Ir kūnui, ir sielai

Autoriaus nuotraukaDovilė Zuozaitė–Veteikienė, [email protected]

Būti sveikam ir laimingam

 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis kiekvieno iš mūsų sveikata yra lemiama keturių dalykų – 20 proc. paveldimumo, 20 proc. gyvenamosios aplinkos, 10 proc. medicinos ir net 50 proc. – gyvenimo būdo. Todėl nenuostabu, kad vis stipriau akcentuojamas sveikos gyvensenos ir sveikatos ryšys, dažniau susimąstoma apie fizinę ir emocinę gerovę, atrandama įvairių sveikatinimo formų. 

Viena iš jų – sveikatingumo stovyklos, nuo kurių sveikuoliai ir rekomenduoja pradėti sveikesnį gyvenimo būdą: juk drauge lengviau leistis į naujus, kartais kiek ekstremalius mūsų organizmui potyrius. Toks sveikatinimui skirtas susibūrimas LASS iniciatyva jau ketverius metus rengiamas Šventojoje, kur vasaros pabaigoje regėjimo negalią turintys 40–65 metų amžiaus žmonės kviečiami į sveiko gyvenimo būdo ir psichologinės harmonijos mokomąją stovyklą. 

Šiemet rugpjūčio 19–25 d. sveikatingumo užsiėmimuose dalyvavo 16 neregių ir silpnaregių, 4 savanoriai iš įvairiausių Lietuvos vietovių. Stovyklos dalyviai išbandė įvairias mankštas, maudynes jūroje, meno terapiją su smėliu, moliu, muilo akmeniu, šių metų naujovę – muzikos terapiją, vegetarinę mitybą, klausėsi paskaitų apie sveiką gyvenseną. LASS Respublikinio centro darbuotoja, projekto rengėja Lina Puodžiūnienė pasakojo: "Kiekvienais metais norinčiųjų sulaukiame vis daugiau, nei galime priimti. Ypač jau apsilankiusieji stovykloje mielai ten vėl sugrįžtų, tačiau stengiamės kviesti vis kitus dalyvius, nebent kas nors atsisako dėl svarbių priežasčių ir reikia greitai pakeisti. Žmonės vis drąsiau atsiveria naujiems potyriams. Jei anksčiau didelis išbandymas buvo maudynės jūroje bet kokiomis oro sąlygomis, kai dalyviai tik ketvirtą dieną išdrįsdavo, tai šiemet jau pirmąją dieną visi nekantravo jas išbandyti. Dažniausiai galvojama, kad iššūkis bus mityba. Bet kai žmonės pajunta, kad maistas be pieno produktų, žuvies, varškės, mėsos, cukraus ir miltų gali būti ne tik sveikas, bet ir labai gardus, jie mėgaujasi tuo, o kai kurie net gaminasi grįžę į namus." 

Nuo pat pirmosios stovyklos LASS žmones sveikatingumo keliu žengti moko viena iš stovyklos lektorių, žymi šalies sveikuolė, ilgametė kūno kultūros specialistė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė. Ji svarstė: "Jau praėjo tie laikai, kai daugelis sveikuolį įsivaizduodavo tik kaip žmogų, savo užpakalį panardinantį į šaltą jūros vandenį. Yra ir tame tiesos, tačiau sveika gyvensena – tai fizinė, dvasinė sveikata, emocinė ir net socialinė gerovė. Tad mūsų tikslas yra atskleisti fizines ir dvasines galias, padėti žmogui atrasti sveikatinimo galimybes per mankštą, sportą, grūdinimąsi, kvėpavimą, mitybą, meditaciją, įvairias dvasinio tobulėjimo terapijas." 

