Aklas pasimatymas

Autoriaus nuotraukaLina Puodžiūnienė, [email protected]

KELIAS Į SAVE

 

Radijo stoties "Gold FM" laidos "Aklas pasimatymas" viešnia - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, Nacionalinio dramos teatro aktorė, lektorė Adrija Čepaitė. Radijo stoties studijoje ji lankėsi prieš prasidedant aklųjų ir silpnaregių komunikacijos įgūdžių stovyklai "Susikalbėjimo menas". A. Čepaitė buvo viena iš šios stovyklos lektorių, o radijo laidoje, kalbinama jos vedėjo Kristijono Bartoševičiaus, dalijosi mintimis apie bendravimą, susikalbėjimą, tikėjimą savimi. 

  Parašas po straipsniu

Aktoriai kuria vaidmenis, eina į sceną, bendrauja su žiūrovais. Ar galime sakyti, kad jie yra geri komunikatoriai? Ar komunikacija ir bendravimas yra tas pat? 

Aktoriai neturi scenos baimės, neblogai artikuliuoja, bet tai ir viskas. Aktoriai nekalba savo žodžiais, jie gauna pjeses, tekstus ir juos vaidina. Aktorystė ir komunikacija susijusi labai nedaug. Apskritai žodis "komunikuoti" man skamba labai baisiai. Labiau patinka lietuviškas - bendrauti, bendravimas. 

 

Kaip pati suprantate žodį "bendravimas"? 

Bendravimas yra būdas suprasti vienas kitą, menas priimti kitus, matyti pasaulį kitų akimis. Menas padėti kitiems, jeigu jie to nori ir to prašo. 

 

Ar galima sakyti, kad tai yra empatija, sugebėjimas įsijausti į kito žmogaus situaciją? 

Gal ne visai empatija. Empatija yra gebėjimas įsijausti ir pajausti tai, ką išgyvena kitas žmogus. Bendravimas yra suvokimas, kad mes visi esame be galo skirtingi. Mes nežinome kito žmogaus koordinačių sistemos ir niekada jos nesužinosime. Net mama ne viską žino apie savo sūnų, o sūnus - apie mamą. Ką jau kalbėti apie žmogų, kurį matome pirmą kartą? Kai paklausi žmogaus, kokia tavo koordinačių sistema, jis paprastai sutrinka, nesupranta, ko yra klausiamas, nes niekada apie tai nėra pagalvojęs. O tai labai logiškas klausimas, ar tu, žmogau, tik sau, ar Europai, ar pasauliui? 

 

Kaip tada pradėti bendrauti su žmogumi, apie kurį visai nieko nežinai, ir tikėtis, kad tas bendravimas bus sėkmingas? 

Gyvūnai turi vieną gerą savybę - vienas kitą apuosto. Žmonės tokios galimybės neturi. Jie labai dažnai slepiasi už pavadinimų: aš esu radijo laidos vedėjas, aš esu dėstytoja, bet ką tai sako apie mane kaip apie žmogų? Net jeigu pasakysiu jums, kiek man metų, kokias baigiau studijas, tai apie mane nieko nesakys. Regintys žmonės turi Dievo dovaną - jie mato ir girdi. Regintieji skenuoja išvaizdą. Iš savo patirties daro sprendimus ir vertinimus. 

 

Gal iš pradžių prielaidas? 

Reikia labai nedaug laiko, kad prielaidos virstų sprendimais ir vertinimais - mano pašnekovas yra štai toks! Gal garsiai šito nepripažįstame, bet pasąmonėje tai nusėda. Tai pirmas žingsnis į nesusikalbėjimą. 

 

Manome, kad pažįstame savo pašnekovą. Iš kur tai kyla? 

Įsitikinimai paprastai formuojasi iki septynerių metų amžiaus, kol dar vaikas neturi kritinio mąstymo. Visą informaciją jis tiesiog geria į save ir, informacinių technologijų terminais kalbant, sandėliuoja savo "kietajame" diske. Tai mūsų pasąmonė. Mūsų sąmonė yra tarsi operacinė sistema, bendraujanti su pasauliu priklausomai nuo to, kas yra mūsų "kietajame diske". Jeigu jame nėra nieko, tai nieko ir nebus. Bendraujame atsižvelgdami į tai, kas ten užslėpta. Jeigu nuo vaikystės man kalama į galvą, kad žmonės yra pikti, kad nemėgsta mergaičių, kad vyrai yra tokie ar anokie, užaugusi aš turi suvokimą, kas yra kas. Mūsų įsitikinimai yra keistas mechanizmas, kuris labai gerai veikia mus gelbėdamas tam tikrose situacijose. Tai tarsi laike užfiksuota sėkmė. Kažkada man nutiko kažkas labai bloga, ir aš radau gerą sprendimą. Aš jį sandėliuoju į savo informacinę bazę. 

