Ir kūnui, ir sielai

Alvydas Valenta, [email protected]

NUO KORALO IKI KAŠALOTO

Jau greitai bus pusė šimtmečio, kai Lietuvos jūrų muziejus traukia lankytojus savo eksponatų unikalumu, jūros pasaulio paslaptingumu ir noru bent akies krašteliu į jį žvilgtelėti. Retas jį aplankęs nepanori sugrįžti antrą, trečią kartą. Kai prieš dvejus metus čia lankiausi, aplinkui virė rekonstrukcijos ir renovacijos darbai, buvo tvarkomas muziejaus akvariumas, atnaujinamos ekspozicijos. Ir štai 2017 m. pabaigoje akvariumas vėl atvėrė savo paslaptis lankytojams. Įspūdingas stiklo tunelis po vandeniu, virš galvos plaukiojantys metriniai eršketai... Daugybė jūros pasaulio eksponatų, jų imitacijų, atliejų. Jau rekonstrukcijos metu buvo teigiama, kad atsinaujinęs muziejus taps prieinamesnis ir draugiškesnis neįgaliesiems. Nesiimu kalbėti apie kitas negalias, nes kiekviena jų turi savų niuansų ir savų, nepatyrusia akimi nepastebimų "seklumų", tačiau akliesiems ir silpnaregiams muziejus tikrai tapo neišsemiama potyrių, patirčių ir atradimų vieta. Tuo akivaizdžiai įsitikinau jame dar kartą apsilankęs šių metų pavasarį. Vadove po neaprėpiamą jūros pasaulį maloniai sutiko pabūti muziejaus edukacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Renata Treigienė, iš karto perspėjusi, kad per valandą kitą apžiūrėti visų ekspozicijų tiesiog neįmanoma fiziškai. Vis dėlto ir to, ką pamatėme, palietėme ir pajutome, vienam kartui daugiau nei pakanka. 

Stovime pirmos ekspozicijos, skirtos laivininkystei ir jūrų katastrofoms, pradžioje. Pasitinka laivo varpas, ant sienos sukabintos senovinės ir šiuolaikinės gelbėjimosi liemenės, tikras laivo šturvalas. Ir beveik nieko po stiklu: liesk, tyrinėk, bandyk. Kiek toliau - neįtikėtino ilgio vežimas, kuriuo dar ne taip seniai sausuma būdavo gabenamos valtys. Ratai - beveik žmogaus ūgio, visas sunarstytas iš rankos storumo rąstų ir rąstelių - nei pridėsi, nei atimsi, anų laikų sunkiasvoris vilkikas! O štai ir šių laikų įrenginys: laivas-simuliatorius, kurį įjungus, galima patirti tikrą plaukimo pojūtį. Stovi įsivaizduojamo laivo priekyje, o bangos tave supa!.. Toliau - elektroninis žaidimas, kaip išsigelbėti jūroje laivo katastrofos metu. Čia pat tikri, žaidime naudojami daiktai, kuriuos galima liesti - gertuvė, liemenė, vaistinėlė, peilis. Ant sienos - reljefinis skęstančio "Titaniko" paveikslas. Ekspozicija ne visai pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms, nes muziejus įsikūręs buvusioje Kopgalio tvirtovėje - savo reikalavimus kelia paminklosaugininkai. R. Treigienės teigimu, žmonėms, negalintiems laisvai judėti po muziejaus patalpas, kuriamos virtualios ekspozicijos. Nesunkiai patekę į patalpos pradžią, toliau keliauti ir apžiūrinėti eksponatus jie galės virtualiai. 