Parašas po straipsniu

Sveika gyvensena prieinama kiekvienam, nepaisant amžiaus, fizinių galimybių, sportinio pasirengimo. Ketverius metus bendradarbiaujanti su LASS bendruomene L. Augustaitytė tvirtino, kad ši patirtis jai pačiai pradžioje buvo labiau kaip iššūkis. "Kai mane pakvietė, kiek sutrikau, nes regintiems rodai pratimus ir jie matydami viską atkartoja. Bet greitai atsirado minčių, kad tuos pačius mano judesius, ką po ko reikia daryti, žmonės gali sekti rankomis. Užteko kelių kartų ir visi greitai pagavo esmę. Taip pat mankštą bandau perteikti vaizdiniais. Tarkim, darant tempimo pratimą liepiu įsivaizduoti, kad kiekvienas turime pupos augalą ir per jį reikia lipti į rojų. O kas nenori į rojų?! Bet jei pasakyčiau, kad tempiam stuburą, būtų neįdomu." 

Sveika gyvensena, pirmiausia, prasideda nuo minčių, todėl sveikuolių credo, kuriuo pašnekovė linki užsikrėsti ir kitiems, tai noras, nusiteikimas sveikai gyventi, teigiama emocija. Rekomenduojama dieną pradėti džiugiai ir aktyviai, atverti save energijai iš saulės, dangaus, žemės ir vandens per įvairius pratimus, grūdinimąsi ir per atsipalaidavimą. Anot sveikuolės, nuo įtempto mūsų gyvenimo ritmo ir kyla baimės, spazmai. Kol kūnas patirs nuolatinę įtampą, jokie pratimai rezultatų neduos. "Dažnai per užsiėmimus man žmonės sako, kad jie atsipalaidavę, bet palietus jaučiasi net raumenų virpėjimas. Natūralu, kad tokio susikaustymo daugiau turi neregiai ir silpnaregiai. Bet kai bandau save įsivaizduoti jų vietoje, nežinau ar ir tiek galėčiau padaryti. Visgi jie puikiai adaptuojasi pasikliaudami kitais pojūčiais ir jau atsipalaidavę nori išbandyti viską – mankštą, sveiką mitybą, maudynes jūroje. O kai kūną palengvini, pašveiti, ir mintys praskaidrėja. Kai žmogų "puošia" pilvukas, tai ir mintys pilkos. Viskas eina kartu", – kalbėjo L. Augustaitytė. 

Keisti įpročius nėra lengva, nes prireikia daug ryžto norint atsisakyti minkšto krėslo, malonaus sėdėjimo prie televizoriaus su pilnomis lėkštėmis neretai nesveiko maisto, "judėjimo" automobiliu. Todėl net ir maži žingsneliai sveikatingumo link tampa pergale prieš save, o su kiekvienu išėjimu į gamtą atitolinamos įvairios ligos – Alzheimerio, širdies ir kraujotakos, depresija. Nusilpęs kūnas nieko kito taip nedžiugina, kaip mus puolančių virusų, bakterijų, tad sveika gyvensena – puiki profilaktika prieš ligas. "Dabar visi susirgimai, negalavimai ankstėja. Kiek jauniems žmonėms osteoporozė "traiško" kaulus, kokia liūdna širdies ir kraujotakos, nervų ligų statistika... Mes neturime paprastos fizinės jėgos, esame išgeibę prie kompiuterių, įvairių išmaniųjų technologijų. Gyvename kiekvienas pagal savus prioritetus, tačiau kai prarandame sveikatą, prioritetą jau diktuoja liga", – teigė sveikuolė. 

Su kolegomis L. Augustaitytė veda sveikatingumo stovyklas įvairiausiose Lietuvos vietovėse ir pastebi, kad vis daugiau žmonių pasuka į holistinę mediciną. "Smagu stebėti, kai žmonėse vyksta virsmas. Matai, kaip jie vos per savaitę atsigauna, darosi guvesni, o pradžioje galvojo, kad nieko nereikia. Bet būna ir tokių atvejų, kai iki stovyklos pabaigos taip ir neišdrįsta bristi į vandenį, o kiti, net vasarą nesimaudę, nutaria lįsti į ledinę įūrą ar eketę." 