 

Kalbate apie gerus sprendimus? 

Tada buvo geras sprendimas, bet praėjo kiek laiko, aš pasikeičiau, pasikeitė visa aplinka, vėl panaši situacija - išsitraukiu senąjį sprendimą ir darau žingsnį. Bet ir aš pati, ir aplinka jau pasikeitusi. Štai atsakymas, kodėl mes vėl ir vėl lipame ant to paties grėblio arba, kitaip sakant, nuolat susiduriame su tomis pačiomis nesėkmėmis. Žmonės skundžiasi, kad juos nuolat išmeta iš darbo, kad jais visada nepatenkinti kaimynai - ne aplinka kalta, žmogus veikia pagal tą patį, kažkada įsisąmonintą modelį. Pirma kliūtis, kuri mums trukdo sėkmingai bendrauti, yra mūsų įsitikinimai. Kai susitinka du nepažįstami žmonės, jie nieko apie vienas kitą nežino ir kiekvienas dar turi savo įsitikinimų bazę. Mes nežinome, ką apie mus mano kiti, bet kažkodėl manome, kad žinome. Turėdama nors mažiausią iliuziją, kad žinau, ką apie mane mano kitas žmogus, aš stengiuosi pateisinti, patvirtinti arba kategoriškai neigti iliuziją, kuri yra mano pačios galvoje. Čia prasideda visiškas nesusikalbėjimas. 

 

Ką tuomet daryti? Nuo ko pradėti - atlaisvinti mintis, nesivadovauti turimais įsitikinimais? 

Pasiūlysiu labai paprastą sprendimą. Mes patinkame tik tiems žmonėms, kurie patinka mums. Jeigu žmogus mums nepatinka, o mes rodome, kad jis mums patinka, jisai mano, kad mes - melagiai, bendrystės jau nebėra! Pirmas žingsnis į sėkmingą bendravimą - išmokti džiaugtis žmonėmis, kasdien pastebėti žmonėse tai, kas mums gražu. Neprivalome pasikeisti iš esmės ir matyti tai, ko aplinkui nėra arba tai, kas man nepatinka. Bet galima atkreipti dėmesį į detales, kurios mums yra gražios. Nebūtina šito sakyti garsiai. Jeigu esame drąsūs, tada sakykime: kokie gražūs jūsų plaukai arba kokie gražūs jūsų akiniai! 

 

Jau mokykloje išmokstame savo emocijas, jausmus laikyti savyje ir pernelyg jais nesišvaistyti. 

Taip, mokykloje mus mokė pastebėti, kas negražu, kas mums nepatinka, o ne tai, kas gražu. Mokykloje vyrauja vertinimo sistema. Ji mus pačius išmoko vertinti kitus žmones. Tai dar vienas žingsnis, kodėl mes nesusikalbame - labiausiai žmonės bijo būti įvertinti. Visi norime būti įvertinti aukščiausiu balu. Niekas nelipa į sceną žinodamas, kad bus įvertintas tik vidutiniškai. 

 

Dirbate su įmonių vadovais, verslininkais. Nuo savęs vertinimo, kaip suprantu, reikia žengti prie pasitikėjimo ir tikėjimo savimi. 

Tikėti savimi ir pasitikėti - šiek tiek skirtingi dalykai. Tikėti savimi - lyderio savybė, pasitikėti - padalinio vadovo bruožas. Žmogus, kuris vertina kitus, linkęs juos kontroliuoti. Lyderis ne kontroliuoja, lyderiu sekama. Lyderystės galima išmokti. Ar reikia jos mokytis, čia jau kiekvienas žmogus sprendžia pats. Kartais žmonės bijo būti lyderiais, bet jeigu nori jais tapti, šito galima išmokti. Lyderio charizma ateina tada, kai mes leidžiame sau būti tokiais, kokie esame. Yra angliškas posakis, kuris lietuviškai skamba maždaug taip: aš esu pakankamas pats sau. Žmogus žino, kad jis yra pakankamas pats sau, bet tai jau kita tema. 

 

Ar susikalbėjimas yra menas, ar jo galima išmokti? 