Lietuvos jūrų muziejus turi keletą ypatingų traukos centrų. Vienas jų - akvariumas, ypač didysis jo baseinas. Visiškam neregiui pats baseinas, išskyrus tekančio vandens šniokštimą, nieko nesako - neįlipsi į vidų ir nebandysi pagauti metrinio eršketo ar lašišos, bet neskubėkime... Ar lietėte kada nors natūralaus ūgio imperatoriškąjį pingviną ir jo giminaitį mažąjį pingviną? Ar žinote, kaip atrodo perintis pingvinas ar mažas pingviniukas? Nežinote? Tada paprašykite, kad leistų paliesti prie akvariumo įėjimo lankytojų laukiančią pingvinų koloniją. Atliejos padarytos tiksliai tokios, kokie šie paukščiai yra tikrovėje. Imperatoriškojo pingvino ūgis apie 120 cm, snapas kaip koks durklas - 10-15 cm ilgio. Jo giminaičio mažojo pingvino ūgis - apie 30-40 cm. Pingvinus nuo itin smalsių lankytojų paprastai saugo "Stop" juosta, bet akliesiems ji nuimama, ir leidžiama liesti. Muziejuje gyvena ir tikrų gyvų pingvinų, bet šitų jau nepaliesi! 

Lankytojas, iš aukštai pasigėrėjęs baseine nardančiomis žuvimis, kviečiamas keliauti į tikrą povandeninę karalystę: 25 metrų ilgio stiklo tunelis leidžia į vandenų pasaulį pažvelgti ne iš viršaus, o iš apačios. Visi, kas bent kiek mato, vienu balsu teigia - įspūdis nepakartojamas! Teko skaityti, kad ilgiau užsibuvus povandeninėje karalystėje, kai kuriems žmonėms pradeda akyse ribuliuoti, o jie patys ima justi jūrligės simptomus. Aplink didįjį baseiną ir visame akvariume daugybė eksponatų, kuriuos galima ne tik matyti, bet ir liesti. Tarp jų - tikras kašaloto žandikaulis. Ilgis - gal kokie trys metrai, tyrinėjant rankomis ne taip lengva iš karto suvokti jo formą, dydį... Šalia milžiniško kašaloto žandikaulio - koralai, pintys, reljefiniai pačių paprasčiausių jūros gyventojų atvaizdai. O štai - nardymo varpas! Jeigu jaučiate baimę mažoms uždaroms patalpoms, pasijusite nelabai jaukiai. Jeigu nejaučiate, tada ženkite į jo vidų ir tyrinėkite jūros gyventojų pasaulį. Tiesa, niekas į jūros dugną jūsų nenardins, bet įspūdis panašus lyg iš tikrųjų būtum varpo viduje: nedideli langeliai pro kuriuos "žiūrėdami", o tiksliau - leisdami, po delnu pajusite koralą, ryklio, aštuonkojo, delfino odą. Pakeliui iš vienos patalpos į kitą - jūros gyvūnų muliažai, silpnaregiams skirti sienose įmontuoti lėkštės skersmens didinimo stiklai. Norintys gali paliesti natūralaus dydžio, su visais viduriais ir ikrais, lašišos muliažą. R. Treigienė pasakoja, kad buvo ir eršketas, bet teko išvežti restauruoti, mat, kalbant tiek apie šį, tiek apie kitus muziejaus eksponatus, juos liesti patinka ne tik akliesiems, bet ir regintiesiems. O štai jūrų kiaulė, kitaip dar vadinama Baltijos delfinu. Kaip atskirti nuo tikro delfino? Pirmiausia, pagal snapą: jūros kiaulės bukas, delfino - ilgas. Pakeliui iš vienos patalpos į kitą jūsų laukia specialus telefonas, kuriuo, sumokėję vieną eurą, galite paskambinti pingvinams ir paklausyti jų skleidžiamų garsų. Čia pat iš Baltijos jūros dugno ištrauktas rankos dydžio pušies gabalas - galima pakilnoti, pajusti po vandeniu daugelį tūkstantmečių išbuvusios medienos paviršių, pabarbenus pirštais, duslų, sausam kietam medžiui nebūdingą garsą. 