Nors pati L. Augustaitytė pirmą kartą į jūrą žiemą šoko be jokio pasirengimo, tačiau, kaip teigia ji, pradžia vis tik turėtų būti su patyrusiu mokytoju, nes tam tikros žinios reikalingos, kad žmogus nepatirtų nusivylimo ar nepakenktų sau. Prieš "ruoniaujant" žiemą, būtina pasitarti su gydytoju, ypač, jei yra rimtų gretutinių širdies, kraujotakos ar inkstų ligų. 

Draugystę su šaltu vandeniu geriausia pradėti palaipsniui, galima išbandyti kontrastinį dušą. Tai suteikia didelį energijos, teigiamų emocijų pliūpsnį, nurimsta protas, gerėja kraujotaka, kūnas įgyja apsaugą nuo virusų 12 val. "Tas panėrimas yra trumpalaikis. Po visko reikia apsirengti šiltai, nes kuo vandens temperatūra žemesnė, tuo žmogaus organizme ji labiau pakyla, iki 38–39 laipsnių. Kai išlipi iš vandens, nejauti jokio šalčio, bet palaipsniui temperatūra slūgsta ir tada jau praverčia šilti rūbai, karšta arbata. Kai viską teisingai padarai, ledinis vanduo duoda tokią būseną, kurią sunku net žodžiais apsakyti. O taip norėtųsi tai perteikti žiemą ant kranto susirinkusiems ir į kailinius įsisiautusiems smalsuoliams, kurie stebėdami "ruonius" šiurpsta, bet iš tiesų, mus ir juos skiria ne kas kitas, o tik baimė", – aiškino L. Augustaitytė. 

Kad organizmas pajustų gerėjimo būseną, sveikatinimu reikėtų užsiimti ne mažiau kaip mėnesį. O ypač skubantiems ir nenorintiems intensyviai keisti gyvenimo būdo, L. Augustaitytė rekomenduoja daugiau laiko praleisti gryname ore, miegoti prie atviros orlaidės ar bent atsisakyti žalingų įpročių. 

Patarimą sveikuolė turi net ir patiems didžiausiems skeptikams, kuriems ji pateikia byrančio laiko metaforą, reiškiančią, kad ši diena yra vienintelė ir niekada nebegrįš. Tada ir atsiranda noras iš jos paimti, kiek galima daugiau, pranyksta nuobodulys ar bloga nuotaika: "Žmogus tuo ir nuostabus, kad jam tereikia noro patikėti, kiek daug jis gali. Yra du pasirinkimo keliai: pirmas – gyventi nesveikai ir senatvėje turėti krūvą problemų, būti našta savo vaikams. Antrasis – rūpintis sveikata dabar, atitolinant ne tik ligą, bet ir senatvę. Kai kas klausia, kas iš to – sveikam numirti? Bet tai yra Dievo palaima. Ryte išbėgai pabėgioti ir nukritai, niekas tau nekiš vamzdelių, viskas natūraliai, kaip anksčiau senovėje. Kalbu apie žmones, kurie sulaukia garbingo amžiaus ir kai neišvengiamai ateina laikas galvoti apie išėjimą", – egzistencinėmis mintimis dalijosi Lukrecija Augustaitytė. 

 

Nuotrauka: "Žmogui tereikia noro patikėti, kiek daug jis gali", – apie sveikos gyvensenos pasirinkimą sako L. Augustaitytė / L. Puodžiūnienės nuotr. 

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentės Lukrecijos Augustaitytės nuotrauka. Moteris – vyresnio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Nuotraukoje ji matoma nuo liemens iki viršugalvio. Lukrecija pozuoja prie Baltijos jūros, greičiausiai vasaros laiku. Už jos nugaros matoma banguojanti jūra ir giedras dangus. Moteris plačiai šypsosi, žiūri tiesiai į skaitytoją. Jos rankos pakeltos iki krūtinės, delnai žvelgia į skaitytoją, atrodo, kad moteris ruošiasi kažką apkabinti. Lukrecijos plaukai šviesūs ir trumpi, ji vilki šviesius marškinėlius trumpomis rankovėmis, ant kurių nedidelėmis raidėmis parašyta "Festivalis Sportas Visiems Palanga 2019". Moteris spinduliuoja pozityvumu ir energija. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]