Kaip ir lyderystės, taip ir bendravimo, susikalbėjimo galima išmokti. Mokėjimas domėtis kitu žmogumi, neprimetant jam savo vertinimų ir sprendimų, yra menas. Menas yra išmokti pastebėti pasaulį kito žmogaus akimis. Paradoksaliai skamba: vartojame žodžius "matyti", "pastebėti", bet kai reikia priimti sprendimą, daugelis mūsų užsimerkiame. Mes turime vidinę regą, kuri stipriai susieta su klausa. Su savo mokiniais darome daug pratimų užsimerkę. 

 

Žinojimas, kad esi pakankamas pats sau, reikalingas turbūt ne tik lyderiams? 

Kelias į teisę būti tokiu, koks esi, būti pakankamam pačiam sau, eliminuoja skundo ir kaltinimo galimybę. Kai žmonės kaltina aplinką, jie tampa aukomis, kai prisiima atsakomybę už tai, kas jie yra, kas su jais vyksta, jie valdo situaciją. Gal kai ką šokiruos, bet žmogus turi prisiimti atsakomybę net už savo aklumą. Jeigu aš atėjau į šitą pasaulį neregys, pirma, aš turiu kažko išmokti; antra, aš turiu kažko išmokyti kitus. 

 

Ar neregių ir silpnaregių stovykloje, kurios viena lektorių esate ir pati, bus aptariama baimės tema? 

Baimė - labai abstraktus žodis. Mes labai dažnai bijome, bet patys nežinome, ko bijome. Nujaučiame, bet nežinome. Žmogus bijo lipti ant scenos, kartą vis dėlto išdrįso, užlipo - na, ir nieko bloga neatsitiko, nenumirė. Bijome užkalbinti kitus, bendrauti, tada prieikime ir pasakykime žmogui bent "Labas!" Kai kada lyg kokia kempinė prisigeriame neigiamų emocijų iš aplinkos. Ir regintieji čia labiau pažeidžiami negu aklieji. 

 

Ar įmanoma keisti minią į tą pusę, į kurią nori ją keisti? 

Taip. Pasėti baimę yra lengviau nei pasėti laimę. Ateikite į laimingų žmonių grupę ir stovėkite sutraukę visus raumenis. Po kiek laiko aplinkui visi pradės daryti tą patį. Ir priešingai, ateikite į susierzinusių žmonių būrį, atsisėskite ir visiškai atsipalaiduokite, sėdėkite ir šypsokitės. Po kiek laiko kažkas prisės šalia ir pradės šypsotis. 

 

Dalinti geras emocijas lengviau nei dalinti blogas? 

Vienas iš didžiųjų mūsų gyvenimo paradoksų yra tai, jog esame sukurti duoti, dalintis energija. Turime dalintis ir kitiems leisti dalintis su mumis, nes užsistovėjusi energija kaip užsistovėjusi kūdra. Nesidalindami mes neaugame, džiūstame ir nykstame. Kodėl taip yra, jau būtų atskiro pokalbio tema. Pateiksiu tik vieną pavyzdį: vėžinė ląstelė daugiau ima negu duoda. Rezultatas - žūva pati ir pražudo visą organizmą. Išmokti duoti yra paprasta, gera ir lengva, tereikia pabandyti pirmą kartą. 

 

Visą laidą išgirsite paspaudę nuorodą. 

 

Nuotrauka: Pasisemti įkvėpimo iš Adrijos Čepaitės buvo galima neregių ir silpnaregių komunikacijos įgūdžių stovykloje "Susikalbėjimo menas" / E. Barzdelės nuotr. 

Adrijos Čepaitės nuotrauka iš neregių ir silpnaregių komunikacijos įgūdžių stovyklos "Susikalbėjimo menas". Moteris vidutinio amžiaus, liekno kūno sudėjimo. Skaitytojui ji matoma nuo liemens iki viršugalvio, iš dešiniojo profilio. Moters plaukai tamsūs, iki pečių. Ji užsidėjusi didelius akinius, ausyse segi apvalius auskarus. Moteris vilki tamsią palaidinę ilgomis rankovėmis, kurias atsiraitojusi iki alkūnių. Adrija abi rankas ištiesusi pirmyn ir sulenkusi per alkūnes, jos pravertos lūpos ir veido mimika išduoda, kad moteris kažką aktyviai pasakoja, išraiškingai gestikuliuodama. Antrame nuotraukos plane matomi keli ratu aplink Adriją ant žemės ar ant sėdmaišių susėdę ir įdėmiai pasakojimo besiklausantys jaunuoliai. Veiksmas vyksta lauke, po milžiniškos palapinės su dideliais skliautiniais langais stogu. Tolumoje matoma keli automobiliai ir medžiai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]