Iš įvairiaspalvės ir įvairiaformės koralų, žuvų, jūrų kiaulių karalystės patenkame į ruonių viešpatiją. Jų taip pat yra įvairių rūšių ir skirtingo dydžio. Didžiausi - pilkieji ruoniai, užauga iki 2,5, o jų patelės - iki 2 m ilgio. Ruonių muliažų čia nerasime, bet galime paliesti plokštėje išpjautą ruonio pavidalą, pralįsti pro gyvūno matmenis visiškai atitinkančią išpjovą, pasimatuoti, pasisverti ir pažiūrėti, koks mūsų ūgis ir svoris lyginant su ruonio. Kelionę po muziejaus akvariumą baigiame prie Baltijos jūros žemėlapio. Kurtas ne akliesiems, bet jiems visiškai prieinamas - Baltijos kontūras, salos, prie Baltijos esančios šalys... Stovėk, tyrinėk ir mokykis: geografijos, ekonomikos, politikos! Kaip R. Treigienė ir sakė, apžiūrėjome tik dalį muziejaus ekspozicijos. Visiškai nebuvome užsukę į edukacinę virtuvę: čia galima paragauti jūros gėrybių, patiems iš jų pasigaminti nesudėtingą patiekalą. Virtuvėje vyksta edukacinė veikla taip pat ir neįgaliesiems. 

Iki šiol kalbėjome tik apie Jūrų muziejuje esančius eksponatus. Muziejininkai juos jungia į edukacines programas. Turi jų pačių įvairiausių, pasakojančių apie gyvybės vystymąsi jūroje, vedančių lankytoją nuo nedidelio Lietuvos upelio per Baltiją į didžiuosius pasaulio vandenis. "Turime įvairių veiklų skirtingų negalių žmonėms, bet iš esmės nesame linkę skirstyti: čia moksleiviams, čia suaugusiems, o čia senjorams, - sako R. Treigienė, - visos edukacijos pagrįstos ne pasakojimu, o aktyvia veikla. Sudarome galimybę patiems lankytojams pabandyti, užuosti, paragauti." 

Toks yra atsinaujinęs Lietuvos jūrų muziejus, akliesiems tikrai draugiškas, žadantis ne vieną malonią staigmeną. Be akvariumo čia yra ir delfinariumas, delfinų terapijos centras, edukacinė erdvė, pavadinta "Jūros sala", o joje tikro, ką tik gimusio, delfiniuko silikoninė atlieja, po delnu telpantys banginio, ryklio, krokodilo, jūrų vėplio, plaukiančios delfinų kaimenės muliažai. Šių eilučių autoriui pasisekė, pabendravo ir su gyvais delfinais, bet apie tai kitą kartą. 

Nuotrauka: 25 metrų ilgio stiklo tunelis leidžia į vandenų pasaulį pažvelgti tarsi iš vidaus / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr. 

Nuotrauka iš Lietuvos jūrų muziejaus. Joje matomas įspūdingas, net 25 metrų ilgio, stiklo tunelis, kuriuo vaikštinėjant iš abiejų pusių ir net virš galvos matomas povandeninis gyvūnijos pasaulis. Tunelis maždaug dviejų ar trijų metrų pločio ir maždaug trijų metrų aukščio. Palei abi tunelio puses driekiasi maždaug vieno metro aukščio siena, nuo kurios aukštyn kylanti likusi tunelio dalis - stiklinė, kad lankytojams puikiai matytųsi kiekviena milžiniškame akvariume plaukiojanti žuvelė. Akvariume apstu gyvybės - jame plaukioja daugybė įvairiausių rūšių, dydžių žuvų, net iki maždaug 1,5 metro ilgio. Akvariumo dugnas išklotas uolomis ir akmenimis, taip pat žaliuojančiais povandeniniais augalais. Visas tunelis apšviestas daugybe nedidelių švieselių, tad povandeninis pasaulis atrodo iš tiesų magiškai.