paprasta jaukintis mintį, kad gali būti dar tamsiau... Bet Aivaras stengiasi neeikvoti daug laiko tokių svarstymų analizei. 

Iš anksčiau jį pažįstantys pritartų, kad Aivaras nėjo tiesiausiu keliu. Prieš studijas ragavo darbo, vėliau išbandė įvairias reklamos ir rinkodaros verslo nišas, su šeima porą metų nusprendė gyventi kaime: svarbu buvo ieškoti sprendimų. Dabar jo dienotvarkėje netrūksta malonaus šeimos šurmulio, kurį išraiškingai įgarsina dar nedidelė dukra. Kasdienio tikrumo suteikia labai mėgstamas darbas patyrimo centre „Dialogas tamsoje“, tad toliau ieškoti savęs galima ramiai. 

Apvali žurnalo viršelio nuotrauka. Joje vaizduojamas jaunas vyras, nuotraukoje matomas nuo krūtinės iki viršugalvio, pasisukęs kairiuoju profiliu. Nuotrauka daryta iš viršaus, todėl vyro galva neproporcingai didesnė už vyro kūną. Vyras kairėje rankoje laiko juodą laminuotą popieriaus lankstinuką su smulkiu baltos ir oranžinės spalvos tekstu, o dešinėje rankoje - nedidelį apvalų, maždaug dviejų centimetrų skersmens, aukso spalvos didinamąjį stiklą. Primerkęs kairę akį, vyras dešiniąja akimi įdėmiai žvelgia į tekstą. Vyro plaukai trumpi, šviesiai rudi. Jis vilki languotus marškinius ilgomis rankovėmis, kurių spalvinėje gamoje dominuoja raudona spalva, persipinanti su pilkos, juodos, ryškesnės raudonos spalvų ruoželiais. Antrame nuotraukos plane, už vyro, šalia baltos užuolaidos, matomos kelios žaliuojančios kambarinės gėlės ir nedideli medeliai. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji - stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti daugiau kambario detalių. Dabar galima matyti kairiąją vyro plaštaką, rausvas kambario sienas, šviesaus medžio grindis bei kambario kampe, netoli durų, pintame krepšyje sudėtas maždaug dešimt baltųjų lazdelių. 

PROTANOPIJA. Matomas vaizdas nė kiek nesikeičia nuo realaus vaizdo, tačiau spalvinė gama susiaurėja. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai nuotraukos kampuose vaizdas visai nematomas. Kairėje nuotraukos pusėje ir viršutinėje nuotraukos dalyje esančios kambario dalies visiškai nesimato. Tačiau pats nuotraukos centras ir apatinis dešinysis kampas vis dar ryškūs. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nematome kairiosios vyro plaštakos, o visoje likusios nuotraukos dalyje vaizdą protarpiais uždengia tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Pavyzdyje nuotrauka matoma realaus pločio ir spalvų, tačiau nemaža apatinės nuotraukos dalis yra aklinai užtemusi. Nematome vyro kairiosios rankos ir peties, taip pat dalies rankoje laikomo lankstinuko. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Nematome paties nuotraukos centro. Visiškai nesimato vyro veido bei dalies jo kairėje rankoje laikomo lankstinuko. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos - jame galime įžiūrėti vyro veidą nuo lūpų iki kaktos vidurio, dalį dešinės plaštakos, didinamąjį stiklą bei skaitomo lankstinuko kampą. Visa kita nuotraukos dalis aplink centrą - aklinai užtemdyta.